- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- I-7019-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00929-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Zigmantas Lipnevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui V. Z., jo atstovui advokatui Zigmantui Lipnevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2014-12-04 nutarimą Nr. 28-63(2) (toliau – Nutarimas Nr. 28-63(2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015-01-12 sprendimą Nr. 2S-148 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-148).
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
Nutarimu Nr. 28-63(2) neteisėtai ir nepagrįstai paskirta nuobauda 6 mėnesius praleisti kamerų tipo patalpose (toliau – KTP). Pareiškėjas šiame nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė, o eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą jis atsisakė dėl ne kartą Vilniaus PN administracijai išdėstytų priežasčių, t. y. dėl netinkamos Vilniaus PN dienotvarkės, dėl kurios yra kaitaliojamas nakties poilsio režimas ir taip kenkiama sveikatai, ir dėl egzistuojančių „kastų“. Taip pat nurodė, kad paklusus reikalavimui eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą jam būtų tekę kalėti su nuteistuoju G. N., su kuriuo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) dar prieš atvykstant į Vilniaus PN pareiškėjas buvo sukonfliktavęs ir jie buvo išskirti į atskiras kameras, ir kuris jį nuolat užgauliojo.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalimi, ne kartą prašė jį laikyti izoliuotai KTP, todėl nesutinka, kad jo perkėlimas į KTP būtų laikomas nuobauda, nes nuobaudos paskyrimas pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes, t. y. negalima skaityti laikraščių, žiūrėti televizoriaus ir pan.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas, remdamiesi iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–52). Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į surinktą informaciją apie pažeidimą ir dokumentinę medžiagą, t. y. pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą bei priimtus įstaigos vadovo ar jo įgaliotų asmenų procesinius sprendimus. Pareiškėjas nuo pat atvykimo į Vilniaus PN nuolat atsisako atlikti bausmę jam paskirtame nuteistųjų būryje. Dėl to buvo atliktas tarnybinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar toks nuteistojo atsisakymas vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus yra pagrįstas. Vilniaus PN direktorius 2012-07-19 patvirtino tarnybinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, jog Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas pagrįstai negali atlikti bausmę paskirtame būryje. Šios tarnybinio tyrimo išvados pareiškėjas nustatyta tvarka nėra apskundęs. Naujų aplinkybių dėl kurių jis negalėtų atlikinėti bausmės paskirtame būryje Vilniaus PN administracijai nėra nurodęs, o tuo pačiu pagrindu atlikinėti bausmę paskirtame būryje atsisakė dar daug kartų. Visa tai rodo, kad pareiškėjo prašymai laikyti jį izoliuotai KTP yra nepagrįsti, o Vilniaus PN turėjo pagrindą skundžiamu nutarimu konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė režimą ir už tai skirti jam BVK 142 straipsnyje numatytą nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus PN atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–66). Nurodo, kad Vilniaus PN Nutarimu Nr. 28-63(2) pareiškėjui drausminę nuobaudą skyrė pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymą eiti į paskirtą gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN administracijos reikalavimais eiti į jam skirtą gyvenamąją patalpą, turėjo įvykdyti reikalavimus, o po to, jei nesutinka su šiais administracijos reikalavimais, juos apskųsti BVK nustatyta tvarka. Vilniaus PN skundžiamame nutarime aiškiai nurodė pažeidimų esmę, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai. Skundžiamas Kalėjimų departamento Sprendimas Nr. 2S-148 priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Šioje byloje nustatyta, kad: Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas V. Skeberis 2014-12-03 surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2014-12-03, 17.00 val. pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę (b. l. 55); pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui 2014-12-03 pateikė pareiškimą, kuriame, remdamasis 2014-08-19 ir 2014-09-03 pareiškimuose (b. l. 82–90, 96–104) išdėstytomis priežastimis, paprašė jį izoliuoti pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį ir laikyti KTP iki 2015-05-05, t. y. iki jo bausmės atlikimo laiko pabaigos, netaikant nuobaudos (b. l. 56); Vilniaus PN direktoriaus budintysis padėjėjas V. Skeberis 2014-12-03 nutarimu Nr. 39-27121 nutarė pareiškėją uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 57); Vilniaus PN direktorius 2014-12-04 priėmė Nutarimą Nr. 28-63(2), kuriuo konstatavo, kad, atsisakydamas eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą, pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir skyrė nuobaudą – 6 mėnesius KTP (b. l. 54); pareiškėjas 2014-12-08 dėl Nutarimo Nr. 28-63(2) pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame iš esmės nurodė, kad eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą jis atsisakė dėl ne kartą Vilniaus PN administracijai išdėstytų priežasčių, t. y. dėl netinkamos Vilniaus PN dienotvarkės, dėl kurios yra kaitaliojamas nakties poilsio režimas ir taip kenkiama sveikatai ir dėl egzistuojančių „kastų“ (b. l. 67–74); Kalėjimų departamentas 2015-01-12 priėmė Sprendimą Nr. 2S-148, kuriame konstatavo, kad pripažino, kad Vilniaus PN Nutarimu Nr. 28-63(2) skirtos nuobaudos naikinti nėra pagrindo (b. l. 105–107).
