- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-356-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00907-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- R. B., S. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. B. ir S. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjams R. B. ir S. B. septynių dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus.
3. Teismas sprendė, kad prašymas negali būti priimtas, nes pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų.
4. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėtinu atveju pareiškėjai pateikė papildomus dokumentus, kurie galimai paneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; į tai, jog pareiškėjai nėra pateikę sutuoktinių sudarytą ir notariškai patvirtintą sutartį, kurios pagrindu sutuoktiniai bendru sutarimu būtų susitarę dėl turto padalijimo, bei nesant šiuo klausimu priimto teismo sprendimo, teismas sprendė, jog pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių savo iniciatyva negali nustatyti, jog ½ dalis buto su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini) , yra asmeninė pareiškėjos R. B. nuosavybė, dėl ko santuokos nutraukimo metu šis turtas nėra / neturi būti dalijamas. Todėl pareiškėjai įpareigotini tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Teismas pažymėjo, kad, nesant notarine tvarka patvirtintos sutarties, nesant teismo sprendimo, kuriuo ½ dalis buto su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta asmenine pareiškėjos R. B. nuosavybe, darytina išvada, jog minėtas turtas privalo būti tarp sutuoktinių padalintas, įtraukiant jį į dalintino turto masę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp pareiškėjų dėl šio turto nėra, pareiškėjai atskiru santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktu turi teisę susitarti, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyti, ar pareiškėjas S. B. reikalauja / nereikalauja kompensacijos už šį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. B. ir S. B. prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir pažeidžia šalių sutarties laisvės principą.
6.2. Teikiant teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sudarinėti savarankiško sandorio pas notarą dėl turto padalijimo nėra reikalaujama.
6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas nuoseklią praktiką, aiškiai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams pašalinti trūkumus, t. y. patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vadovaudamasis CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatomis, nors šiuo atveju jos neturėjo būti taikomos.
6.4. Šiuo atveju nepriklausomai nuo to, kad ½ dalis buto su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini) yra įregistruota kaip pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau tai atlieka tik išviešinimo funkciją ir nepaneigia to fakto, kad turtas yra asmeninė R. B. nuosavybė, įgyta iš jos asmeninių lėšų ir ginčo tarp sutuoktinių dėl to nėra.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjos R. B. turtą prisiskirti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, tuo pažeidžiant pareiškėjų valią sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti tikrąjį turto režimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
10. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.
11. Skundžiama nutartimi teismas nustatė tokius sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus – pareiškėjai 2021 m. kovo 14 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių netiksliai nurodė santuokos metu įgytą ir santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, savo iniciatyva negali nustatyti, jog ½ dalis buto su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos R. B. nuosavybė, dėl to santuokos nutraukimo metu šis turtas nėra / neturi būti dalijamas, todėl pareiškėjus įpareigojo tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas vertino, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų.
12. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, sutarties sąlygos pažeidžia sutuoktinio teises ir teisėtus interesus; kt.
13. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. nustatė procesinių dokumentų formos ir turinio trūkumų ištaisymą (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą ir nustatydamas jos trūkumų šalinimą, pažeidė CPK normas. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi. Tvirtinimui pateiktos sutarties trūkumų šalinimo institutas minėtu atveju nėra taikomas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą šalims pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.