Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-02 · Administracinė byla Nr. A-146-1326-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-02
Bylos Nr.
A-146-1326-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
O.K., K.K., Z.R., G.K., J.Š., T.B.
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1326/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2, 57.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O.K., K.K., Z.R., G.K., J.Š., T.B. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. TS-119 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai suformavimo, detaliojo plano ir valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai duomenų patvirtinimo", kuriuo buvo patvirtintas suformuotas apie 112 ha ploto kitos paskirties (bendro naudojimo teritorijos, kapinių ir komercinės paskirties objektų teritorijos, laidojimo paslaugų statinių statybos) žemės sklypo (iš jų 6 ha Kauno rajono savivaldybės reikmėms - kapinėms įrengti) Kauno rajono savivaldybėje, Rokų seniūnijoje, Vainatrakio kaime, detalusis planas bei duomenys (b.l. 5-6, 9).

Pareiškėjai paaiškino apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2006 m. rugpjūčio 10 d., gavę Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. V-307 "Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)", kuriame buvo nurodytas skundžiamas sprendimas, patį skundžiamą sprendimą gavo 2006 m. rugpjūčio 28 d.

Pareiškėjų nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas dėl šių priežasčių:

1. Sprendimas pažeidžia 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių 11 punktą, kuris nustato kas gali būti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais ir kokiai žemei. Šių Taisyklių 11.4 punkte įtvirtinta, kad savivaldybė negali reikalauti iš teritorijų detaliojo planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdymo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Nagrinėjamu atveju ši nuostata buvo pažeista, kadangi jiems (pareiškėjams) nežinant ir parengus 112,0 ha ploto žemės sklypo, į kurį įeina ir jų žemės sklypas), detalųjį planą buvo pakeista jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis.

2. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos 17 punkto nuostata, kad žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties keitimo iniciatoriais gali būti tik žemės savininkai arba žemės valdytojai ar nuomininkai. Minėta Tvarka nenumato galimybės pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį be žemės savininko žinios.

3. Skundžiamas sprendimas pažeidžia jų (pareiškėjų), kaip žemės sklypo savininkų, teises, kurių apsauga ir neliečiamumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstė šiuos argumentus:

1. Žemės įstatymo 45 straipsnyje nustatyta kokiais atvejais žemė paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis apibrėžia detaliųjų planų rengimą, jų keitimą, derinimo bendrąsias nuostatas. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. TS-119 yra teisėtas.

Kauno rajono valdybos 1998 m. vasario 25 d. sprendimu Nr.72 buvo pritarta 10,0 ha žemės sklypo skyrimui Vainatrakio kaime, Rokų seniūnijoje, Kauno rajone Kauno miesto kapinėms įrengti ir leista Kauno miesto savivaldybei būti detaliojo plano organizatore. Nepavykus išspręsti su žemės savininku klausimo dėl žemės pirkimo, Kauno miesto meras 2001 m. vasario 27 d. raštu Nr.12-388 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės merą, prašydamas pasiūlyti Kauno rajono teritorijoje kitą 30-40 ha ploto žemės sklypą, kuris būtų tinkamas Kauno miesto kapinėms įrengti. Kauno miesto savivaldybės mero 2001 m. gruodžio 6 d. potvarkiu Nr.463 buvo sudaryta darbo grupė dėl naujų kapinių ir krematoriumo įrengimo. Darbo grupė nustatė, kad priimtiniausias pagal Kapinių projektavimo taisyklių reikalavimus yra sklypas (apie 112,0 ha) Vainatrakio kaime, Rokų seniūnijoje, Kauno rajone. Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus išduotomis sąlygomis, 2004 metų sausio mėnesį buvo pradėtas rengti šio žemės sklypo detalusis planas, kurio derinimas buvo baigtas 2004 m. spalio mėnesį. Detaliojo plano sprendiniai buvo svarstomi su visuomene bendrąja tvarka. Informacija apie detaliojo plano rengimą buvo paskelbta 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. liepos 10 d. ir 2004 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono laikraštyje „Naujos Tėviškės žinios“. Papildomų pasiūlymų, pretenzijų ar pastabų dėl projekto per svarstymo laikotarpį nebuvo gauta. Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. vasario 12 d. sprendimu Nr.T-58 pritarė Kauno miesto kapinių įrengimui 100 ha plote Vainatrakio kaime, Kauno rajone ir įpareigojo savivaldybės administraciją organizuoti detaliojo plano parengimą ir rengti dokumentus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

