- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-28
- Bylos Nr.
- ATP-21-354/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00766-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo V. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d., paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., paskirtas įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 str., V. P. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. 22.35 val. Mažeikiuose, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 promilės girtumas), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos dokumento.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.
Skunde apeliantas teigia, kad grįžęs iš darbo automobilį ,,Ford Transit“ pastatė prie (duomenys neskelbtini), kur gyvena, ir tą dieną niekur daugiau nevažiavo. Pasak apelianto, automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą paliko namuose, su savimi turėjo tik automobilio užvedimo raktelį. Teigia, kad po darbo tą dieną nuėjo į netoliese esantį barą, kur išgėrė ir, kad namuose dėl to nekiltų konfliktas su sugyventine, nutarė pamiegoti automobilyje, tačiau pasidarė šalta, todėl užvedė automobilio variklį ir miegojo toliau, kol į automobilio langą pradėjo belsti policijos pareigūnas ir pakvietė prie savo automobilio, patikrino girtumą ir surašė protokolą. Toliau apeliantas teigia, kad jam esant neblaiviam, pareigūnas liepė pasirašyti ant protokolo, kurio jam neperskaitė, ir jis protokolo neskaitė, taip jis, nesuvokdamas situacijos, pasirašė ant protokolo.
Apeliantas skunde deklaruoja manymą, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, vadovavosi vien tik policijos pareigūnų neteisingais, prieštaringais parodymais, nevertino liudytojo M. S., gyv. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), parodymų, nekreipė dėmesio į tai, kad tą dieną, 2012-09-30, apie 22 val. 29 min., Mažeikių Policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį dėl kito neblaivaus asmens automobilio vairavimo, kurio spalva neatitinka jo automobilio spalvai. Pažymi, kad pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, nesiaiškino minėtų aplinkybių, į kokį automobilį ir kas konkrečiai įvažiavo, o apkaltino jį, nors tuo metu jis miegojo automobilyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, ir nepateikė dokumentų, kuriuos privalu pateikti pareikalavus policijos pareigūnui. Paminėtus pažeidimus apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad žemesnės instancijos teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė tinkamai neįvertinęs faktinių įvykio aplinkybių. Surengtame teismo posėdyje buvo betarpiškai apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. P., taip pat tiek jį sulaikę ir įvykį įforminę policijos pareigūnai R. S., R. N., tiek V. P. kaimynas M. S., ištirti kiti surinkti įrodymai (34–42 b. l.) ir padarytos atitinkamos išvados dėl jų.
Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio dieną policijos pareigūnai – liudytojais apklausti R. S. ir R. N. – tikslingai atvyko į įvykio vietą, pasiųsti policijos budėtojo išsiaiškinti aplinkybes, apie kurias telefonu pranešė neprisistatęs fizinis asmuo. Policijos budėtojas gavo pranešimą: ,,Mėlyno a/m vairuotojas, apklijuotas baltomis reklamomis, panašus į Transporter markę kieme kliudė kelis stovinčius a/m ir nuvažiavo link Žemaitės gatvės. Pranešėjas matė pro langą, nei markių, nei v/n pasakyti negalėjo“ (9 b. l.). Apeliantas savo skunde itin akcentuoja automobilio spalvą, kuri paminėta pirminiame pranešime apie įvykį (mėlyna) ir kuri neatitinka automobilio spalvos (balta), kurį įvykio dieną jis buvo pastatęs Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Atsakant į tokius argumentus pirmiausia pažymėtina, kad pranešėjas akivaizdžiai neįsidėmėjo konkrečių įvykio detalių – negalėjo nurodyti nei automobilio markės, nei valstybinio numerio, todėl kitokios automobilio spalvos įvardijimas, esant tamsiam paros metui, yra objektyviai pateisinamas ir nekeičia situacijos esmės. Faktas tas, kad įvykio vietoje buvo rastas V. P. ir jo vairuojamas automobilis ,,Ford Transit“, kitų asmenų tuo metu nebuvo, policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, apgadintų automobilių ir kitų objektų nerado, todėl nenustatė, kad buvo sukeltas kelių eismo įvykis. Aiškindamiesi paminėtas aplinkybes, 2012 m. rugsėjo 30 d., apie 22.35 val., policijos pareigūnai liudytojai R. N. ir R. S. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) kieme pastebėjo važinėjantį automobilį ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo V. P., kuriam buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas (5 b. l.). Liudytojai R. S. ir R. N., priešingai nei teigiama skunde, vienodai patvirtino, kad vairuotojas V. P. įvykio vietoje neneigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir savo parašu patvirtino surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, davė dėl savo elgesio atitinkamus paaiškinimus.
Savo skunde ir teismo posėdyje V. P. iš esmės deklaravo analogišką versiją, kad automobilio girtas nevairavo, o, užkūręs automobilį ir sėdėdamas jame vairuotojo vietoje, paprasčiausiai miegojo. Apeliantas neneigia, kad pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole ir kituose dokumentuose, tačiau tvirtina, tai padaręs neperskaitęs, kas dokumentuose buvo surašyta. Skaityti ar neskaityti, pasirašyti ar nepasirašyti dokumentą, yra kiekvieno asmens pasirinkimo teisė. Vien tai, kad V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip pats teigia, pasirašė neperskaitęs, savaime nereiškia, jog protokole nurodyti duomenys ir užfiksuota informacija neatitinka tikrovės. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. teismo posėdyje kategoriškai tvirtino, kad į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašė tokį V. P. paaiškinimą, kokį deklaravo jis pats, o būtent: ,,Su pažeidimu sutinku, nuoširdžiai gailiuosi, vairuotojo pažymėjimas ir automobilio dokumentai yra namuose.“ (3–4 b. l.). Akivaizdu, kad V. P. iškart savo kaltę pripažino dėl padarytų teisės pažeidimų, o kitokias versijas ėmė kelti vėliau, aiškiai siekdamas suklaidinti teismą ir išvengti gresiančios atsakomybės. Apeliantas viso proceso metu tvirtino, kad savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus buvo palikęs namuose, net ėjo su policininku R. N. į namus pasiimti tų dokumentų, tačiau į namus niekas V. P. neįsileido. Šios aplinkybės atsispindi ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotame apelianto pasiaiškinime, todėl teigimas, kad aplinkybės, kurios buvo žinomos tik V. P., policijos pareigūnų buvo išgalvotos, yra logiškai nepagrįstas.
Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testo duomenys, patrulio R. S. tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstino nuvežimo aktas, registro duomenys dėl pranešimo apie įvykį policijai (3–9 b. l.), tačiau visai kitokios išvados darytinos dėl apelianto keliamų ir tik subjektyviais išmąstymais grindžiamų versijų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atitinkamai liudytojų R. S., R. N., M. S. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus kartu su kitais surinktais įrodymais, klaidos nepadarė. Teismas pagrįstai atmetė V. P. keliamas versijas, nesivadovavo liudytojo M. S. parodymais, nes jis apie jokias reikšmingas aplinkybes – vairavo ar nevairavo apeliantas automobilį, pateikė ar nepateikė policijos pareigūnams dokumentus – nieko nurodyti negalėjo, o kt. faktinės aplinkybės šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nekvestionuojamos.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti V. P. kaltei padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. sankcijose numatytas minimalias ir švelniausias nuobaudas, kas, teismo nuomone, atitinka V. P. asmens ir jo padaryto pažeidimo pavojingumą, viešąjį interesą, siekiamus administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.