Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis S. P. ūkininko ūkyje mechanizatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Joniškio r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2008 m. spalio 12 d. apie 20 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, t. y. Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini), prie autobusų sustojimo aikštelės, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, pagriebė J. O. priklausantį dviratį bei jį tyčia metė į žemę, taip jį sugadindamas, taip nukentėjusiajam J. O. padarė 150 Lt turtinę žalą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamasis G. K. 2008 m. spalio mėn. 12 d. apie 21 val. Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, smogė M. O. metaliniu vamzdžiu vieną kartą į galvą ir taip jam padarė galvos kairės smilkininės skilties sumušimą, kairio smilkinio lūžį, nedidelę kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaire smilkinine skiltimi, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje su aplinkine poodine kraujosruva, tuo padarė nukentėjusiajam M. O. dėl galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimo su ryškia neurologine simptomatika sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. vakare kartu su M. B. ir E. A. automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėjo po (duomenys neskelbtini) kaimą. Prieš tai jis buvo išgėręs 1–2 butelius alaus. Apie 20 val. jie nuvažiavo prie autobusų stotelės, kur kalbėjosi su ten buvusiais draugais. Stotelėje buvo A. L., N. A., D. K., N. A. draugė, J. A., D. L.. Tuo metu dviračiu atvažiavo J. O., kuris klausė, ar nėra jo sūnaus M. O.. Pastarojo nebuvo. Nuvažiuojantį J. O. pasivijo D. L. ir nustūmė nuo dviračio. Tuomet jis pribėgo prie J. O. ir nieko nesakęs numetė dviratį į šoną ant žolyno. Nežino, kodėl taip padarė, ir nematė, ar numestas dviratis sulūžo. Po to jis vėl važinėjosi po kaimą. Važiuojant pro tą pačią stotelę link bažnyčios pribėgo jaunuolis ir spyrė į jo automobilio dureles. Kažkas jam pasakė, kad tai padarė M. O.. Jis ir pats pamanė, jog tai buvo M. O., bet nebuvo tuo įsitikinęs. Dar pasivažinėjęs pamatė M. O. su D. P. ir sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli Ž. sodybos išlipo iš automobilio pasikalbėti su M. O.. Pastarojo jis paklausė, kodėl spyrė į automobilį. M. O. nusikeikė. Tuomet jis pamatė atbėgančius jaunuolius ir išsigandęs, kad jo nesumuštų, iš automobilio pasiėmė nedidelį apie 20 cm ilgio metalinį vamzdį, kuriuo užsimojęs pataikė M. O.. Ant pastarojo buvo supykęs, kadangi manė, jog M. O. spyrė į jo automobilį. Nukentėjusysis po jo suduoto smūgio vamzdžiu parkrito prie automobilio. Tada vaikinai jį sučiupo, laikė, atėmė vamzdį. M. O. atsistojo ir nuėjo link stotelės dviese su panele. Kur vaikinai padėjo tą vamzdį, nežino. Paskui sužinojo, kad M. O. guli ligoninėje. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Užsimodamas vamzdžiu suprato, jog gali sužaloti, bet nenorėjo pataikyti į galvą ir sunkiai sužaloti. Nesijautė išgėręs, prieš tris valandas iki įvykio buvo išgėręs alaus. Gal girtumas ir įtakos jo veiksmams, visiškai blaivus turbūt būtų aiškinęsis kitaip. Turtinę žalą atlygino abiems nukentėjusiesiems, taip pat atlygino ir dalį – 1000 litų – neturtinės žalos nukentėjusiajam M. O.. Dėl 100000 litų civilinio ieškinio nesutinka, nes tai nereali žala. Sutiktų atlyginti mažesnę neturtinę žalą, nes jis jokio turto neturi, uždirba 1035 litus, yra vedęs ir turi ką tik gimusį vaiką.