2. Teritorija, kurioje numatoma įrengti kapines, nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Patvirtinus detalųjį planą žemė įstatymų nustatyta tvarka paimama (išperkama) visuomenės poreikiams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr.924 nuostatas. Pagal detaliojo plano rengimo medžiagą 13.4000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas buvo S.K. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pareiškėjų pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šio žemės sklypo savininkai yra pasikeitę: 2001 m. balandžio 22 d. mirus žemės sklypo savininkui S.K., pagal 2004 m. vasario 4 d. paveldėjimo liudijimą žemės sklypą paveldėjo jo dukra O.K., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas kadastro duomenų registre buvo įregistruotas tik 2006 m. sausio 11 d. 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimis O.K. padovanojo K.K., Z.R., G.K., J.Š., T.B. - po 2 ha minėto sklypo, pasilikdama savo nuosavybe 3,4 ha. Taigi, pareiškėjai 13.4000 ha žemės sklypo Vainatrakio kaime, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) atitinkamų dalių savininkais tapo po to, kai buvo priimtas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. TS-119. Todėl mano, kad skundžiamas administracinis aktas nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjų teisių ir interesų, o pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtą sprendimą.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Teigė, kad pareiškėja O.K. sužinojo apie skundžiamą sprendimą daug anksčiau negu kreipėsi į teismą, nes su ja vyko derybos dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, po skundžiamo sprendimo priėmimo (2005 m. gruodžio 28 d.) O.K. dovanojo sklypo dalis kitiems pareiškėjams, tačiau jiems neperėjo reikalavimo teisė ginčyti Kauno rajono savivaldybės sprendimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimo dėl pareiškėjų skundo nepateikė.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. TS-119 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai suformavimo, detaliojo plano ir valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai duomenų patvirtinimo" panaikino kaip neteisėtą.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjai nepraleido termino ginčijamam sprendimui apskųsti, nes tik 2006 m. rugpjūčio 25 d. gavę ginčijamą sprendimą, susipažinę su jo turiniu ir pasekmėmis, suprato, jog šiuo sprendimu yra pažeidžiamos jų teisės. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies redakcija (galiojo iki 2007 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. X-1061 redakcijos), Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, nuostatomis, teismas akcentavo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo skelbtas vietinėje spaudoje. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužino, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005). Konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjams apie ginčijamą sprendimą, jo turinį ir tai, kad šis sprendimas pažeidė jų teises, buvo žinoma anksčiau negu jie nurodė. Teismas atsakovo argumentų, kad pareiškėjai apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2005 metų rugsėjo mėnesį gavę Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 11-921, nepripažino pakankamais konstatuoti, kad pareiškėjai tokiu būdu sužinoję apie skundžiamo akto priėmimą, tačiau nesusipažinę su jo turiniu bei pasekmėmis, suprato savo teisių pažeidimą ir praleido terminą ginčijamam sprendimui apskųsti (b.l.75-76).

Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad pareiškėjai K.K., Z.R., J.Š. ir T.B., ginčo žemės savininkais tapę po skundžiamo akto priėmimo, neturi reikalavimo teisės ginčyti šį sprendimą, nes prievolių teisės institute nenumatytas asmeninės reikalavimo teisės perleidimas kitiems asmenims. Nurodė, kad teisę kreiptis į teismą numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl asmens teisės kreiptis į teismą (adm. bylos Nr. A11-1563/2005 ir A7-1638/2005). Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjai K.K., Z.R., J.Š. ir T.B. nuosavybės teises (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis) įgijo 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Šis ginčas kilęs ne iš prievolinių teisinių santykių, o viešojo administravimo srityje dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, kuris, kaip teigia pareiškėjai, pažeidė jų nuosavybės teises. Nurodyta, jog minėti pareiškėjai 2005 m. gruodžio 28 d. tapę ginčo žemės savininkais ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. gavę skundžiamą sprendimą, manydami, kad šis sprendimas pažeidžia jų nuosavybes teises, įgijo reikalavimo teisę ginčyti atsakovo priimtą sprendimą.