2. Ginčas kilo dėl Vilniaus PN Nutarimo Nr. 28-63(2), kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – 6 mėnesiai KTP, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus Sprendimą Nr. 2S-148, priimtą, išnagrinėjus pareiškėjo 2014-12-08 skundą.
3. Nagrinėjant ginčą dėl nuobaudų paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti įvertinta, ar duomenys, kurių pagrindu paskirta nuobauda, patvirtina (nepatvirtina) nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, ar buvo laikytasi įstatymu nustatytų nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarime Nr. 28-63(2) konstatuota, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą, pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Už nurodytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių. LVAT, aiškindamas BVK 142 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, yra konstatavęs, kad pagal šį straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.
Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo pareikalauta eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą, kad jis 2014-12-03, 17.00 val. atsisakė šį reikalavimą vykdyti, taip pat dėl to, kad už tai pareiškėjui skirta nuobauda – 6 mėnesiai KTP. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, jis tik nurodo, kad jo atsisakymas vykdyti nurodytą reikalavimą nepagrįstai įvertintas kaip pažeidimas, nes, jo nuomone, Vilniaus PN administracija turėjo vadovautis BVK 70 straipsnio 6 dalimi ir pareiškėją dėl jo ne kartą nurodytų svarbių priežasčių nutarimu perkelti į KTP, laikyti jį kameroje vieną. Taigi pirmiausia būtina nustatyti, ar pagrįstai Vilniaus PN administracija nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nurodytų svarbių priežasčių neperkėlė jo į KTP, tokio perkėlimo nelaikant nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
BVK (aktuali redakcija galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-04-01) 70 straipsnyje, kuriame sureguliuotas nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (1 punktas); palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją (2 punktas); padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (3 punktas); padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (4 punktas). Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius; toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant nurodytą BVK 70 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad pareiškėjas Vilniaus PN administracijai teikdamas rašytinį prašymą laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų privalėjo nurodyti tokio izoliavimo svarbias priežastis, kurias Vilniaus PN direktorius privalėjo įvertinti, pripažinęs jas svarbiomis, nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į KTP ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Svarbiomis priežastimis galėjo būti pripažįstamos priežastys, susijusios su realiai galinčia kilti neigiama įtaka, kurią pareiškėjas būtų galėjęs padaryti kitiems nuteistiesiems, siekiu palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją, užtikrinti nuteistųjų priežiūrą, saugumą, Vilniaus PN saugumo ir valdymo reikalavimų laikymąsi.
