Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo A. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. A. G., o (duomenys neskelbtini) motina B. G., kurie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemė sklypą yra registruotos mano tėvo A. A. G. vardu. Be to, pareiškėjo tėvui A. A. G. (duomenys neskelbtini) (t.y. jau po mirties) Marijampolės apskrities viršininko įsakymų buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir jo vardu buvo įregistruotas 0,8900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo A. A. G. nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus patvirtina prie pareiškimo pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Kadangi pareiškėjas yra A. A. G. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą pareiškėjas pagal tuo metu galiojusį kodeksą per šešis mėnesius nuo tėvo mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis to nepadarė, nes dėl teisinių žinių stokos jis tiesiog to nežinojo. Tuo metu dar buvo gyva pareiškėjo motina, todėl jis buvo įsitikinęs, kad visas turtas savaime atitenka jai. Be to, pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą nebuvo galimybės paveldėti teisės į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Mirus motinai B. G. jai priklausantį turtą paveldėjo pareiškėjo sesuo (suinteresuotas asmuo) I. A., o pareiškėjas ir toliau naudojosi ir dirbo tėvui priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjo darbas yra susijęs su nuolatinėmis išvykomis bei komandiruotėmis užsienyje, todėl prižiūrėti ir dirbti tėvui priklausančius žemės sklypus darosi vis sunkiau. Dėl šios priežasties pareiškėjas nusprendė juos parduoti, tačiau paaiškėjo, kad to padaryti negali, nes nėra šių žemės sklypų savininkas, todėl pirmiausiai turi susitvarkyti šio turto paveldėjimo dokumentus. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo tėvo mirties, tai notaras iš pareiškėjo jokių dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, jis turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleidau terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai perėmė tėvams priklausančio sodo žemės sklypo valdymą ir tvarkymą, nes motina dėl savo sveikatos būklės to daryti nebepajėgė, o kiti įpėdiniai suinteresuoti asmenys) gyveno toli ((duomenys neskelbtini)), todėl juo naudotis neturėjo praktinių galimybių. Be to, pareiškėjas baigė tvarkyti tėvui priklausančios žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, kartu su motina važinėjo į įvairias įstaigas, dalyvavo žemės sklypo matavimuose, žemės sklypo plano tvirtinime ir kt. Po nuosavybės teisių į žemę atkūrimo šiuo žemės sklypu daug metų naudojosi pats ir jį dirbo, o šiuo metu jau keletą metų leidžia naudotis giminaičiams, kurie sumoka už jį ir žemės mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo A. A. G. mirties pradėdamas jį taktiškai valdyti (b. l. 1-2).