- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1896-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17110-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) - vairuotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine E. P. metu, savo gyvenamajame name Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), stovėdamas išėjimo į lauką tarpduryje ir laikydamas rankoje kirvį, grasino nužudyti E. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, 2018 m. spalio 26 d. 14.14 val., A. P. grasino nukentėjusiajai – buvusiai sutuoktinei E. P., kad padegs, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas į savo nepilnamečio sūnaus B. P., gim. (duomenys neskelbtini), telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sms pranešimą: „Ryt, poryt, degs“, ir taip ją terorizavo bei sistemingai baugino nukentėjusiąją E. P., grasindamas ją nužudyti ir padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, o būtent: 2018 m. spalio 26 d., apie 14.15 val., iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašė į savo nepilnamečio sūnaus B. P. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. skirtus grasinančio turinio sms pranešimus: „narkomanai prismeigs ja“, „Už 200 sakė prismeigs“, „Jau sakau masina seka“, „Jos foto turi nuo darbo iki namų seka“; bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 27 d., 10.50 val., iš savo paskyros „A. P.“ tinklapyje „Facebook“ išsiuntė grasinančio turinio pranešimus E. P. į sūnaus B. P. paskyrą „B. P.“: „Jau jei paruošta užkrėstą ziv“, „Geriau lai pinigus atveža aš nezaisiu“; bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 28 d., apie 16.31 val., iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašė į savo nepilnamečio sūnaus B. P. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. skirtus grasinančio turinio sms pranešimus“ „Nū OK jau nuo rytojaus seks ja“, „Be adatos“, „Sakė iš einančią iš darbo bakstelt tarpdury“; bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 7 d., apie 14.47 val., iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašė į savo nepilnamečio sūnaus B. P. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. skirtus grasinančio turinio sms pranešimus: „Ji kentės aš tai žinau ji pati kalta“, „aš tau prižadu“, „Langai čia px“, „jeis strypu su varys į rura dar“, „Dar“, „Jo geriau lai kencia“, ir taip šiais veiksmais tyčia sukūrė jai bauginančią, keliančią nerimą situaciją, dėl kurios nukentėjusioji E. P. jautė nuolatinę baimę ir įtampą.
Kaltinamasis A. P. apklaustas teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2018 m. balandžio 3 d., vakare, apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kėdainių m., išgėrė alkoholio tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Neatsimena ką konflikto metu darė, bet buvo rankoje kirvis. Dėl šio įvykio su nukentėjusiąją susitaikė ir byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.
2018-10-26, 2018-10-27, 2018-10-28, 2018-11-07 d. visas dienas gėrė, nes po skyrybų įpuolė į depresiją ir padarė nesąmonių. Rašydavo nukentėjusiajai žinutes, kurios nurodytos kaltinime, būdamas neblaivus ir nežino kodėl taip rašė. Labai gailisi dėl to kas įvyko, nukentėjusiosios atsiprašė, tokių žinučių neberašinėja. Dabar dėl alkoholio vartojimo susitvarkė, susirado darbą, dirba.