Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Byla Nr. 2SA-261-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2SA-261-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10904-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Kreditorius
R. Z.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-261-392/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10904-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 113.2,117.1, 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. B. ir išieškotojas R. Z.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundė 2013-03-07 turto arešto aktą bei 2013-03-07 raštą dėl turto arešto, kurie, pareiškėjos teigimu, yra neteisėti ir pažeidė jos teises. Nurodė, kad teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik R. B., todėl skola turėtų būti išieškoma iš jo, o ne iš pareiškėjos. Iš antstolės dokumentų neaišku, kodėl ji neatlieka vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu, nors skola kilo iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio kitam sutuoktiniui nežinant, kadangi skolininkas jau ilgą laiką gyvena Airijoje, santuoka yra formali ir apie skolininko sudarytą sandorį pareiškėja nežinojo. Kadangi antstolė nepaisė šių aplinkybių ir nukreipė išieškojimą į pareiškėjos pinigines lėšas, ji turėtų, pareiškėjos nuomone, suteikti pareiškėjai ir visas skolininko teises, tarp jų - teisę geranoriškai įvykdyti sprendimą, o vietoje to antstolė savo veiksmais pareiškėjos darbdaviui formuoja nepagrįstą nuomonę, jog pareiškėja yra skolininkė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad turto arešto akte neteisingai nurodytas turto arešto mastas - 56 800 Lt, nes antstolės paskaičiavimas neatitinka teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kurioje nurodoma, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos paskolos sumos, t.y. 34 000Lt, o manytina, kad antstolė paskaičiavo palūkanas nuo 45 255,55 Lt sumos.

Antstolė P. K. 2013-03-29 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdant vykdomąjį raštą dėl 45 255,55 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo R. Z. naudai nustatyta, kad jokio asmeninio turto bei piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi. Vykdymo proceso metu buvo areštuotos skolininko lėšos banko sąskaitose, tačiau piniginiu lėšų jose nerasta, taip pat nenustatyta kito skolininko asmeninio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma visa skolos suma. Remiantis GRT prie LR VRM duomenimis nustatyta, kad skolininkas B. R. 1987 m. vedė B. V.. Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai B. R. ir B. V. vedybines sutarties nėra sudarę, todėl jų turtui yra taikomas įstatymų numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Atsižvelgiant į tai, antstolė P. K. skundžiamu turto arešto aktu areštavo 50 proc. skolininko sutuoktinės B. V. gaunamo darbo užmokesčio. CPK 666 str. 1 d. reglamentuoja, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d. nustatyta, kati jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taip antstolė ir pasielgė. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė

Šalies argumentai

Skolininkas R. B. su skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prievolė išieškotojui yra jo asmeninė prievolė, todėl neturi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto. Patvirtino, kad nuo 2005 metų gyvena Airijoje ir jų santuoka su pareiškėja yra tik formali. Sutiko su pareiškėjos argumentais, dėl neteisingai paskaičiuoto ir nurodyto turto arešto masto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino antstolės P. K. 2013-03-07 turto arešto aktą, surašytą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/01460. Kitoje dalyje skundą paliko nenagrinėtą. Sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/01460 atliekamus vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš pareiškėjos V. B. darbo užmokesčio iki įsiteisės ši nutartis.

Nutartyje nurodė, kad vadovaudamasi CK 3.88 str. ir CPK 667 str., antstolė, nustačiusi, jog asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, o jo sutuoktinė V. B. gauna darbo užmokestį, pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąją sutuoktinio turto dalį - sutuoktinės darbo užmokestį. Tačiau antstolė nepasiūlė bendrosios nuosavybės dalyviams (t.y. skolininkui ar jo sutuoktinei) kreiptis į teismą, o siūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo surašytas tik 2013-03-29, t.y. po to, kai 2013-03-22 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas.

Turto arešto akte nurodytas arešto mastas - 56 800, 82 Lt. Tačiau išieškoma suma viso sudarytų apie 55 185,55 Lt, o ne 56 800, 82 Lt, kaip nurodyta turto arešto akte. Taigi antstolė aprašė ir areštavo piniginių lėšų daugiau, nei reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Be to, CPK 689 str. 2d. nustatyta, kad nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą. Nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, o ne į turtą, todėl turėjo būti surašytas ne turto arešto aktas (v.b.l. 61- 63), o patvarkymas, kuris, šiuo atveju, prilyginamas turto arešto aktui.

Konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodytas 2013-03-07 raštas dėl turto arešto Nr. 0093/11/01460 Reg. Nr. 2-P-5967 yra lydraštis, surašytas prie turto arešto akto (v.b.l. 64), jis nėra procesinis dokumentas ir negali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalyku, todėl šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtu.

Nurodė, kad vadovaudamasi CK 3.88 str. ir CPK 667 str., antstolė, nustačiusi, jog asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, o jo sutuoktinė V. B. gauna darbo užmokestį, pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąją sutuoktinio turto dalį - sutuoktinės darbo užmokestį. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstolė, areštavusi bendrą turtą, būtų pasiūliusi bendrosios nuosavybės dalyviams (t.y. skolininkui ar jo sutuoktinei) kreiptis į teismą, nenustatyta, o siūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo surašytas tik 2013-03-29, t.y. po to, kai 2013-03-22 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. B. atskiruoju skundu prašė pakeisti 2013 04 Vilniaus apylinkės teismo nutartį, papildomai konstatuojant, kad prievolė, pagal kurią yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/01460, yra R. B. asmeninė prievolė ir išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto nėra galimas.

Atkreipė dėmesį jog teismo nutartyje nurodoma, kad „vadovaudamasi CK 3.88 str. ir CPK 667 str., antstolė, nustačiusi, jog asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, o jo sutuoktinė V. B. gauna darbo užmokestį, pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąją sutuoktinio turto dalį - sutuoktinės darbo užmokestį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstolė, areštavusi bendrą turtą, būtų pasiūliusi bendrosios nuosavybės dalyviams (t.y. skolininkui ar jo sutuoktinei) kreiptis į teismą, nenustatyta, o siūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo surašytas tik 2013-03-29, t.y. po to, kai 2013-03-22 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas.“ Taigi nutartyje teigiama, kad: 1) išieškoti šiuo atveju galima iš V. B. darbo mokesčio, kaip bendro jos ir skolininko turto, dalies; 2) vykdant išieškojimą skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, tačiau antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąjį sutuoktinių turtą. Tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštaringos ir pažeidžiančios LR 3.109 bei 3112 str. įtvirtintas taisykles, o prieštaravimą panaikinti galima tik aiškiai pasisakius dėl prievolės, pagal kurią vykdomas išieškojimas, prigimties ir pobūdžio. Remiantis LR CK įtvirtintomis nuostatomis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktinių atsakomybės pagal jų bendras ir kiekvieno asmenines prievoles, iš bendro sutuoktinių turto gali būti vykdomos tik tos prievolės, kurios yra išvardintos CK 3.109 str., o iš vieno sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje galima išieškoti tuo atveju, kai tai yra to sutuoktinio asmeninė prievole ir kai tokiai prievolei įvykdyti nepakanka jo turto. Taigi, kai išieškojimas vykdomas pagal asmeninę vieno sutuoktinio prievolę, išieškojimo negalima nukreipti į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę - pirmiausiai joje yra būtina nustatyti šio sutuoktinio dalį. Skundžiamojoje teismo nutartyje padaryta neteisėta išvada, kad antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąjį sutuoktinių turtą kadangi prievolė pagal kurią vykdomas išieškojimas yra asmeninė R. B. prievolė, o jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta. Tai, kad prievolė, pagal kurią antstolė P. K. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/01460, yra R. B. asmeninė prievolė, patvirtina teismui į bylą pateikti įrodymai: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 12 23 sprendimas; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-04 vykdomasis raštas Nr. 2-10313-9656/2010; pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytos aplinkybės bei R. B. pareiškimas. Akcentuotina, kad 2010 12 23 priimtame Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog R. Z. R. B. 34 000 Lt paskolino verslo reikalams, kad šis sandoris buvo sudarytas be skolininko sutuoktinės žinios ir ne šeimos interesais. Šiuo teismo sprendimu skola priteista tik iš R. B., o jo sutuoktinei grąžinta į teismo depozitinę sąskaitą jos buvusi įmokėta atitinkama suma.

