- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-407-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė, Giedrius Mozūraitis
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-407/2008
2008 m. balandžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui K. S., dėl išlaikymo, bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje buvo įregistruota J. S. ir K. S. santuoka. Santuokoje jie susilaukė dviejų dukterų – J. F. (ikisantuokinė pavardė S.) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S. gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu J. S. ir K. S. santuoka nutraukta (b.l.6-11). Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje (b.l. 31). Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta J. S. ir K. S. taikos sutartis, kuria pasidalintas turtas ir nustatyta naudojimosi turtu tvarka (b.l. 16-(duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog tėvams nutraukus santuoką, ieškovė liko gyventi su motina, kuri viena ją išlaikė. Atsakovas vengė vykdyti tėvo pareigą, išlaikymo ar paramos neteikė. Šiuo metu ieškovė yra pilnametė, mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto verslo vadybos fakulteto dieninio skyriaus III kurse, gauna stipendiją, kurios nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Vidutiniškai per mėnesį poreikių patenkinimui būtina išleisti 800 Lt, iš kurių 400 Lt turėtų skirti atsakovas. Prašė priteisti iš atsakovo J. S. 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-05-23 iki 2007-05-23 (400 Lt x 36 mėn.), ir po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-05-23 iki ieškovė baigs studijas aukštojoje mokykloje.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nuolat rėmė savo dukrą E. duodamas jai pinigų po 100-200 Lt, nupirko televizorių, kompiuterį, pirkdavo drabužius. Nuo 2007-03-06, kai teisme buvo padalinta namų valda D. R. k. Vilniaus rajone bei nustatyta naudojimosi ja tvarka tarp J. S. ir buvusios sutuoktinės K. S., atsakovas materialinės paramos dukrai Elžbietai nebeskiria. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna nedidelį darbo užmokestį, padeda senyvai ligotai motinai ir dabartiniu metu, dėl sunkios turtinės padėties mokėti dukrai Elžbietai išlaikymo negali.
Tretysis asmuo K. S. paaiškino, kad viena išlaikė dukrą. Išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašė, nes pagal žodinį susitarimą atsakovas žadėjęs dukrai sulaukus pilnametystės perleisti dalį gyvenamojo namo. Atsakovas savo pažado netesėjo. Dukrai tapus pilnametei atsakovas kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo. Atsakovas daug metų visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl Elžbietos reikalavimai yra pagrįsti.
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismas 2008 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš J. S. pilnametei dukrai E. S. 3 314,62 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 500 Lt atstovavimo išlaidų, 99,44 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Konstatavo, jog nei ieškovė nei atsakovas neįrodė kokio dydžio lėšos buvo išleistos E. S. poreikiams tenkinti, todėl vadovavosi tuo metu nustatyta minimalia mėnesio alga ir nustatė, jog atsakovas privalėjo teikti dukrai E. nuo 2004-05-23 iki 2005-07-01 po 250 Lt išlaikymą. Konstatavo, jog valstybė suteikia visiems asmenims galimybę siekti aukštojo išsilavinimo ar profesijos ne tik dieniniuose skyriuose, bet ir derinti darbą su mokslu, gauti studijų kreditą ir pan. Ieškovė šiomis galimybėmis nepasinaudojo, todėl likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą nepagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, tuo pažeisdamas LR CPK (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, todėl teismo sprendimas yra dalinai neteisėtas ir keistinas.
Nurodo, kad remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimaliu (fiziologiniu) poreikių tenkinimu, ir abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesu naudai. Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį kuomet jai buvo (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) metų, vadinasi ieškovė buvo visiškai susiformavusi fiziškai ir protiškai ir jos poreikiai buvo tikrai didesni nei mažamečio vaiko, todėl teismas turėjo vadovautis ne tik orientaciniu kriterijumi - nustatyta minimalia mėnesio alga, bet ir atsižvelgti į minėto amžiaus asmenų galimų poreikių visumą ir atitinkamai reikalingo išlaikymo dydį. Reikalaujama įsiskolinimo suma skaičiuojant po 400 Lt nėra per didelė ir visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Tėvų pareigų yra pagal savo galimybes materialiai padėti ne tik savo nepilnamečiams vaikams, bet ir sulaukusiems pilnametystės, siekiantiems išsilavinimo. Jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal LR CK 3.194 str. 3 d. reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus.
Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl paramos priteisimo pilnametei ieškovei nuo 2005-09-01 iki kol ieškovė baigs studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete nepagrįstai konstatavo, kad priteisus paramą pilnametei ieškovei iš esmės pablogėtų atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas yra visiškai darbingas, neturi jokių sveikatos negalavimų, gauną pastovų darbo užmokestį, turi labai vertingo nekilnojamojo turto - pusė namų valdos (duomenys neskelbtini)), kito kilnojamojo turto (b.l. 97-98), todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogės. Atsakovas be pastovaus darbo užmokesčio kas mėnesį gauna ir papildomų pajamų. Atsakovas pripažino, kad jis dirba viršvalandžius ir už tai gauna atlygį (b.l. 133), todėl teismas turėjo įvertinti iš šią aplinkybę, o ne vien tik remtis atsakovo į bylą pateikta pažyma apie darbo užmokestį.
Teismas neįvertino jog pagal tėvų sudarytą taikos sutartį teismo padalintoje namų valdoje D. R. k. Vilniaus rajone, už atliktus atsakavo namo pertvarkymus pareiga sumokėti 10 000 Lt atitenka trečiajam asmeniui K. S., o atsakovas jokių kitų reikšmingų išlaidų nepatirs. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas iš viso nepateikė jokių įrodymų, kad ketina atlikti namo pertvarkymus, todėl nebuvo pagrindo tikėti vien tik atsakovo paaiškinimais, kuriais jis siekė išvengti prievolės teikti ieškovei paramą.
Teismas siūlydamas ieškovei derinti darbą su mokslu neatsižvelgė į ieškovės studijų specifiką ir bei kitus įrodymus. Ieškovė deda maksimalias pastangas gauti jai būtinas lėšas būtinųjų poreikių tenkinimui, tačiau dėl įtemto studijų grafiko ir mokymosi krūvio nepajėgi dirbti naktimis. Ieškovė pagal galimybes dirba laisvu nuo studijų metų, t. y. sezoninį darbą vasaros metu (b.l. 51-52). Stengėsi derinti studijas su darbu, tačiau dėl žymiai suprastėjusių mokslo rezultatų, nuovargio, fizinio ir emocinio išsekimo, nebegalėjo dirbti ir taip užtikrinti savo būtinųjų poreikių tenkinimo.
Ieškovė pavyzdingai mokosi, todėl jai nereikia mokėti už mokslą, gauna nedidelę stipendiją. Laimėjo konkursą studijoms pagal ERASMUS studentų mainų programą nuo 2007-10-01 iki 2008-03-01 Dresdeno aukštojoje technikos ir ekonomikos mokykloje Vokietijoje su teise gauti stipendiją, nors ši stipendija taip pat visiškai neužtikrina ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimo, nes senųjų Europos Sąjungos valstybių vidutinis minimalus daro užmokestis siekia daugiau nei 1 000 eurų (b.l. 121), kai tuo tarpu ieškovei vien už bendrabutį Vokietijoje tenka mokėti 160 eurų.
Šios aplinkybės rodo ieškovės siekį gauti aukštąjį išsilavinimą ir taip užtikrinti savo ateitį visuomenėje, bei galimybę vėliau finansiškai remti savo tėvus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Apeliantė nurodydama, jog iš dalies nesutinka su Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimu, taip pat, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apeliaciniame skunde aiškiai neapibrėžia, su kuria pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka. Tokiu būdu E. S. apeliacinis skundas neatitinka LR CPK 306 str. numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo turiniui. Įrodymų vertinimas yra įstatyme įtvirtinta teismo prerogatyva, pagal LR CPK (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tad ir civilinio proceso šalių nuomonė dėl vienokio ar kitokio byloje esančių įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma.
Apeliantė nesutinka su jos naudai priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, motyvuodama, kad teismas turėjo vadovautis jos galimų poreikių visuma, tačiau savo reikalavimus grindžia 2007 m. rugpjūčio mėnesio kvitais, kurie nėra susiję su 2004-05-23 - 2005-07-01 laikotarpiu. LR CK 3.192 str. įpareigoja teismą atsižvelgti ne į galimus (ar spėjamus) vaiko poreikius, tačiau į konkrečius, kurių pobūdį ir apimtis turi įrodyti ieškinį dėl materialinio išlaikymo priteisimo pareiškęs asmuo, tačiau apeliantė neįrodinėjo savo konkrečių poreikių nuo 2004-05-23 iki 2005-07-01 turinio.
Teismų praktikoje nustatytas vienos minimalios mėnesio algos orientacinis kriterijus, yra taikomas visiems nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, net iš dalies tenkindamas E. S. ieškinio reikalavimus, išsprendė iš esmės neteisingai, nes tam nebuvo jokių teisinių ir faktinių prielaidų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikymo pilnamečiams asmenims priteisimas negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams vaikams. Apeliantė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 2 metams po savo pilnametystės, ir negalėjo pateikti jokių duomenų ir įrodymų apie savo poreikių turinį ir apimtį ginčo laikotarpiu, kas sudaro pagrindą daryti išvadas, jog išlaikymas buvo teikiamas.
