Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-74-834/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
2-74-834/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Dirgėlienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
L. Š.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Edvinas Sergaitis
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-74-834/2010
Proceso bylos Nr.2-21-3-00010-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2.; 116.1.
Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMA SLietuvos Respublikos vardu2010 m. balandžio 14 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Dirgėlienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,atsakovui L. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Paspirgėliui ,

institucijos ,teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Palaimienei

institucijos ,teikiančios išvadą Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui L. Š., institucijoms, teikiančioms išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2008 m. kovo 07 d. sutarties“dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, patvirtintos 2008 m. balandžio 07 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.N2-309-266/2008 pakeitimo, ir -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. N. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo pakeisti 2008 m. kovo 07 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Anykščių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-309-266/2008, tekstą ir sąlygas, tai yra, jog nepilnametės dukters I. Š., gim. 2005 m. liepos 12d. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina R. N.. L. Š. įsipareigoja dalyvauti dukters auklėjime, rūpintis jos sveikata, remti ją materialiai-mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 2 MGL iki jos pilnametytės, nustatant galimybę dukros rėmimui lėšas skirti tiesiogiai-gydymo, maitinimo, ugdymo, mokymosi apmokėjimu ir gimtadienio dovanomis, pagrindžiant šias išlaidas sąskaitomis ir kvitais. Tėvo lankymas su teise išsivežti dukrą nustatomas jo kasmetinių atostogų laikotarpiui vaiko vasaros atostogų pirmoje pusėje bei kas antrą metų savaitgalį vaiko vasaros atostogų antroje pusėje, kurie eina po tėvo kasmetinių atostogų iki rugsėjo pradžios. Teisė išsivežti dukrą nustatomi apribojimai-jeigu dukra serga, jeigu tai gali sukelti neigiamas pasekmes dukros ugdymui ( pasirengimas mokymuisi, egzaminams) , jeigu to nepageidauja dukra, arba jei yra kitos aplinkybės nesutampančios su vaiko ar ugdymo interesais, kitus punktus palikti nepakeistus, bei priteisti bylinėjimo išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, jog tuo metu, kai buvo pasirašoma santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ieškovė sirgo, jai buvo diagnozuota depresija. Gyvenant šeimoje su L. Š. buvo įtempti santykiai, todėl ir norėjo skirtis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė, kadangi buvo jaučiamas spaudimas, jai buvo grasinama, jog apribos motinos valdžią, jeigu nepasirašys sutarties. Dabar sveikatos būklė yra pagerėjus, nuolat lankosi pas gydytojus, gali rūpintis dukra. Išlaikymo dukrai neteikė, nes neturi pajamų. Šiuo metu augina dukrą iš antros santuokos, todėl negali dažnai atvažiuoti į Anykščius aplankyti dukters. Jos ir L. Š. dukra yra buvusi pas ją namuose. Kaip dukrai sekasi darželyje nesidomėdavo, nes negalėdavo prisiskambinti į vaikų darželį. Auginti dukrą turi sąlygas, su vyru nuomojasi gyvenamąjį bustą, vyras dirba, todėl savo ir L. Š. dukrą turi sąlygas auginti, ją rūpintis.

Atsakovas L. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog dukra rūpinasi nuo gimimo. Iš pradžių su ieškove gyveno Vilniuje, dirbo 7 darbuose, kad galėtų išlaikyti šeimą. Po to grįžo į Anykščius dėl ieškovės, jai buvo surastas žurnalistės darbą, kuriame ieškovė dirbo labai trumpai. Po to, ieškovė pasakė, jog jai teikia gydytis. Ieškovė išvažiavo gydytis į Panevėžį, tada jis sužinojo apie kitą asmenį. Santuokos nutraukimo iniciatorė buvo pati ieškovė. Prieš teismą ji jau laukėsi vaiko nuo kito vyro. Dukra Anykščiuose lanko vaikų darželį, turi savo draugų ratą, yra prisirišusi prie jo ir senelių, tai yra jo tėvų. Todėl dukrai būtų emociškai sunku, jeigu būtų paimta iš aplinkos , prie kurios ji jau yra įpratusi. Dukra žino, jog yra mama ir dėdė, tačiau mamos nepasiilgsta. Pati ieškovė nerodė, jokio noro bendrauti su dukra. Po ieškovės išvažiavimo į Kauną pirmą kartą buvo susitikę gal po pusantrų metų, Kernavėje, dukra motinos nepažino. Po to, buvo dukters krikštynos, apie tai pranešė ir ieškovei. Tačiau ieškovė atvažiavo trumpai, pabuvo gal pusvalandį. Visi buvo nustebę, jog ieškovė, dukters motina, nedalyvavo bažnyčioje, pačiose krikštynose. Ir po teismo posėdžio sausio mėn. nebuvo nuvykusi net į darželį aplankyti dukters. Ieškovė dukrai išlaikymo jokio neteikia. Ieškovės noras susigrąžinti dukrą prasidėjo po to, kai jis kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo. Vaiko ryšiai yra susiformavę tvirtesni su juo. Ieškovei su dukra bendrauti niekada nedraudė, tačiau dukros ryšys yra nutrukęs su motina, dėl to, jog pati motina su dukra nesistengė dažnai bendrauti. Todėl ir dabar vaikas vėl turėtų būti pratinamas. Pradžioje būtų tikslinga, kad susitikimuose su motina dalyvautų ir jis, nes mergaitės ryšys su motina yra nutrūkęs. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, jog 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta R. Š. ir L. Š. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukters I. Š. gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. Š.. Šią sutartį pasirašė R. Š. (dabar N.) ir L. Š. ( b.l. 6-7). Ši sutartis buvo patvirtinta 2008 m. balandžio 7 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu ( b.l. 10-11). R. Š. (dabar N.) nuo 2008 m. sausio 25 iki vasario 14 d. gydėsi VŠĮ Panevėžio apskrities ligoninės Psichiatrijos II skyriuje, kur jai buvo diagnozuotas sunkios depresijos epizodas, be psichozės simptomų. Gydymo eigoje atslūgo nerimas, vidinė įtampa, ligonė tapo geresnės nuotaikos, emociškai žymiai stabilesnė, ramesnė, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, planų ateičiai, pradėjo daugiau bendrauti. Aktyvios psichoprodukcijos, suicidinių minčių nėra. Pagerėjus savijautai buvo išrašyta į namus (b.l. 8-9). Iš Anykščių rajono socialinių paslaugų centro rašto, matyti, jog L. Š. gyvena trijų kambarių bute su dukra I. Š.. Mergaitė lanko lopšelį darželį. Dukters ir tėvo santykiai yra geri šilti ( b.l.42-43) Iš Anykščių vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog I. Š. lanko darželį. Tėvas L. Š. dalyvauja darželio renginiuose, domisi vaiko auklėjimu ir ugdymu. Ievos mama R. N. nėra nei karto atėjusi aplankyti dukters ( b.l 74). Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti sutartį dėl santuokos nutrakimo pasekmių, kadangi tuo metu kai pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sirgo sunkia psichine liga, todėl sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sutartį pasirašė sirgdama sunkia liga, kurią sukėlė atsakovo ir jo motinos veiksmai, grasinant dėl ligos atimti motinystės teises, taip pat sutartį prašo pripažinti negaliojančia dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, dėl apgaulės, realaus grasinimo ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Šiuo metu sveikatos būklė yra pagerėjusi, pastoviai lankosi pas gydytojus, nori pati rūpintis ir auginti dukrą, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, dukters motina.