Parodymų patikrinimo vietoje metu Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini), G. K. parodė vietą netoli autobusų sustojimo aikštelės, kur numetė J. O. dviratį, bei vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo, kur prie savo stovėjusio automobilio metaliniu vamzdžiu sudavė M. O. į galvą (b. l. 86-89).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. O. parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. apie 20.00-20.15 val. privažiavęs dviračiu prie autobusų sustojimo aikštelės pasiteiravo ten buvusio jaunimo, ar nėra jo sūnaus M. O.. D. L. paklausė, ko nori, ir stumtelėjo jį. Jis paleido dviratį ir atsitraukė. Tuo metu priėjo G. K., pakėlė jo dviratį ir numetė ant žemės į jo pusę, sakydamas „pasiimk tą savo dviratį“. Jis pasiėmė sulaužytą dviratį ir nuėjo į mokyklą, kur buvo sūnus su drauge D. P.. Pastariesiems pasakė, kad jį chuliganai užpuolė, kad kreipsis į policiją, ir paprašė sūnaus išsiaiškinti, kas tokie ten buvo. Tuo metu jis nežinojo K. vardo. Sūnus su drauge išėjo, o jis liko dirbti. Po darbo grįždamas namo iš sutiktų jaunuolių sužinojo, kad M. ligoninėje. Jam pasakė, jog G. K. sūnui trenkė į galvą. Tą dieną ir jis, ir jo sūnus M. buvo blaivūs. Kitą dieną D. L. jo atsiprašė, o G. K. nebuvo pas juos atėjęs. Jo naujam dviračiui buvo sulaužytas priekinis ratas, stabdžiai, vairas. Padaryta 150 Lt žala. Sūnus po sužalojimo iki šiol nieko negali daryti, kibiro negali panešti, tapo visai kitu žmogumi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. O. parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. apie 18–19 val. jis su D. P. buvo (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, kur buvo ir jų draugai – D. L., D. K., A.. Atvažiavęs dviračiu jo tėvas J. O. paprašė padėti, todėl jis su D. P. nuėjo į mokyklą. Po kurio laiko tėvas atėjo stumdamas dviratį ir pasakė, kad autobusų stotelėje jį kažkas užpuolė, sulaužė dviratį ir paprašė išsiaiškinti, kas tai padarė. Autobusų stotelėje buvę draugai jam pasakė, jog G. K. sulaužė tėvo dviratį, o D. L. jo atsiprašė, sakė, kad kitą dieną atsiprašys ir jo tėvo. G. K. tuo metu autobusų aikštelėje jau nebebuvo. Po to, kai pro stotelę važiavo G. K., jis pamojavo ranka ir pašaukė, kad sustotų, nes norėjo pasikalbėti. Į G. K. mašiną jis nespyrė. Kaltinamasis pravažiavo, nestojo, buvo ne vienas. A. L. buvo pribėgęs prie mašinos, tačiau jis nematė, ar A. L. spyrė. Apie 21 val. prie Ž. sodybos jis pamatė sustojusį G. K. automobilį ir nusprendė pasikalbėti su kaltinamuoju. Jam priėjus prie automobilio išlipo G. K. laikydamas rankoje metalinį ar medinį pailgą daiktą. G. K. pasakė prieiti arčiau ir pradėjo jį vytis. Jis bėgo link bažnyčios ir apibėgęs ratą grįžo prie autobusų stotelės. Priekyje jau ėjo jo draugai link G. K. automobilio. Jis pasivijo draugus ir nuėjo kartu. Jiems visiems priėjus prie automobilio, G. K. jį pavadino tėvo vardu „J.“ ir vamzdžiu stipriai smogė į kairę galvos pusę. Jis net nespėjo nieko pasakyti, kai G. K. smogė konkrečiai jam. Nuo smūgio jis parkrito, tačiau beveik iš karto atsikėlė. G. K. dar bandė jį pulti, tačiau kažkas sulaikė. Jam atsistojus iš galvos bėgo kraujas. Jam buvo padaryta galvos trauma, smilkinkaulio lūžis, sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio sužalojimo jis gydėsi du mėnesius ligoninėje ir mėnesį sanatorijoje, jam nustatytas 40 procentų darbingumas. Jis mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre. Iki įvykio mokytis jam sekėsi gerai, o dabar sunkiai, nebegali sportuoti. Dėl sužalojimo jam buvo šokas, jautė skausmą, buvo dalinai paralyžuotas, ir dabar dar tirpsta kairė kūno pusė. Be to, buvo sutrikusi jo kalba, o ir dabar stringa, jei sunkesnis žodis. Taip pat jam bus sunku darbą rasti. Draugai jam sako, kad po to įvykio visai kitokiu jis tapo. G. K. neaplankė jo nei ligoninėje, nei namie. Nežino, kodėl taip viskas įvyko, G. K. jis nieko nespėjo pasakyti, o anksčiau tarp kaltinamojo ir jo nebuvo jokių konfliktų. Šiuo metu jam atlyginta turtinė žala 160,31 Lt ir 1000 Lt neturtinės žalos. Prašo priteisti 99000 Lt neturtinės žalos.