Konstitucinis teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą bei kad tėvų ir vaikų, sulaukusių pilnametystės, ryšių vertingumas savaime nereiškia, kad galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems vaikams jau neturi ir negali turėti tėvų valdžios. Todėl negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, ir nustatyti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ir kitų asmenų teisėms, negalėtų vykdyti. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti paramos reikalingam pilnamečiui asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Apeliantė neįrodė kad jai yra reikalinga parama, ir kad ji pati negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi aukštojoje mokykloje, priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina kad ieškovė studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, šiuo metu gauna 2 stipendijas, kurių dydis yra 1 537,12 Lt, ir ženkliai viršija atsakovo gaunamas pajamas. Paskaitų tvarkaraštis, priešingai nei nurodo apeliantė yra itin palankus dirbti ir gauti papildomų pajamų. Apeliantė iki jos išvykos studijuoti į Vokietiją dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma įrodo, kad atsakovo darbo užmokestis, nors ir pastoviai gaunamas, tačiau yra labai mažas - 833 Lt, ir vos viršija nustatytą minimalią mėnesio algą, kurios vos užtenka tik minimalių poreikių tenkinimui, tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos yra beveik dvigubai didesnės už atsakovo.
Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovas savo lėšomis į tekusią gyvenamojo namo dalį turi įsivesti visas komunikacijas (vandenį, elektrą, dujas, įrengti šildymo sistemą), įrengti atskirą įvažiavimą į kiemą bei į garažą, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas neturės jokių papildomų išlaidų.
Mano, jog nėra teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti pilnametę E. S. reikalinga atsakovo paramos bei nepadarius jam esminės žalos priteisti ieškovei paramą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
(duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje buvo įregistruota J. S. ir K. S. santuoka. Santuokoje susilaukė J. F. (ikisantuokinė pavardė S.) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S. gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu J. S. ir K. S. santuoka nutraukta (b.l.6-11). Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje (b.l. 31). Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta J. S. ir K. S. taikos sutartis, kuria pasidalintas turtas ir nustatyta naudojimosi turtu tvarka (duomenys neskelbtini)). Tėvams nutraukus santuoką, ieškovė liko gyventi su motina. Šiuo metu ieškovė yra pilnametė, mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto verslo vadybos fakulteto dieninio skyriaus III kurse, gauna stipendiją. Kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus prašo priteisti iš atsakovo J. S. 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą (400 Lt x 36 mėn.) už laikotarpį nuo 2004-05-23 iki 2007-05-23, ir po 400 Lt periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo 2007-05-23 iki ieškovė baigs studijas aukštojoje mokykloje.
Apeliantė nurodo, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, vadovaujantis minimalia mėnesine alga.
Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2007-05-23, todėl išlaikymas gali būti priteistas nuo 2004-05-23. Ieškovė E. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei 2004-05-23 buvo (duomenys neskelbtini) metų. LR CK 3.192 str. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, ir turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Šioje normoje įtvirtintas principas - pagal poreikius ir galimybes, tokiu būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Pagal LR CK 6.461 str. 2 d. vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (LR CK 3.3 str. 1 d.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. LR CK 3.160 str. 1 d. nustatytas bendras principas, kad išlaikymas priteisiamas, kol vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė nurodo, jog tėvas išlaikymo neteikė. Kokių išlaidų ieškovė ar tretysis asmuo turėjo nuo 2004-05-23, ieškovė nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog tinkamai vykdė pareigą išlaikyti ieškovę iki pilnametystės. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės motinos vidutinės pajamos 2004-05-01 - 2005-05-01 laikotarpiu su mokesčiais sudarė apie 1640 Lt. Iš VSDFV pažymos Nr. 4-8-7069 matyti, jog ieškovės motinos pajamos 2005-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu sudarė 19 457,07 Lt. Ieškovė nurodo, jog su motina augino daržoves, kurias pardavus per metus gaudavo dar apie 3000 Lt. Atsakovo pajamos pagal VSDFV pažymą Nr. 4-8-7068 2005-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu sudarė 7773,84 Lt. Duomenys apie atsakovo gautas pajamas nuo 2004-05-01 nepateikti, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos buvo didesnės nei nuo 2005-01-01. Minimali mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės mėnesio - 500 Lt. Ieškovei (duomenys neskelbtini) suėjus (duomenys neskelbtini) metų, ji buvo dar moksleivė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tėvų pareiga ieškovę buvo išlaikyti iki ji baigs mokyklą, t. y. iki 2005-07-01. Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas nuo 2004-05-23 iki 2005-07-01, atsakovas nepateikė įrodymų apie teiktą išlaikymo būdą bei dydį, todėl atsižvelgiant į lygią tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bei minimalią mėnesinę algą pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė po 250 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2004-05-23 - 2005-07-01 laikotarpį.
