Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turi du vaikus, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju-montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), (du kartus – 2013 m. sausio 11 d. ir 2019 m. sausio 29 d. – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia ne mažiau keturis kartus sudavė kumščiais į veidą bei ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į galvą nukentėjusiajam M. G., tuo padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas bei nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje ir dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosyje su nosies kaulų lūžiu, pakaušyje, kaklo nugariniame paviršiuje, apatinėje lūpoje bei smakre, tokiu būdu sukėlė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio bei didelės apimties galvos minkštųjų audinių sužalojimų, sveikata sutrikdyta ilgiau 10 parų.

Motyvuojamoji dalis

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apklaustas nukentėjusysis M. G. (t. 1, b. l. 6-10).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas L. B. tyčia nesunkiai sutrikdžius M. G. sveikatą pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo M. G. liudytojų K. K., L. G., E. D., T. K., Ž. L., R. B. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis L. B. neneigė, kad jis konflikto metu, įvykusio 2018 m. rugsėjo 29 d. susibūrimo (duomenys neskelbtini), namo kieme, M. G. sudavė keturis kartus į veidą, spyrė į galvą. Šioje dalyje kaltinamojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Nukentėjusysis M. G. parodė, kad L. B. jam sudavė ne mažiau 4 kartus į galvos sritį. M. G. stengėsi gintis, smūgiavo rankomis, bet kiek pamena, L. B. smūgių rankomis nepataikė. Jie abu nukrito ant žemės. L. B. greičiau atsistojo, pradėjo jį spardyti į galvos sritį, įspyrė ne mažiau 5 kartus. Liudytojo Ž. L. parodymai patvirtina, kad jis pamatęs, jog mušasi L. B. ir M. G. šalia pirties, prie žvyrkelio, jie abu gulėjo ant žemės, grūmėsi, jis greitai pribėgo ir atitraukė L. B. nuo M. G.. Šiais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog L. B. konflikto metu buvo aktyvesnėje pozicijoje, būtent dėl L. B. veiksmų M. G. atžvilgiu liudytojas L. B. atitraukė nuo M. G.. Kitų liudytojų - K. K., L. G. - parodymai patvirtina, kad M. G. buvo sužalotas muštynių to vakaro metu, nes vizualiai tai aiškiai matėsi – buvo sužalota ir kraujuojanti jo nosis, sumuštas veidas. Kad būtų sužalotas kaltinamasis L. B., nei vienas liudytojas neparodė.

Specialistų išvadose konstatuoti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo patirti sužalojimai. Nukentėjusiajam M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuojant minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas bei nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje ir dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosyje su nosies kaulų lūžiu, pakaušyje, kaklo nugariniame paviršiuje, apatinėje lūpoje bei smakre. Sužalojimai padaryti smūgiuojant rankomis ir spardant, ir suduodant ne mažiau kaip septynis smūgius. Tuo tarpu kaltinamajam L. B. buvo konstatuotas kairės krūtinės ląstos sumušimas ir daugiau jokių sužalojimų nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog objektyviai nustatytas sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija leidžia pagrįstai spręsti, kad M. G. išskirtinai buvo sužalotas į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno sritį – galvą, o kaltinamojo sužalojimas – krūtinės ląstos sumušimas, pagal pobūdį yra labiau subjektyvesnis, nes konstatuotas atsižvelgiant tik į asmens nusiskundimus. Tačiau šios specialistų išvados visiškai atitinka anksčiau aptartus parodymus dėl kaltinamojo veiksmų ir leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas – minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos bei nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje ir dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosyje su nosies kaulų lūžiu, pakaušyje, kaklo nugariniame paviršiuje, apatinėje lūpoje bei smakre, yra kaltinamojo L. B. veiksmų, suduodant smūgius nukentėjusiajam M. G. į galvos sritį, pasekmė, t. y. šie padariniai susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis neneigė, jog M. G. sudavė keturis kartus į veidą, spyrė į galvą, tačiau teigė, kad jis turėjo gintis nuo jo, nes jis pirmas šoko. Buvo savigyna, M. buvo girtas, pradžioj jis kabinėjosi žodžiais, po to išėjus į lauką, stengėsi išvengti konflikto, tačiau M. G. lauke priėjo prie jo ir pradėjo smūgiuoti į krūtinę.

