Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. Š. atstovui advokatui V. F., atsakoves I. N. atstovei advokato padejejai D. S., išvada duodancios institucijos Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. Š. ieškini atsakovei I. N., treciajam asmeniui Mažeikiu rajono savivaldybes Civilines metrikacijos skyriui, išvada duodanciai institucijai Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui del tevystes nugincijimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovo atstovas advokatas V. F. teismo posedžio metu palaike ieškinio reikalavimus ir praše ieškini tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakoves atstove advokato padejeja D. S. teismo posedžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, praše priteisti bylinejimosi išlaidas.

Vaiko teisiu apsaugos tarnybos, duodancios išvada byloje, atstovas V. N. teismo posedžio metu praše ieškini atmesti, nurode, kad kiekvienas vaikas turi teise žinoti kas yra jo tevas, taip pat ieškovas yra praleides ieškinio senaties termina tevystei nugincyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šeimos bylas teismai nagrineja pagal bendrasias ieškinio (ginco) teisenos taisykles su išimtimis, nurodytomis CPK XIX skyriuje, išskyrus atvejus, kai šeimos byla nagrinejama ypatingaja teisena (CPK 375 str. 1 d.). Nagrinejant šeimos bylas teismas yra aktyvus, jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimus del reikalavimu, kurie nebuvo pareikšti, taciau yra tiesiogiai susije su pareikšto ieškinio dalyku, taikyti viena iš alternatyviu asmens ar vaiko teisiu ar teisetu interesu gynimo budu (CPK 376 str.). Toks išskirtinis teismo vaidmuo nagrinejant šeimos santykiu bylas yra paaiškinamas tuo, jog šiose bylose prioritetu laikomas vaiko teisiu ir interesu apsauga ir gynimas (Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu konvencijos 3 str., CK 3.3 str. 1 d., LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 4 str.), todel sprendžiant bet kuri su vaiku susijusi teisini konflikta, butina išsiaiškinti, koks ginco sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus. Vaiko interesais pirmiausia laikytina istatymuose nustatytos teises ir galimybes šias teises igyvendinti.

Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra itvirtinta vaiko teise žinoti savo tevus, analogiška teise yra itvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todel sprendžiant del tevystes nugincijimo butina atsižvelgti i nepilnameciu vaiku interesus, ju apsauga.

Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu nustatyta, kad ieškovas ir atsakove susituoke 1999 m. vasario 6 d. (b.l. 5), 1999 m. rugsejo 5 d., t.y. po 7 menesiu nuo santuokos sudarymo, jiems gime sunus L. Š. (b.l. 6), 2000 m. rugpjucio 8 d. Mažeikiu rajono apylinkes teismo sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakoves buvo nutraukta, po santuokos nutraukimo nepraejus trims šimtams dienu 2001 m. kovo 12 d. gime V. Š. (b.l. 7), L. Š. ir V. Š. tevu gimimo akto irašuose bei gimimo liudijimuose nurodytas ieškovas (b.l. 6-7, 18-19).

Nugincyti tevyste, kai vaikas gime susituokusiems tevams arba nepraejus daugiau kaip trims šimtams dienu po santuokos pabaigos, galima tik irodžius, kad asmuo negali buti vaiko tevas (CK 3.150 str. 1 d.). Ieškinio del tevystes nugincijimo padavimui yra nustatytas vieneriu metu ieškinio senaties terminas, kuris skaiciuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi i teisma, sužinojo apie gincijamus duomenis, irašytus vaiko gimimo iraše, arba paaiškejo aplinkybiu duodanciu pagrinda teigti, kad duomenys neatitinka tikroves (CK 3.152 str. 1 d.).

Ieškovas nepateike konkreciu faktu, leidžianciu suabejoti, kad jis tikrai nera nepilnameciu L. Š. ir V. Š. tevas. Priešingai, nors ieškinyje nurodo, kad prieš gimstant L. Š. atsakove prasitare, kad tai gali buti ne ieškovo vaikas, ir kad prieš gimstant V. Š. ieškovas su atsakove teigia lytiniu santykiu neturejes, taciau neprieštaravo tam, kad civilines metrikacijos istaigoje butu nurodytas vaiku tevu. Iš ieškovo ieškinio ir to fakto, kad jau 2001 m. birželio 4 d. Mažeikiu rajono apylinkes teismui priimant sprendima del išlaikymo L. Š. ir V. Š. priteisimo ieškovas nurode, kad nesutinka moketi išlaikyma, nes vaikai yra ne jo, bet vel gi irodymus pateikti atsisake, laikytina, jog ieškovas tevystes nugincijimu siekia išvengti prievoles moketi išlaikyma vaikams, kas neabejotinai prieštarauja nepilnameciu vaiku interesams bei protingumo, teisingumo ir sažiningumo principams.