Konstitucijos 38 str. 7 d., nustatyta, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. LR CK 3.194 str. 3 d. įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Taigi CK nustatytas bendras principas, kad išlaikymas priteisiamas, kol vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metų. Tokia įstatymų leidėjo pozicija pagrįstina ir tuo, jog sukakęs (duomenys neskelbtini) metų žmogus turi visišką civilinį veiksnumą, o nuo 16 metų jau turi ir visišką darbinį teisnumą ir veiksnumą (Darbo kodekso 13 str. 2 d.). Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas iš abiejų tėvų arba vieno iš jų, jeigu yra visos LR CK 3.194 str. 3 d. nurodytos sąlygos. Teismai, spręsdami dėl išlaikymo priteisimo, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: vaiko turimą turtą ir gaunamas pajamas, jo poreikius, taip pat abiejų tėvų turtinę padėtį (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.194 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo vidutinės mėnesio pajamos 2005 metais neatskaičius mokesčių buvo apie 647,82 Lt, 2006 m. 752,89 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30 apie 833 Lt per mėnesį, t. y. gaunamas atlygis šiek tiek viršijo nustatytą mėnesinį minimalų atlyginimą. Tuo tarpu ieškovė studijuoja dieniame skyriuje, valstybės finansuojamoje vietoje, gauna dvi stipendijas, pagal mainų programą išvykusi studijuoti į Vokietiją. Nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio ieškovė gauna stipendiją, kuri sudaro nuo 41,25 Lt iki 352 Lt. Pastaruoju metu 156 Lt stipendiją. 2006 metais draudžiamos ieškovės pajamos buvo 1516,52 Lt (b.l.91). Studijų laikui Vokietijoje, t. y. 2007-10-01 – 2008-03-01 ieškovei skirta 6905,60 Lt (2000 EUR) stipendija. Atsižvelgiant į atsakovo bei ieškovės pajamas, pasirinktą studijų būdą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė išvykdama studijuoti į užsienio valstybę visiškai nevertino savo ir tėvų finansinių galimybių. Valstybė suteikia visiems asmenims galimybę studijuoti ne tik dieniuose skyriuose, tačiau vakariniuose ir neakivaizdiniuose, taip numatant galimybę mokslą derinti su darbu. Įstatymai taip pat numato gauti kreditą studijoms. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog visas šias galimybes išnaudojo. Tuo atveju, kai sprendžiamas pilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, ir gali būti paliesti tėvų interesai, ar dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų poreikių bei interesų. Įstatymai numato, jog vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) metų ir jam esant darbingam, teisinė tėvų prievolė jį išlaikyti baigiasi, lieka tik moralinė pareiga materialiai remti savo vaikus, todėl teismas negali priteisti pilnamečiui vaikui išlaikymo jeigu objektyviai neleidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos yra šiek tiek didesnės nei minimali mėnesinė alga, todėl priteisus ieškovei išlaikymą, iš esmės nukentėtų atsakovo interesai, ir jo išlaidoms liktų per mėnesį tik 433 Lt suma būstui išlaikyti bei kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog priteistas išlaikymas nepablogintų atsakovo turtinės padėties. Ieškovė nėra išnaudojusi galimybės gauti paskolą studijoms, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį neketina studijuoti ne dieniniame skyriuje, prašo priteisti išlaikymą neatsižvelgiant į tėvų interesus. Esant šioms aplinkybėms kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovės minimalūs poreikiai gali būti užtikrinti tik remiant ją abiems tėvams, todėl atsakovui tenka ne moralinė pareiga, o prievolė finansiškai ieškovę remti, kol pastaroji baigs aukštąją mokyklą. Kolegija pažymi, jog negalima sutapatinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo besimokantiems vidurinį išsilavinimą jau įgijusiems pilnamečiams vaikams priteisimo. Įstatymu įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negali paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių bei teisėtų interesų, taip pat iš esmės pabloginti tėvų materialinės padėties, ar daryti esminę žalą jų teisėms, todėl kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovo minimalias pajamas bei ieškovės neišnaudotas galimybes pagrįstai atmetė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pilnametei dukrai, kol ji baigs studijas aukštojoje mokykloje.
Vadovaujantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius bei pilnamečius vaikus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atmetus materialinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p. str. kolegija
n u tarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.