Akistatos su įtariamuoju G. K. metu nukentėjusysis M. O. patvirtino savo parodymus (b. l. 44-45).

Liudytoja D. P. parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. apie 20 val. ji buvo su M. O. mokykloje, kur atėjęs M. O. tėvas J. O. papasakojo, kad autobusų stotelėje jį užpuolė vaikinai, pargriovė, sulaužė dviratį, ir paprašė išsiaiškinti, kas tai padarė. Tuomet ji su M. O. grįžo iki stotelės, kur A. L. jiems papasakojo, kad J. O. atvažiavęs klausė, kur Mindaugas, o G. K. kažką su dviračiu padarė. D. L. atsiprašė M. O.. M. O. norėjo pasikalbėti su G. K. ir kažkur nuėjo, o ji pasiliko stotelėje su kitais jaunuoliais. Vienu metu keliu automobiliu pravažiavo G. K., tačiau, ar kas bandė jį sustabdyti, nematė. Po to, pamatę toliau sustojusį automobilį, jie visi nuėjo link automobilio. Pasivijęs juos, prie automobilio priėjo ir M. O., kuriam G. K. pasakė, „ko čia šoki“, ir trenkė rankose turėtu metaliniu strypu. M. O. nieko nepasakė. Po smūgio M. O. nukrito, o kai atsistojo, G. K. dar kartą norėjo trenkti, tačiau buvo sulaikytas kitų jaunuolių. Ji nuėjo kartu su M. O., iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. apie 20 val. jis buvo autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini). Ten taip pat buvo A. L., M. O., N. A., T. M., I., D. P., D. L.. M. O. su D. P. netrukus išėjo. Automobiliu VW Golf kartu su E. A. ir M. B. atvažiavo G. K.. Po to prie stotelės dviračiu atvažiavo M. O. tėtis J. O., kuriam kažką pasakius, D. L. ar spyrė, ar nuo dviračio jį numetė, o G. K. paėmė jo dviratį ir numetė į šalį. J. O. nusivarė dviratį, o G. K. išvažiavo. A. L. apie tai, kas įvyko, pasakė sugrįžusiam M. O., kuris supyko. Po kurio laiko G. K. automobiliu prasuko pro stotelę, o M. O. su A. L. nubėgo prie mašinos, ir A. spyrė pravažiuojančiai mašinai į šoną. G. K. automobilis po to sustojo už kokių 150 metrų, ir M. pirmas nuėjo prie kaltinamojo automobilio. Jie visi nuėjo iš paskos, bet M. nerado. Paskui pastarasis atsirado už jų. G. K. stovėjo prie automobilio, paklausė, kur J., ir pamatęs M. trenkė pastarajam į galvą metaliniu strypu. Konkrečiai M. O. taikėsi. M. O. nuo smūgio parkrito. Jis priėjo prie kaltinamojo ir paėmė už strypo, bandė atimti, tačiau jam nepavyko, G. K. nepaleido strypo, dar norėjo trenkti M. O.. M. D. P. nuvedė link namų. Ant asfalto buvo kraujo. G. K. buvo truputį išgėręs, o išgėręs būna agresyvus. Už ką sudavė M. O., kaltinamasis nesakė. Jam atrodo, kad į kaltinamojo automobilį įspyrė A. L..

Liudytojas A. L. parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. vakare jis buvo (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės. Ten taip pat buvo N. A., D. K., J. A., D. L.. Automobiliu buvo atvažiavęs ir kaltinamasis G. K.. Su pastaruoju buvo E. A. ir M. B.. Prie stotelės dviračiu privažiavo M. O. tėvas J. O. ir paklausė, kur M.. D. L. su G. K. priėjo prie J. O.. G. K. paėmė J. O. dviratį, iškėlė į viršų, o po to numetė į žemę. Po kurio laiko prie stotelės sugrįžo M. O. su D. P.. G. K. jau buvo išvažiavęs. Jis papasakojo M., kas įvyko, kad užpuolė jo tėvą, mėtė dviratį. D. L. buvo vietoje ir jie išsiaiškino geruoju. M. O. norėjo pakalbėti su kaltinamuoju, kuris vis važiuodavo pro šalį. Vieną kartą bandydamas sustabdyti pro šalį važiuojantį kaltinamąjį, jis su keliu atsimušė į automobilį. G. K. nesustojęs nuvažiavo toliau ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje už kokių 200-300 metrų. M. O. nuėjo link G. K. automobilio, jie nuėjo iš paskos. Priėjęs prie automobilio, jis pamatė G. K. su strypu rankoje. Tuo metu priėjo M. O., kurio G. K. paklausė: „Ką tu, J.“ ir smogė strypu. G. K. taikėsi suduoti M. O., kuris nieko nespėjo pasakyti. Ar G. K. buvo neblaivus, jis nesuprato, tačiau blaivus taip nesielgtų. Iš judesių, šūkavimų jis suprato, kad kaltinamasis buvo išgėręs. Po gauto smūgio M. O. suklupo, nugriuvo. G. K. norėjo dar kartą smogti, tačiau pastarąjį jis nustūmė. D. K. išmušė vamzdį iš G. K. rankų, bet jis vėl pagriebė. M. O. atsistojo ir nuėjo kartu su D. P.. G. K. sėdo į mašiną ir nuvažiavo.

Liudytojai J. A. ir N. A. apie J. O. dviračio sulaužymo bei M. O. sužalojimo aplinkybes parodė analogiškai, kaip ir liudytojas A. L..

Liudytojas M. B. parodė, kad 2008 m. spalio 12 d. vakare G. K. vairuojamu automobiliu VW Golf važinėjosi (duomenys neskelbtini) kartu su E. A.. Jie buvo sustoję prie autobusų stotelės, kur buvo I., D. K., taip pat daugiau jaunuolių, kurių jis nepažinojo. Prie stotelės matė J. O., kurį važiuojantį dviračiu pastūmė D. L., o G. K. numetė dviratį. Po to jie vėl važinėjosi ir pravažiuojant pro stotelę kažkas įspyrė į automobilį. Kas spyrė, jis nežino. Tada jie sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nieko nepasakęs G. K. išlipo iš automobilio, pasiėmė vamzdį ir trenkė kažkam iš prie automobilio susirinkusių žmonių. Matė, kaip po to prie automobilio nukrito M. O.. Kažkas iš G. K. atėmė vamzdį ir numetė. Po to jie nuvažiavo. Ar kaltinamasis buvo girtas, nežino.

Liudytojas E. A. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas M. B.. Taip pat paaiškino, jog jis matė, kaip G. K. trenkė M. O. vamzdžiu į galvą.

Liudytoja L. L. parodė, kad jos sūnus D. L. tuo metu buvo grįžęs iš Airijos atostogų ir papasakojo, kad 2008 m. spalio 12 d. jis matė, kaip kaltinamasis sudavė M. O.. Taip pat sūnus jai sakė, jog jis pats susitaikė su J. O..

Daiktų pateikimo metu J. O. pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjai vyrišką dviratį „Explorer“, kurį apžiūrėjus nustatyta, jog dviratis yra sugadintas: aplamdyta ir pakrypusi bagažinė, nulūžusi jos galinė atrama, vairas sukrypęs, sulankstytas priekinio rato purvasargis, sulankstytas priekinio rato ratlankis, nuo jo vietomis nutrūkusi padanga, sudužęs atšvaito stikliukas (b. l. 13-19).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1797/08 (04) nurodyta, kad M. O. padaryti sužalojimai: galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas, kairio smilkinkaulio lūžis, nedidelė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaire smilkinine skiltimi, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, muštinė žaizda kairiame smilkinyje su aplinkine poodine kraujosruva. Trauma komplikavosi dešine hemipareze bei motorine afazija. M. O. dėl galvos smegenų kairės smilkinimės skilties sumušimo su ryškia neurologine simptomatika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairio smilkinio sritį 2008 m. spalio 12 d. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (b. l. 36-37).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Spręsdamas kaltinamojo G. K. kaltės klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu buvo sugadintas J. O. dviratis, teismas remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo J. O. bei liudytojų parodymais.

Kaltinamojo G. K. aiškinimas, kad jis pribėgo prie J. O., kurį prieš tai nuo dviračio buvo nustūmęs D. L., ir, nieko nepasakęs, numetė nukentėjusiojo dviratį į šoną ant žolyno, sutampa su nukentėjusiojo J. O. parodymais, kad priėjęs kaltinamasis pakėlė jo dviratį ir numetė ant žemės į jo pusę, sakydamas „pasiimk tą savo dviratį“. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas J. O. dviratis, patvirtina analogiški ir neprieštaraujantys vieni kitiems liudytojų A. L., D. K., J. A., N. A., M. B. ir E. A. parodymai bei daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad jog po įvykio apžiūrėjus J. O. dviratį nustatyta, kad aplamdyta ir pakrypusi dviračio bagažinė, nulūžusi jos galinė atrama, vairas sukrypęs, sulankstytas priekinio rato purvasargis, sulankstytas priekinio rato ratlankis, nuo jo vietomis nutrūkusi padanga, sudužęs atšvaito stikliukas. Netiesiogiai kaltinamojo G. K. kaltę sugadinus J. O. dviratį įrodo ir nukentėjusiojo M. O. bei liudytojos D. P. parodymai, kad pastariesiems apie kaltinamojo veiksmus prieš J. O. tuojau pat po įvykio pasakė pats nukentėjusysis J. O. ir liudytojas A. L..