Nagrinėdamas ginčą iš esmės Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad skundžiamu sprendimu buvo patvirtintas apie 112 ha ploto kitos paskirties (bendrojo naudojimo teritorijos, kapinių ir komercinės paskirties objektų teritorijos, laidojimo paslaugų statinių statybos) žemės sklypo (iš jų 6 ha Kauno rajono savivaldybės reikmėms - kapinėms įrengti) Vainatrakio kaime, Rokų seniūnijoje, Kauno rajone, detalusis planas. Į suplanuotos teritorijos ribas pateko pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 13,4000 ha žemės sklypas, esantis Kauno rajono savivaldybėje, Rokų seniūnijoje, Vainatrakio kaime, kurį anksčiau nuosavybės teisėmis valdė S.K.

Pažymėjo, kad detaliųjų planų rengimo, jų keitimo, derinimo, tvirtinimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Ginčo žemė po detaliojo plano patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka paimama visuomenės poreikiams, tai patvirtina viešojo administravimo institucijų priimti administraciniai aktai (b.l. 20-22, 49-51, 53, 64). Teismas nustatė, kad ginčo teritorijos detalaus planavimo procesas prasidėjo remiantis Kauno rajono valdybos 1998 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 72 „Dėl žemės skyrimo Kauno miesto kapinėms įrengti Vainatrakio k." leidus Kauno miesto savivaldybei būti detaliojo plano rengimo organizatore (b.l. 22). Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo metu galiojo Detaliųjų planų taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, kurių 13 punkte buvo numatyta, kad numatant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nebūtinas planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų valdytojų sutikimas. Konstatavo, jog pagal detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo metu galiojusią Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo, atlyginimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1379, 11, 13.2 ir 14 punktų nuostatas, norint paimti žemę visuomenės poreikiams, pirmiausia turėjo būti parengtas tos teritorijos detalusis planas, kuris turi būti patvirtintas nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir vėlesnėje Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65, galiojusioje skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas konstatavo, kad vykdant detalųjį planavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nebuvo būtinas planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų sutikimas, ir pareiškėjų argumentai, kad skundžiamas sprendimas prieštaravo Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11 punktui, draudžiančiam reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, nepagrįsti. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais pareiškėjų argumentus, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 17 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties keitimo iniciatoriais gali būti tik žemės savininkai arba žemės valdytojai. Remdamasis Žemės įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sąvoka, teismas pažymėjo, jog pagal minėto 1999 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1073 1 ir 2 punktus pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus. Konstatavo, jog priimant ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, nebuvo atsiradęs pagrindas kreiptis į apskrities viršininką ir inicijuoti ginčo žemės tikslinės paskirties keitimą, nes nebuvo parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kurio pagrindu gali būti pradedama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūra. Šiuo atveju detalusis planavimas buvo susijęs su kitos paskirties formuojamu žemės sklypu (kapinėms įrengti), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, turinčia skirtingus tikslus ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 punktą, galiojusį skundžiamo sprendimo priėmimo metu, taip pat Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 55 punkto galiojusią redakciją patvirtintas detalusis planas įsigaliojo kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teismo konstatavimu, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 punktas yra speciali teisės norma, taikytina šiuo atveju, todėl laikytina, kad savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintinas detalusis planas, įsigalioja kitą dieną po to, kai sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje. Teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, buvo paskelbtas vietinėje spaudoje. Pačiame sprendime nebuvo nustatyta jo įsigaliojimo data. Nurodė, kad atsakovo atstovės pateikti duomenys, jog ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas savivaldybės internetiniame puslapyje, neturi įtakos ginčijamo sprendimo įsigaliojimo momentui (Teritorijų planavimo įstatymas nenumatė ir nereglamentavo sprendimo paskelbimo savivaldybės internetiniame puslapyje tvarkos). Teismas nusprendė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 punkte įtvirtintų reikalavimų skelbti sprendimą nesilaikymas sukuria akto negaliojimo pasekmes, nepaskelbus sprendimo, detalusis planas negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. Konstatavo, jog nustatytas skundžiamo sprendimo paskelbimo vietinėje spaudoje ir detalaus plano įsigaliojimo procedūros pažeidimas yra pagrindas sprendimą panaikinti kaip neteisėtą iš esmės.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nepaskelbtas įstatymo nustatyta tvarka sprendimas nepradėjo galioti ir negalėjo būti tiriamas jo teisėtumas. Apelianto nuomone, administracinė byla turėtų būti nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 6 dalis) ir materialines teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 11-921 informavo pareiškėją O.K. (tuo metu vienintelę 13,40 ha žemės sklypo savininkei) apie galimybę nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurį numatyta paimti visuomenės poreikiams, mainyti į lygiavertį valstybinės žemės sklypą. Šiame rašte buvo nurodyta, jog teritorija suplanuota ginčijamu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr.TS-119. O.K. 2005 m. lapkričio 7 d. raštu (b. 1. 74) sutiko mainyti turimą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina kad O.K. apie ginčijamą sprendimą buvo žinoma nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. ir ji yra praleidusi įstatymų nustatytą terminą paduoti.

Teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog kitiems pareiškėjams iki 2006 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo žinoma apie ginčijamą sprendimą bei jo turinį, nes byloje yra pareiškėjos Z.R. pateiktas 2006 m. birželio 7 d. atsakymas į Kauno apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 11-461, kuriame ji nurodė, jog susipažino su O.K. pateiktu pasiūlymu. (b. l. 59). Dėl šio dokumento pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė.

Pažymėjo, kad nei pareiškėjai, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kaip ir kokias pareiškėjų teises pažeidė ginčijamas Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas. Todėl daro išvadą, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė byloje pateiktų susirašinėjimo su pareiškėjais dokumentų (b. 1. 54-63, 72-76), iš kurių matyti, jog pareiškėjai žinojo apie numatomą jų nuosavybės teise valdomo 13,4 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vainatrakio kaime, Kauno rajone, paėmimą visuomenės poreikiams dar iki 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir tam neprieštaravo, formuluodami reikalavimus dėl jiems ateityje skirtino sklypo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS7-572-06, pažymėdamas, jog Teritorijų planavimo įstatyme, galiojusiame iki 2004 m. gegužės 1 d., įtvirtintos teisės normos nenumatė privalomo sprendimo, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, paskelbimo vietinėje spaudoje. Jo manymu, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias detaliųjų planų įsigaliojimo procesą. Pažymima, jog pripažinęs, kad tinkamai nepaskelbus ginčijamo sprendimo, šis sprendimas negalioja, teismas negalėjo nagrinėti sprendimo teisėtumo ir jo naikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-472-2005).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apskrities viršininko administracija sutinka su Kauno miesto savivaldybės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl praleisto skundo padavimo termino. Atsiliepime remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11-487/2007. Teigiama, jog teismas netinkamai išaiškino teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymima, jog 2004 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas, kuriuo numatyta, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad detalieji planai įsigalioja, patvirtinus juos nustatyta tvarka. Tokiu būdu, ginčijamu sprendimu patvirtintas detalusis planas įsigaliojo Kauno rajono savivaldybės tarybai 2005 m. gegužės 5 d. priėmus sprendimą Nr.TS-119. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas negalėjo panaikinti sprendimo kaip neteisėto tik tuo pagrindu, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatą detalusis planas įsigalioja kitą dieną po sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbimo vietinėje spaudoje.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai remiasi teismo sprendime išdėstytais motyvais ir atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo pagrindu buvo pradėtos įstatymuose numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, jo pagrindu buvo priimti kiti administraciniai aktai. Pareiškėjų manymu, teismas pagrįstai tyrė skundžiamo akto teisėtumą, pagrįstai konstatavo, kad jie nepraleido termino apskųsti ginčijamą sprendimą (apie skundžiamo sprendimo priėmimą jie nebuvo informuoti nustatyta tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė 2008 m. vasario 22 d., o tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė 2008 m. vasario 26 d. pateikė rašytinius atsisakymus savo apeliacinių skundų, kuriuose nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės jiems yra žinomos (2 t., b.l. 24,28-29).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d sprendimo buvo pateikęs atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė. Apeliantams atsisakius nustatyta tvarka apeliacinio skundo, apeliacinis procesas nutraukiamas ( ABTĮ 132 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius