- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-1360-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01042-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Edvardas Vyzas
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Sopromadze,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. G. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajai priklausiusi 605/905 dalis 9,05 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po savo motinos P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Ji po P. G. mirties per 6 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jai priklausančio minėto turto – 9,05 ha žemės sklypo 605/905 dalies, paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina P. G. Pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą, nes yra mirusiosios duktė. Po P. G. mirties liko turtas – 605/905 dalys 6,05 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). P. G. buvo parašiusi testamentą. Po jos mirties notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir testamentiniam įpėdiniui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį P. G. turto. Žemės sklypo dalis liko laisva nuo testamento, todėl šią dalį ji paveldėjo pagal įstatymą. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Palikimą priėmė, pradėdama turtą valdyti ir naudotis juo kaip savo. Faktą, kad dalimi žemės sklypo naudojasi kaip savo, įrodo tokios faktinės aplinkybės: tuojau pat po motinos mirties ji, negalėdama pati naudotis žemės sklypo dalimi (dėl didelio atstumo nuo savo gyvenamosios vietos iki žemės sklypo buvimo vietos), atliko aktyvius veiksmus. Kad žemė būtų tinkamai prižiūrėta ir nedirvonuotų, pavedė ja naudotis ir prižiūrėti K. L. Iš karto po motinos mirties buvo žodinis pavedimas, o vėliau – 2008 m. buvo su juo sudaryta rašytinė sutartis. K. L. ir šiuo metu vykdo pareiškėjos pavedimą: prižiūri žemę ir ja naudojasi. Pareiškėja kiekvienais metais atvyksta apžiūrėti žemės sklypą, ar jis tinkamai prižiūrimas (b. l. 3-4). Mama turėjo sodybą, ją perėmė brolis, jis mirė (duomenys neskelbtini) pradžioje. Iš viso buvo 30 ha žemės. Dalis žemės liko broliui. Jai liko 6 ha. Brolis J. atsisakė žemės kito brolio naudai. Dar sesuo perėmė. 6 ha yra prie jos (pareiškėjos) 3 ha žemės. Iš karto po mirties priėmė 6 ha. Ji paprašė, kad brolis dirbtų žemę, kai brolis numirė, ją dirba kaimynas L. Po motinos mirties iš karto netvarkė dokumentų, praterminavo, nes dirbo ir sirgo, gyveno (duomenys neskelbtini). Į 6 ha atkurta nuosavybė 1994 m. Iš viso atkurta nuosavybė į 30 ha brolio, jos ir sesers vardu, o mama pasiliko 6 ha. Testamentas buvo tik dėl sodybos broliui, kuris ten gyveno.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Jis yra pareiškėjos brolis. Kai mirė mama, liko turtas. Namas, sodyba pagal testamentą liko broliui. 6 ha turėjo paveldėti sesuo M. Taip visi susitarė ir mama tame dalyvavo. Jis atsisakė žemės mirusio brolio naudai. 6 ha pareiškėja pavedė rūpintis mirusio brolio draugui L. Iš karto žemę dirbo brolis, o kai mirė, tada pavedė L. Pareiškėja veikė kaip tos žemės savininkė ir niekas iš brolių dėl to neprieštaravo. Ginčų nebuvo niekada. Negali pasakyti, kodėl pareiškėja nesitvarkė dokumentų.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu pareiškėja tokį faktą pagrįs liudytojo paaiškinimais (b. l. 20-21). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodytas pareiškime jai palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojas – P. K. L.. Be to, šis nenurodė, kad girdėjęs, jog dėl P. G. palikimo priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šio liudytojo teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Pareiškėjos M. G. motinos P. G. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: mirties liudijimais (b. l. 5-6), kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini), o V. G. mirė (duomenys neskelbtini); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma (b. l. 7), kad pareiškėja M. G. yra V. G. ir P. G. dukra; Vilkaviškio raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos pažyma (b. l. 8), kad M. G. ir P. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 9,05 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), M. G. priklausė 300/905 dalis žemės sklypo, P. G. – 605/905 dalis žemės sklypo; 2008 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartimi (b. l. 9), kad M. G. išnuomavo P. K. L. 9,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); P. G. turto paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. G. turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjo jos sūnus S. V. G.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju M. G. laikoma priėmusia P. G. palikimą, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, jos, suinteresuotų asmenų ir minėto liudytojo teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad M. G. savo motinos P. G. turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, jog M. G. savo motinos P. G. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – CPK) 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) palikimą po savo motinos P. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.