Kaltinamojo G. K., nukentėjusiojo J. O. bei minėtų, tiesiogiai mačiusių įvykį, liudytojų parodymuose atsispindinti įvykių eiga, kai kaltinamasis, viešoje vietoje, daugelio asmenų akivaizdoje, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir pats negalėdamas paaiškinti savo veiksmų priežasties, sugadino nukentėjusiojo turtą – dviratį, patvirtina, kad kaltinamasis G. K. šį nusikaltimą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškų paskatų buvimą kaltinamojo veikoje rodo ir tai, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai nebuvo nukentėjusiojo J. O. išprovokuoti, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo jokio konflikto, todėl gadinti svetimą turtą kaltinamajam nebuvo jokios dingsties.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. sugadino nukentėjusiojo J. O. turtą dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, savo elgesiu demonstruodamas atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Todėl aptariama kaltinamojo G. K. veika teisingai kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. K. pripažino savo kaltę ir dėl sunkaus M. O. sveikatos sutrikdymo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo M. O., tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų D. P., A. L., D. K., J. A., N. A., M. B. ir E. A. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada. Šių įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, visuma patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis G. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smogė M. O. metaliniu vamzdžiu vieną kartą į galvą ir taip dėl galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimo su ryškia neurologine simptomatika pastarajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo G. K. padarytos veikos ir M. O. sužalojimo.

Kaltinamojo G. K. teigimu, suduodamas vamzdžiu nukentėjusiajam M. O., jis suprato, jog gali sužaloti, bet nenorėjo pataikyti nukentėjusiajam į galvą ir sunkiai sužaloti. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis metaliniu vamzdžiu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą - galvą, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai bei gyvybei ir tai numatė, ir, nors nenorėjo sunkiai sužaloti M. O., sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. sužalojo M. O. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės – prieš nukentėjusiojo M. O. tėvą nukreipti kaltinamojo veiksmai, kurių priežastis bandė išsiaiškinti nukentėjusysis M. O. stabdydamas automobiliu važiuojantį kaltinamąjį ir eidamas aiškintis prie jo sustojusio (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei kaltinamojo įsitikinimas, jog į jo automobilį įspyrė būtent nukentėjusysis M. O., ir dėl to kilęs pastarojo pyktis, leidžia daryti išvadą, jog tarp kaltinamojo G. K. ir nukentėjusiojo M. O. betarpiškai prieš įvykį buvo kilęs konfliktas, kurio pasėkoje, t. y. dėl asmeninių santykių, kaltinamasis ir sužalojo nukentėjusįjį. Aplinkybę, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti konkrečiai prieš nukentėjusįjį M. O., patvirtino ir įvykio vietoje buvę liudytojai: D. P., A. L., D. K., J. A., N. A.. Atsižvelgęs į šiuos bylos duomenis ir nenustatęs kaltinamojo tyčios pažeisti viešąją tvarką, teismas iš kaltinimo G. K. šalina kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas ir perkvalifikuoja kaltinamojo G. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis G. K. parodė, jog įvykio metu, pamatęs atbėgančius jaunuolius, jis išsigando, kad jo nesumuštų, todėl iš automobilio pasiėmė nedidelį apie 20 cm ilgio metalinį vamzdį, kuriuo užsimojęs pataikė M. O.. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo būtinosios ginties būklėje ar peržengė būtinosios ginties ribas. Nukentėjusiojo M. O. bei liudytojų D. P., D. K., A. L., J. A., N. A. teigimu, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam M. O. tik pastarajam prisiartinus prie kaltinamojo ir net nespėjus nieko pasakyti. Tai rodo, jog įvykio metu nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi prieš kaltinamąjį, nei nukentėjusiojo M. O., nei kitų asmenų veiksmai nekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Todėl kaltinamajam nebuvo pagrindo manyti, jog jam gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis sužalojant nukentėjusįjį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 str. dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis G. K. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sunkiai sužalojęs M. O. bei pažeidęs viešąją tvarką sugadindamas J. O. dviratį, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis atlygino savo neteisėtais veiksmais abiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam M. O. (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis paties kaltinamojo aiškinimu, jog prieš įvykį jis buvo išgėręs alaus, o būdamas visiškai blaivus turbūt būtų elgęsis kitaip. Be to, liudytojas D. K. nurodė, jog kaltinamasis G. K. buvo truputį išgėręs ir kad išgėręs pastarasis būna agresyvus, o liudytojo A. L. teigimu, iš kaltinamojo judesių, šūkavimų jis suprato, kad kaltinamasis buvo išgėręs, ir, jo nuomone, būdamas blaivus kaltinamasis taip nesielgtų.

Skirdamas bausmes kaltinamajam G. K. už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 5 d.), baustas administracine tvarka (b. l. 98-100), byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu teismas atsižvelgia į teigiamai kaltinamąjį apibūdinančius bylos duomenis, t. y. į tai, kad kaltinamasis G. K. anksčiau neteistas (b. l. 96), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dirba, darbovietėse bei pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103, 105, 107, 203), vedęs ir turi neseniai gimusį vaiką (b. l. 198, 204).

Įvertinęs visas šias bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį ir jų santykį, bei atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo amžių (24 m.), teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai M. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes, mažesnes kaip įstatymo numatyti už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 54 str., 61 str.).

Kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. O. buvo pareiškęs 150 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 50). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. K. padarytą žalą nukentėjusiajam J. O. atlygino (b. l. 202). Todėl procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. O. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. O. teisiamajame posėdyje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 160,31 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 172-173). Turtinę žalą kaltinamasis G. K. atlygino teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 206). Todėl procesas dėl M. O. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat nutraukiamas (BPK 107 str.).

Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo G. K. nusikalstamo veikimo ir nukentėjusiajam M. O. atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad civilinis ieškinys ir dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas (BPK 115 str.).

Pareikšdamas 100000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis M. O. nurodo, jog kaltinamasis jam padarė pavojingą gyvybei sužalojimą, po kurio jam sutriko dvasinė pusiausvyra, fiziologija, kalba, jis buvo iš dalies paralyžuotas, kentė skausmus bei skausmingas procedūras, trauma komplikavosi dešine hemipareze bei motorine afazija. Nukentėjusiojo teigimu, dėl jam padaryto sužalojimo jaučiasi nepilnaverčiu, nes lėčiau kalba, jam sutriko orientacija, nuotaika tapo depresinė, pablogėjo mokymosi rezultatai, atsirado ir kitos neigiamos pasekmės – nežymus veido ir rankos paralyžius, baimė, nepasitikėjimas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Remiantis minėta įstatymo norma, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo M. O. paaiškinimai teisiamajame posėdyje bei civiliniame ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad jis dėl kaltinamojo G. K. prieš jį pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę bei didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie M. O. padarytus kūno sužalojimus (b. l. 36-37) bei teismui pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 182-183, 185-187).

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. K. dirba, tačiau jokio turto ar santaupų neturi (b. l. 111, 115-119), kaip minėta, neseniai sukūrė šeimą ir turi mažametį vaiką. Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. O. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai vertintini 60000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl nukentėjusiojo M. O. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Kadangi dalį – 1000 Lt – neturtinės žalos kaltinamasis G. K. jau atlygino, teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam M. O. 59000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Prokuratūros civilinis ieškinys ginant viešąjį interesą (b. l. 152-153) yra pagrįstas ir tenkinamas (BPK 115 str.), kadangi nukentėjusiojo nuo kaltinamojo G. K. padaryto tyčinio nusikaltimo M. O. gydymas kainavo 5819,90 Lt (b. l. 154).

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 175), valstybės išlaidos už M. O. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 320 Lt. Minėtos valstybės išlaidos sudaro proceso išlaidas (BPK 103 str.), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tenkinamo civilinio ieškinio dydį bei turtinę kaltinamojo padėtį, šių proceso išlaidų iš kaltinamojo neišieško (BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Daiktinis įrodymas – dviratis, perduotas saugoti J. O. (b. l. 22), grąžinamas J. O. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Priteisti iš nuteistojo G. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. O. 59000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo G. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 5819,90 Lt M. O. gydymo išlaidų.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. O. pareikšto civilinio ieškinio (150 Lt) bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. O. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (160,31 Lt) atlyginimo nutraukti.

Daiktinį įrodymą – dviratį, perduotą saugoti J. O. (b. l. 22), grąžinti J. O..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.