Šalies argumentai

Antstolė P. K. su skundu nesutiko, teismo nutartį prašė palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas R. B. 1987-09-11 susituokė su pareiškėja V. B.. Sutuoktiniai 2013-04-18 sudarė povedybinę sutartį. Vykdymo procese taip pat nustatyta, jog skolininko B. R. prievolė pagal Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą c/b Nr. 2-10313-656/2010 atsirado santuokos, kuri sudaryta 1987-09-11, metu. Byloje nėra ginčo, kad skolininko prievolė yra asmeninė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal išieškotojo Z. R. 2013-04-29 prašymą, nustatyti skolininko B. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine B. V., nagrinėjama c/b Nr. 2-21202-432/2013. Tiek CK ir CPK normose, tiek teismų praktikoje yra įtvirtintas pagrindas antstoliui areštuoti bendrąjį turtą ir pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir teismui nustatyti sutuoktinio turto dalį, esančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors asmeninę prievolę savo vardu ir įgijo sutuoktinis. Dėl šių priežasčių darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė skolininko asmeninės prievolės pobūdį, teisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo pagal asmenines prievoles tvarką vykdymo procese, todėl priėmė iš esmės teisiškai pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0093/11/01460 medžiagos matyti, kad antstolei P. K. pateiktas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-04 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-10313-656/2010 dėl 34 000 Lt skolos, 8500 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos paskolos sumos nuo 2010-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 755,55 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo R. Z. naudai, kuris priimtas vykdyti 2011-04-04 antstolės patvarkymu (v.b.l. 1, 7). Vykdymo proceso metu buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginiu lėšų jose nerasta (v.b.l. 31-32, 33-36). VSDFV duomenimis skolininkas nedirba (v.b.l. 34, 56). Išieškojimo metu antstolė skolininko vardu turto ar piniginių lėšų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, nenustatė. Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad skolininkas 1987-09-11 sudarė santuoką su V. B. (v.b.l. 37, 44). Ši santuoka nėra nutraukta ar pripažinta negaliojančia. 20013-03-07 turto arešto aktu antstolė areštavo 56 800,82 litus V. B. darbo užmokesčio išskaičiuojant 50 procentų gaunamų lėšų.

Pareiškėja prašo pakeisti 2013-04-23 Vilniaus apylinkės teismo nutarti civilinėje byloje Nr. 2- 17353-727/2013, papildomai konstatuojant, kad prievolė, pagal kurią yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/01460, yra R. B. asmeninė prievolė ir išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto nėra galimas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra ginčo ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kad R. B. prievolė prieš R. Z. yra jo asmeninė prievolė, iki teismas nenustatė kitaip. Kad ginčijama suma priteista tik iš R. B. matyti iš vykdomojo rašto ir 2010-12-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 2-10313-656/2010. Tokią poziciją užima ir teismo antstolė, kitaip šioje byloje neįrodinėja ir išieškotojas.

Apeliantė nurodo, kad ginčijamos nutarties išvados yra akivaizdžiai prieštaringos. Atkreipia dėmesį, kad teismas teigia jog: 1) išieškoti šiuo atveju galima iš V. B. darbo mokesčio, kaip bendro jos ir skolininko turto, dalies; 2) vykdant išieškojimą skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, tačiau antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąjį sutuoktinių turtą. Tačiau tokia apeliantės pozicija vertintina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į bendrąją sutuoktinio turto dalį - sutuoktinės darbo užmokestį ir kad areštavus bendrą turtą, būtina kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Jokio prieštaravimo tokiose teismo išvadose nėra. Iš nutarties argumentų visumos, akivaizdu, kad teismas nėra konstatavęs, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš viso bendro sutuoktinių turto. LR CPK 666 str. 1 d. reglamentuoja, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. LR CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjant bylą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, teismas nagrinėja prašymą tik dėl to turto detalizavimo, kuris buvo antstolio aprašytas ir areštuotas. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nagrinėjamu atveju šių taisyklių iš esmės buvo laikomasi.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Atmetus skundą iš pareiškėjos priteistini 500 litų išieškotojo R. Z. patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. a/k (duomenys neskelbtini) 500 litų R. Z. a/k (duomenys neskelbtini)

Teisėjas Virginijus Kairevičius