Teismas, ištyręs ir išanalizavęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šioje dalyje kaltinamojo parodymus atmeta ir vertina kaip jo gynybinę taktiką, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba, todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Tad, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina, t. y. byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Iš liudytojų parodymų matyti, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino buvus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodinį konfliktą. Kad jie apsižodžiavo, patvirtino tik nukentėjusysis ir kaltinamasis į tai sureagavo smūgiais, kai tuo tarpu kaltinamasis teigė, jog M. G. pradėjo prie jo kabinėtis, jį užgaulioti žodžiais. Tačiau ką konkrečiai sakė, neprisimenąs. Aplinkybių, kad kaltinamasis jautė grėsmę iš nukentėjusiojo prieš smūgių sudavimą nenustatyta, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu iš nukentėjusiojo pusės nebuvo kilę jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, jokios akivaizdžios ir realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, turtui, dėl ko kaltinamajam būtų reikėję gintis vartojant fizinį smurtą. Vien tai, kad, kaltinamąjį galėjo suerzinti apsižodžiavimas, nepatvirtina, jog dėl to kaltinamojo sveiktai ar gyvybei kilo realus pavojus.

Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, konstatuojama, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo, o kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčia, suvokdamas savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatydamas jos padarinius ir sąmoningai leisdamas jiems kilti.

Įvertinus aptartus įrodymus, konstatuojama, jog L. B. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia ne mažiau keturis kartus sudavė kumščiais į veidą, bei ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į galvą nukentėjusiajam M. G., tuo padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas bei nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje ir dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosyje su nosies kaulų lūžiu, pakaušyje, kaklo nugariniame paviršiuje, apatinėje lūpoje bei smakre, ir tokiu būdu sukėlė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kaltinamasis L. B. padarė vieną, tyčinį, baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka 12 kartų, paskutinį kartą 2019 m. liepos 16 d. (t. 1, b. l. 154-161, t. 2, b. l. 142), psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre nesilankė, neregistruotas (1 t., b. l. 166, 168). Kaltinamasis šiuo metu dirba. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, L. B. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu Per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų per mėnesį, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 44-48), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo L. B. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas jo atstovavimo išlaidas – 900 Eur. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia tuo, jog patyrė dideles fizines kančias, skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sužalota galva, sulaužyta nosis. Sužalojimas padarytas suduodant ne vieną, o kelis smūgius, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant koja ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam atlikta operacija, dar kita operacija dėl nosies reikalinga atlikti ateityje, dėl to turėjo ir turės nepatogumų tiek darbe, tiek kasdieniniame gyvenime, kadangi jo patirtas sužalojimas veido srityje. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista jo prašoma 3000 eurų suma. Prašoma priteisti už atstovavimą išlaidų suma yra pagrįsta dokumentais, todėl taip pat priteistina.

2019 m. vasario 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) nutarimu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, laikinai iki 2019 m. gegužės 15 d. apribotos L. B. nuosavybės teisės į automobilį BMW, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti nurodytu turtu. Turto saugotoju paskirtas L. B.. (t. 1, b. l. 132-138). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimis. Priimant nuosprendį, jis pratęstinas iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas suėmime pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria jam buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 10.00 val. iki 2019 m. gruodžio 11 d. 11.03 val.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų per mėnesį, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 10.00 val. iki 2019 m. gruodžio 11 d. 11.03 val. – tris paras, vieną suėmimo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. nukentėjusiojo M. G. naudai priteisti 3000 eurų (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 900 eurų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Pratęsti L. B. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti nurodytu turtu iki visiško žalos atlyginimo. Turto saugotoju paskiriant L. B.. Atlyginus žalą, nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.