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji E. P. nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., jai grįžus į namus, neblaivus jos vyras A. P. pradėjo žodžiais kabinėtis ir provokuoti konfliktą, ėmė varyti ją iš namų, surinko jos drabužius ir kosmetiką, dalį jų išmetė į šiukšlių konteinerį kieme. Matydama, kad jis neprognozuojamas, pradėjo rinktis daiktus. Jai būnant kambaryje, jis rėkė, „ar reiks paimt kirvuką“, tai kartojo kelis kartus ir nuėjęs į katilinę paėmė kirvį, kurį ji pateikė tyrimui, ir atsistojęs tarpduryje, rankas pakėlęs į šonus , padaręs „rėmą“ ir laikydamas dešinėje rankoje kirvį, jis ranką mosikavo pirmyn ir atgal, kaip „švytuoklę“, bet į viršų iškėlęs ir užsimojęs nebuvo. Ji labai išsigando, pamanė, kad jis gali užmušti ar sunkiai sužaloti, nes buvo agresyvus ir mosikuodamas kirvį piktai žiūrėjo, pakeltu tonu varė ją iš namų. Bet jis nesakė, kad ją nužudys, ar nukirs, jis tik demonstravo jai kirvį, ir ji tikrai bijojo dėl savo sveikatos. Kai pasakė, kad skambina į policiją, jis tada padėjo kirvį atgal į katilinę ir grįžęs į kambarį mėtė jos daiktus. Ji susirinko daiktus ir išvažiavo, bijodama savo sutuoktinio, į namus negrįžo su vaiku. Šiuo metu gyvena pas savo mamą. Dėl išmestų daiktų jokia žala jai nepadaryta. Jai yra išaiškinta teisė dėl ieškinio pateikimo dėl turtinės, neturtinės moralinės žalos. Tai buvo pirmas kartas, niekada tokių konfliktų su sutuoktiniu nebuvo. Ji tikrai bijo, kad jis nenužudytų ar sunkiai nesutrikdytų sveikatos, nes jis, paėmęs kirvį į rankas, tai tikrai nėjo malkų kapoti ir mosikavo, tai suprato, kad jis gali panaudoti kirvį prieš ją ir taip jai grasina (1, b. l. 40, 41-42, 68-69, 70-73)
2018 m. balandžio 3 d. protokole-pareiškime E. P. nurodė, kad apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai, neblaivus jos vyras A. P.žodžiu provokavo konfliktą, varė ją iš namų, išmėtė drabužius ir kosmetiką ir dalį jų išmetė į konteinerį prie namų. Jai pradėjus rinktis daiktus, jis iš katilinės pasiėmė kirvį, jį laikydamas atsistojo tarpduryje, todėl ji negalėjo išeiti iš namų, bei toliau ją įžeidinėjo, liepė dingti iš namų ir pasiėmęs kirvį ją baugino, nes ji nežinojo, ko iš jo tikėtis, jo elgesys buvo neprognozuojamas. Paskui kirvį padėjo katilinėje, vėl mėtė jos drabužius ir ją išstūmė iš namų. Prieš keletą savaičių vyras jos neįleido į namus, todėl kvietė policiją. Vyro elgesys kelia stresą ne tik jai, bet ir nepilnamečiui sūnui. Jo elgesys pavartojus alkoholio tampa neprognozuojamas, visada provokuoja konfliktus, nebūna ramybės. Dažniausiai tai daro, kai sūnaus nebūna namuose. Vyro elgesį vertina kaip psichologinį smurtą prieš ją (1 t., b. l. 36-37).
Iš 2018 m. gegužės 7 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. P. patvirtino savo ankstesnius parodymus, o A. P. nurodė, kad su jais sutinka, pripažįsta, kad būdamas neblaivus kilusio konflikto metu, buvo paėmęs kirvį į ranką, bet jai žodžiu jokių garsinimų neišsakė, kad ją nužudys ar sunkiai sutrikdysi jos sveikatą. Kirvį paėmė norėdamas ją pagąsdinti, tik sukelti jai bauginančią situaciją, juo užsimojęs nebuvo, prie jos su kirviu nesiartino. Jis paėmė kirvį, palaikė rankoje ir padėjo atgal. Laikymas kirvį rankoje galėjo žmonai atrodyti bauginančiai ir ji tikrai galėjo išsigąsti. Jis žmonos atsiprašė, kad taip elgiasi, kad jai sukėlė bauginančią situacija su kirviu, abu susitaikė, prašo tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 87-90).
Liudytoja K. Č. nurodė, kad gyvena Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) . Kitoje namo pusėje gyvena kaimynai P., juos pažįsta iš matymo, bet nebendrauja. 2018 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., girdėjo triukšmą pas kaimynus, matė policiją. Apie jų konfliktą nieko nežino (1 t., b. l. 118-119).
Liudytoja G. I. nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 d., apie 18.52 val., gavo budėtojo pranešimą vykti adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) , dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus iš automobilio išlipo moteris su nepilnamečiu sūnumi. Moteris prisistatė E. P., kuri pasakė, kad ji kvietė policiją, kad namuose yra agresyviai nusiteikęs jos neblaivus vyras, kuris išmėtė jos daiktus ir ji bijo eiti į namus su sūnumi. P. sakė, kad tai ne pirmas kartas, buvo prieš dvi savaites kviesta policija, nes taip pat vyras agresyviai nusiteikęs ir jos su sūnumi neįleido į namus. Moteris buvo susijaudinusi, susinervinusi dėl tokio vyro elgesio. P. sakė, kad ginčo metu jos vyras P. buvo pasiėmęs į ranką kirvį ir su juo stovėjo, bet nėjo link jos, ir nesakė, kad užmuš. P. akcentavo, kad kvietė policiją dėl to, kad vyras yra agresyviai nusiteikęs, mėto drabužius, ji negali su sūnumi būti namuose, nes vyras kels konfliktus, neleis ramiai ilsėtis. P. minėjo, kad vyro elgesys pasikeitė neseniai, kai išsikraustė į naujus namus, ir tada jis pradėjo ją žeminti, kad jos čia nieko nėra, viskas priklauso jam, nors turtas bendras. Sūnus mato kaip vyras geria, yra agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, girdi jų konfliktus, kuriuos ramina. Prieš sūnų tėvas nesmurtauja, elgiasi gražiai ir netgi privengia konfliktų prie sūnaus. Įėjus į namo vidų P. tamsoje sėdėjo ant kėdės prie lango ir žiūrėjo pro langą, matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs, paaiškino, kad viskas gerai, kad žmona su sūnumi gali grįžti į namus, kad čia nieko nebuvo, nežino kam čia žmona kvietė policiją. Išeidama iš namų, pasižiūrėjo į katilinę, ir pamatė, kad prie malkų krūvos yra kirvis, kurį paėmė ir išsinešė į lauką bei paklausė P.s, ar tai tą kirvį jis laikė rankoje. P. patvirtino, kad tas kirvis. Ji kirvį padėjo prie konteinerio. P. sakė, kad smurto nebuvo fizinio, grasinimų nužudyti nebuvo, tik ji sakė, kad patyrė psichologinį spaudimą (1 t., b. l. 122-125).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – namas, adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) . Prie svetainės esančios drabužių kabyklos dalis drabužių yra ant grindų, miegamajame daiktai padėti netvarkingai (1 t., b. l. 43-50).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus garso ir vaizdo įrašą iš įvykio vietos, jame girdimi pareigūnų pokalbiai bei moters (E. P.) žodžiai, kad vyras prieš ją smurto nenaudojo, tik gąsdino (1 t., b. l. 51-54).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, jame girdimas moteriškas balsas, kviečiantis policiją į (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai, nes neblaivus vyras išmėtė jos daiktus, lakstė su kirviu. Ji parsivežė sūnų iš treniruotės, bijo eiti namo (1 t., b. l. 62-66).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. P. pateikė kirvį „Fiskars“, CD diską su garso įrašu (1 t., b. l. 91-93).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus E. P. pateiktą kirvį „Fiskars Y310“, ant jo koto matosi degėsių žymės (1 t., b. l. 91-93, 98-102). Po apžiūros pagal pakvitavimą kirvis „Fiskars“ grąžintas nukentėjusiajai (1 t., ,b. l. 103-106).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus E. P. pateiktą garso įrašą, jame girdėti moteriškas ir vyriškas balsai, kurie ginčijasi. Moteriškas balsas sako: „Užvažiuosiu tau tuoj“, o vyriškas atsako: „Mušk, ar kirvuką paimt <...> da?“ (1 t., b. l. 91-93, 94-97).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis prisipažino, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mėtė nukentėjusiosios daiktus, vijo ją iš namų, buvo į rankas paėmęs kirvį ir laikė jį rankoje, sukeldamas bauginančią situaciją savo žmonai, suprato, kad kirvio laikymas rankoje žmonai galėjo atrodyti bauginančiai ir ji tikrai galėjo išsigąsti, jai galėjo būti realu, kad jis gali kirviu ją sužaloti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, taip pat kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2018 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine E. P. metu, savo gyvenamajame name Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , stovėdamas išėjimo į lauką tarpduryje ir laikydamas rankoje kirvį, grasino nužudyti E. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuotą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
2018 m. spalio 31 d. E. P. protokole-pareiškime, nurodė, kad 2018 m. spalio 27 d. 10.50 val. jos nepilnametis sūnus B. P., gim. 2001-10-03 į savo mobilaus ryšio telefoną Nr. 863138510 iš savo tėvo A. P. gavo žinutę iš jo telefono Nr. 8676 90163 su nuotrauka, kurioje buvo nufotografuotas švirkštas su prierašu, kad "jei jau paruošta užkrėstas ŽIV" ,"geriau lai pinigus atveža aš nežaisiu". Tokiu būdu per sūnų jai grasina buvęs vyras, su kuriuo neseniai išsiskyrė. Dėl grasinimo nužudyti buvusiam vyrui jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas nes ikiteisminio tyrimo metu abu susitaikė ir oficialiai išsiskyrė. Vėliau jis jai buvo du kartus išdaužęs jos automobilio langus, dėl to kreipėsi į policiją ir buvo pradėti tyrimai. Mano, kad vyro grasinimai užkrėsti ją ŽIV yra pakankamai realūs, nes jo veiksmai rodo, kad jis yra neprognozuojamas. Visai neseniai jis buvo jau išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (2 t., 47-49).
Nukentėjusioji E. P. nurodė, kad ji su savo buvusiu vyru A. P. santuokoje pragyveno 17 metų ir išsiskyrė dėl jo neadekvataus elgesio, nes jam kažkas pasidarė negerai su psichika. Jis skirtis nesutiko ir dėl to kilo dar didesni konfliktai, netgi pradėjo gyventi pas savo mamą. 2018 m. balandžio 4 d. jis, būdamas neblaivus, grasino su kirviu ją nužudyti, todėl rašė pareiškimą policijai, tačiau vėliau su juo susitaikė vien todėl, kad jis sutiktų skirtis su ja. Jam atleido ir jis pasirašė skyrybų dokumentus, jie išsiskyrė 2018 m. rugsėjo 2 d. Po skyrybų jis liko gyventi adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) , o ji išsikraustė ir gyvena Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Turi vieną nepilnametį vaiką - sūnų B., kuris pagal teismo sprendimą liko gyventi su tėvu, tačiau dabar gyvena su ja. Po skyrybų A. P. rašė jai negražaus turinio žinutes, linkėjo blogų dalykų, todėl jo numerį užblokavo. 2018 m. spalio 26 d. 14.14 val. į jos sūnaus Beno telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš A. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo gautas sms pranešimas „netikėk“, o sūnus jam atrašė „neduok dieve kažkas mamai atsitiks“, jos buvęs vyras atrašė „man dzin“, tada sūnus parašė „tai kam tos nesamones reikalingos jei tau dzin?“, jis atrašė „narkomanai prismeigs ja“, sūnus atrašė „eik tu narkomanas nebejuokauk iš kur tu rasi tu narkomanu“, „pats pinigu neturi ka tu duosi jiems“, A. atrašė „pilna kdn“, „uz 200 sake prismeigs“, sūnus jam parašė „kad tu net neturi tu 200“, A. jam atrašė „jau sakau masina seka“, „ryt poryt degs“, sūnus jam atrašė „mama su savo masina dabar net nevazineja kas tau ka seka cia eik blaivytis nes kai isgeri ir prasideda nesamones“, jis atrašė „K6“, sūnus jam parašė „kas k6“, jis atrašė „jos foto turi nuo darbo iki namu seka“. 2018 m. spalio 28 d. 16.31 val. iš A. telefono numerio atsiųsta žinutė sūnui „Ar sakei mamai“, sūnus atrašė „aš tau sakiau kad nieko daugiau nesakysiu jai“, jis parašė sūnui „Nū OK jau nuo rytojaus seks ja“, sūnus atrašė „taigi sakei kad jau seka“, jis parašė „Be adatos“, „Snd pasieme“, „Sakė iš einančią iš darbo bakstelt tarpdury“. Mano, kad pastaroji žinutė yra grasinanti. 2018 m. spalio 27 d., 10.50 val. į sūnaus Facebook paskyrą „B. P.“ per Messengerį iš savo Facebook paskyros „A. P.“ atsiuntė nuotrauką su švirkštu ir parašė „jau jei paruošta užkrėsti ziv“, paskui parašė „geriau lai pinigus atveža aš nezaisiu“. Nors jis siuntė šitas žinutes į jos vaiko B. paskyrą, tačiau jos skirtos jai asmeniškai ir tai yra grasinančio pobūdžio žinutės sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba net ją nužudyti. Labai bijo A. P., jis pilnai gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos yra parašęs sūnui ir jai yra kilusi reali grėsmė nukentėti nuo jo veiksmų, jis nenuspėjamas, neprognozuojamas. Nežino, kodėl jis taip elgiasi, mano, kad jis nori pinigų už sūnaus Beno išlaikymą, nes šis pagal teismo sprendimą yra paliktas gyventi tėvui, nors realiai sūnus nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pradžios, pradėjo gyventi su ja ir jį pati pilnai išlaiko, todėl jokių pinigų A. P. nesiunčia, tai jis turi jai mokėti. Ji jo realiai bijo dar ir dėl to, kad jis yra išdaužęs 2018 m. rugsėjo 15 d. jos automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. GGE448, galinį ir vairuotojo durelių stiklus. Automobilis tada stovėjo prie (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai, ir dėl to fakto parašiusi pareiškimą policijai, jis dėl to jau nubaustas. Po to dar vieną kartą tam pačiam automobiliui jis išdaužė galinį lango stiklą 2018 M. spalio 20 d., kai automobilis stovėjo prie Žemaitės g. 14-o namo, kieme, tai irgi rašė pareikšimą policijai. A. P. jai žodžiu realiai negrasino, nes ji jo vengia visaip, jis realiai neturi galimybės nei su ja susisiekti, nei nesutinka jos gatvėje, todėl tokių tiesioginių grasinimų dar nebuvo ir nenori jokiu būdu kad būtų, bet tie sms pranešimai ir žinutės kelia realią jai grėsmę, ir jo labai bijo, saugosi, viena niekur nevaikšto, dabar ir savo automobilio savo namo kieme jau nebelaiko, gyvena nuolatinėje baimėje, užsirakinusi duris, užblokavusi jo telefono numerį. Jis žino, kur ji gyvena, žino jos adresą, todėl pilnai gali ateiti prie jos namo, ją pasekti ir gali su švirkštu jai įdurti, todėl jo labai bijo, jis turi realią galimybę jai labai pakenkti ir atlikti tuos veiksmus. Jis dabar gyvena vienas, niekur jau nedirba, geria alkoholį. Papildomai nurodė, kad kai B. 2018 metais po jos ir A. P. skyrybų apsigyveno pas ją, telefonu bendraudavo su tėvu, susirašinėdavo, tačiau apie susirašinėjimą su tėvu jai iš pradžių nesakė ir ji nieko nežinojo kokias žinutes A. P. jam rašo ir nerodė tų žinučių. Tai sūnus padarė tik prieš dieną, kai ji parašė pareiškimą dėl grasinimų. Pamačius tas žinutes ji kitą dieną kreipėsi į policiją su pareiškimu. Jos sūnus B. ir dabar bendrauja su tėvu A. P., jie sutaria ir jis nesijaučia nukentėjusiuoju bei ji nepageidauja, kad sūnus B. būtų pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis pats taip sakė, jo atžvilgiu jokių grasinimų nebuvo išsakyta, sūnus nėra nukentėjęs (2 t., b. l. 47-49, 56-59, 60-62, 63-66).
E. P. ikiteisminiam tyrimui pateikė SMS žinučių kopijas, kuriose užfiksuoti SMS pranešimai (2 t., b. l. 76-82, 83-86, 87-93).
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Analizuojant komentuojamo straipsnio dispozicijos turinį matyti, kad joje yra įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Jos neabejotinai formuojamos kaip alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia įvairaus pobūdžio grasinimais, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiems asmenims, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nukentėjusioji nurodė, kad po skyrybų A. P. rašė jai negražaus turinio žinutes, linkėjo blogų dalykų, todėl jo numerį užblokavo, tačiau tuomet jis įvairias žinutes rašė į sūnaus telefoną, Facebook paskyrą, bet tos žinutės buvo skirtos jai asmeniškai. Žinutės buvo grasinančio pobūdžio, jose grasinama sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba net ją nužudyti. Ji labai bijo A. P., nes mano, kad jis tikrai gali atlikti žinutėse nurodytus veiksmus, jai yra kilusi reali grėsmė nukentėti nuo jo veiksmų, jis nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina į bylą pateiktos jo siųstos žinutės, kuriose rašoma, kad nukentėjusioji yra sekama, kad degs, kad ją bakstels adata, kad jai jau paruošta užkrėsta ŽIV.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, žinučių turinį, daro išvadą, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, o kaltinamasis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis pripažintinas kaltu, padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. 2018 m. spalio 26 d. 14.14 val., A. P. grasino nukentėjusiajai – buvusiai sutuoktinei E. P., kad padegs, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas į savo nepilnamečio sūnaus B. P., gim. 2001-10-03, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sms pranešimą: „Ryt, poryt, degs“, ir taip ją terorizavo bei sistemingai baugino nukentėjusiąją E. P., grasindamas ją nužudyti ir padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimo nuostatos. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei, veikos yra baigtos, kaltininkas veikė tiesiogine tyčia; teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę – A. P. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, nuo 2018 m. lapkričio 2 d. yra Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, Psichikos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 121-151). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant, kad nukentėjusiosios atsiprašė, jam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, teisiamas pirmą kartą, atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies.
A. P. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų, rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 10 punktas).
Kardomosios priemonės. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos (2 t., b. l. 1-2, 118-119), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikintinos.
Daiktiniai įrodymai. Keturi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 54, 66, 97; 2 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, A. P. paskiriant įpareigojimus:
1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinius įrodymus – keturis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.