Atsakovas turi teise bet kurioje proceso stadijoje pareikšti, kad ieškini pripažista (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d.). Nors atsakove atsiliepime i ieškini, taip pat atsakoves atstove teismo posedžio metu nurode, kad neprieštarauja ieškovo reikalavimui del tevystes nugincijimo, taciau CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas gali nepriimti atsakovo ieškinio pripažinimo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms istatymu nuostatoms ar viešajam interesui. Kadangi tevystes nugincijimas yra susijes su nepilnameciu vaiku teisemis ir interesais, atsižvelgiant i teisini reglamentavima vaiko teisiu ir interesu apsauga pripažintina viešuoju interesu, todel atsakoves ieškinio pripažinimas nepriimtinas.

Atsižvelgiant i butinybe apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrežtuma, istatyme nustatyta trumpa vieneriu metu ieškinio del tevystes nugincijimo senatis. Nors CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senati teismas gali taikyti tik tuo atveju, kai to reikalauja ginco šalis, taciau teismas, pasinaudodamas tuo, jog CPK normos jam suteikia teise šios kategorijos bylose buti aktyviam ir peržengti pareikštu reikalavimu ribas ar priimti sprendimus del reikalavimu, kurie nebuvo pareikšti, savo iniciatyva taiko ieškinio senaties termina, kuri ieškovas yra praleides. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad suabejojo tuo, kad yra atsakoves nepilnameciu vaiku tevas 2011 m. balandžio menesi, kai jo brolis pasake, kad jo itarimai del tevystes pasitvirtino ir nurode asmenis, kuriuos yra mates bendraujant su atsakove po santuokos nutraukimo. Toks ieškovo teiginys yra nepriimtinas, nes matymas, jog atsakove po santuokos nutraukimo bendrauja su kitais asmenimis objektyviai negali itakoti itarimu del tevystes, tuo labiau, kad pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakove jam tariamai prieš L. Š. gimima, t.y. jau 1999 metais, prasitare, kad tai gali buti ne jo sunus, o prieš V. Š. gimima , t.y. jau 2001 m. kovo men. 12 d., ieškovas, kaip jis pats nurodo, tariamai neturejo su atsakove lytiniu santykiu, butent šie faktai jau 1999 m. ir 2001 m., kaip nurodo pats ieškovas ieškinyje, objektyviai turejo nulemti ieškovo itarimus del tevystes, o ne tai, jog ieškovo brolis praejus 10 metu po ieškovo ir atsakoves santuokos nutraukimo prasitare mates, kad atsakove po santuokos nutraukimo bendrauja su kitais asmenimis. Be to, 2001 m. birželio 4 d. Mažeikiu rajono apylinkes teismo sprendime yra nurodyta, kad jau tada ieškovas turejo itarimu, kad L. Š. ir V. Š. yra ne jo vaikai( b.l. 10 ). Todel pripažintina, kad ieškovas yra praleides vieneriu metu ieškinio senaties termina tevystei nugincyti.

Atskirai pažymetina, kad nepilnameciu vaiku L. Š. ir V. Š. rašytiniai prašymai, kuriuose nurodyta, kad jie ieškova yra mate tik kelis kartus, jis jiems yra svetimas ir jie nenori su juo matytis, labiau svarbus sprendžiant del ieškovo galimybes matytis su vaikais, dalyvauti ju auklejime, nustatant vaiku gyvenamaja vieta ir kitu panašiu klausimu, bet nera pakankamas pagrindas tevystei nugincyti nesant kitu irodymu, kad ieškovas tikrai nera nepilnameciu L. Š. ir V. Š. tevas bei atsižvelgiant i tai, kad tevystei nugincyti yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, tai atsakoves patirtos bylinejimosi išlaidos turetu buti priteisiamos iš ieškovo, taciau iš atsakoves atstoves teismui pateikto mokejimo kvito matyti tik tai, kad pati atsakoves atstove advokato padejeja D. S. papildo savo saskaita 1300,00 litu ir nors yra padarytas prierašas, kad saskaitos papildymas yra atliekamas už atsakoves tevystes nugincijimo byla, priešingai nei mokejimo kvitas, kuriame moketoja butu nurodyta atsakove arba pinigu priemimo kvitas iš atsakoves, todel atsakoves patirtos bylinejimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Nagrinejant byla, susidare 13,80 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, kurios buvo apmoketos teismo lešomis. Atmetus ieškini, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybes naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 394-399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 13,80 Lt ( trylika litu 80 ct) pašto išlaidu Valstybes naudai.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui, paduodant apeliacini skunda per Mažeikiu rajono apylinkes teisma.