Iš pareiškėjo 2014-12-03, 2014-08-19 ir 2014-09-03 pareiškimų (b. l. 56, 82–90, 96–104) turinio matyti, kad visuose šiuose prašymuose jis nurodė tas pačias priežastis, dėl kurių pareiškėjas prašėsi būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, t. y. netinkamą Vilniaus PN dienotvarkę, didelį kalinių skaičių patalpose ir tai, kad egzistuoja „kastos“. Įvertinus šias priežastis, darytina išvada, kad jos yra bendro pobūdžio, grindžiamos ne konkrečiais faktais, o pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu ir viešoje erdvėje išreikštomis nuomonėmis. Teismo nuomone, šios priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis BVK 70 straipsnio 6 dalies prasme, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su realiai galinčia kilti neigiama įtaka, kurią pareiškėjas būtų galėjęs padaryti kitiems nuteistiesiems, o pareiškėjo perkėlimas į KTP dėl jo nurodytų priežasčių savaime nebūtų nulėmęs jo socialinės reabilitacijos palengvinimo, nuteistųjų priežiūros, saugumo užtikrinimo, Vilniaus PN saugumo ir valdymo reikalavimų laikymosi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (žr., pvz., 56, 82–90, 96–104), pareiškėjas prašymus jį izoliuoti BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu teikė sistemingai, kiekvieną kartą nurodydamas iš esmės tas pačias priežastis. Taip pat pabrėžtina, kad iš esmės tų pačių priežasčių jam atsisakius bausmę atlikinėti gyvenamoje patalpoje Nr. 5, buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo vertinama, ar tikslinga dėl šių priežasčių pareiškėją izoliuoti BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu ir buvo priimtas sprendimas pripažinti tokias priežastis nepagrįstomis (b. l. 60, 61).
Pareiškėjas skunde teigia, kad paklusus reikalavimui eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą jam būtų tekę kalėti su nuteistuoju G. N., su kuriuo Lukiškių TI-K dar prieš atvykstant į Vilniaus PN pareiškėjas buvo sukonfliktavęs ir jie buvo išskirti į atskiras kameras, ir kuris jį nuolat užgauliojo. Nagrinėjamos bylos kontekste vertindamas šią aplinkybę teismas pažymi, kad ji nebuvo nurodyta jo 2014-12-03, 2014-08-19 ir 2014-09-03 pareiškimuose, į kuriuos Vilniaus PN administracija atsižvelgė, spręsdama, ar yra pagrindas pareiškėją izoliuoti BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl ji nelaikytina teisiškai reikšminga sprendžiant kilusį ginčą dėl Vilniaus PN Nutarimo Nr. 28-63(2) teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus PN administracija iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjo 2014-12-03, 2014-08-19 ir 2014-09-03 pareiškimuose nurodytas priežastis ir pagrįstai nelaikė jų svarbiomis, t. y. sudarančiomis BVK 70 straipsnio 6 dalyje nurodytą pagrindą nutarimu perkelti pareiškėją į KTP, laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Vadinasi, Nutarime Nr. 28-63(2) teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, t. y. be pateisinamos priežasties atsisakydamas paklusti teisėtiems Vilniaus PN administracijos reikalavimams eiti gyventi į paskirtą 11 būrio drausmės grupės kambario 2 vietą, pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas Nr. 28-63(2) pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė, kad skiriant nuobaudą būtų padaryti esminiai įstatymu nustatytų nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių pažeidimai, ar kad Vilniaus PN direktorius, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, būtų buvęs šališkas ar neobjektyvus.
4. Vertinant Nutarimu Nr. 28-63(2) pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumą, svarbu yra tai, kad, kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėjas sistemiškai atsisakinėjo vykdyti Vilniaus PN teisėtus reikalavimus, net ir aiškiai žinodamas, kad Vilniaus PN administracija, jo nurodomas priežastis vertina nesvarbiomis ir nesudarančiomis prielaidų dėl šių priežasčių pareiškėją izoliuoti BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu. Todėl jam paskirta nuobauda yra proporcinga.
5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus PN Nutarimas Nr. 28-63(2) yra teisėtas ir pagrįstas. Tai konstatavus nėra teisinio pagrindo kaip neteisėtą ar nepagrįstą vertinti Sprendimą Nr. 2S-148, kuriuo Kalėjimų departamento direktorius, BVK nustatyta tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino, kad naikinti Vilniaus PN Nutarimu Nr. 28-63(2) skirtos nuobaudos nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.