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šiuo metu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą būtų netikslinga. Yra prisirišimas prie tėvo, nėra susiformavęs motinos įvaizdis, todėl pirmiausia reiktų atstatyti motinos įvaizdį, o ne iškarto išvežti į ieškovės aplinką.

Institucijos, teikiančios išvadą Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu pateikė išvadą, nurodydama, jog netikslinga šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą. Mama su dukra nebendravo pusantrų metų, todėl pirmiausia reiktų atstatyti vaiko ir motinos ryšį.

Teismas, priimdamas spendimą, remiasi šiais motyvais:

Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1d. , Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, pagal kurį visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Todėl teismas šioje byloje spręsdamas su vaiku susijusį teisinį konfliktą pirmiausia atsižvelgia į tai kas labiausiai atitinka vaiko interesus, kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko interesų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi bei dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant. Kaip nustatyta mažametė I. Š. gyvena su tėvu L. Š., tėvas rūpinasi dukters auklėjimu, ugdymu. Mergaitė yra prisirišusi prie tėvo. Emocinis ryšys su motina yra nutrukęs dėl pačios motinos R. N. nenoro, galimybių neradimo bendrauti su dukra. Pati R. N. neneigė , jog su dukra dažnai nebendrauja, jos nelanko, kadangi gyvena toli nuo Anykščių, augina mažametę dukrą iš antros santuokos. Nurodo, jog L. Š. neleidžia jai bendrauti su dukra. Teismas nenustatė, jog tėvas L. Š. neleistų motinai bendrauti su dukra. Kaip teigė pats tėvas L. Š., bei byloje apklausta liudytoja R. Š., mergaitė yra prisirišusi prie tėvo, apie mama nekalba. Atsakovo teigimu, motina turėtų pratintis prie dukters palengva ir iš pradžių dalyvaujant jam pačiam, tai yra mergaitės tėvui, kad dukra galėtų lengviau priprasti prie savo motinos, su kuria tiek laiko nebendravo. Ieškovė teigia, jog dukters auklėjimu neturi galimybės domėtis, kadangi keletą kartų skambino į darželį, tačiau niekas neatsiliepė. Tačiau tokius ieškovės paaiškinimus paneigia byloje surinkta medžiaga. Iš Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-03-29 rašto matyti, jog ieškovei R. N. Anykščių rajono vaiko teisių apsaugos skyrius yra pasiruošęs tarpininkauti bendraujant su dukrą, L. Š. buvo perspėtas, kad privalo sudaryti sąlygas I. Š. motinai bendrauti su dukra. Ieškovei buvo pasiūlyta susitikti dienos metu lopšelyje darželyje, kurį lanko I. Š.. Tačiau nesulaukė R. N. telefoninio skambučio, kada jį norėtų aplankyti dukrą. Atvykus į Anykščius, po teismo posėdžio, vykusio 2010m. sausio 28 d., taip pat neaplankė dukters. Per pusantrų metų, tai yra laikotarpį, kai I. Š. gyvena su tėvu, R. N. dukrą matė du kartus. Šias aplinkybes Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, jog negalima vadovautis argumentu, kad mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina turi pirmenybės teisė auklėti vaiką. Turi būti atsižvelgta į visų aplinkybių visumą ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2004). Iš byloje pateiktų dokumentų Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl šeimos aplinkos ( b.l.95), Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisų išvados

( b.l 4041) matyti, jog buitinės gyvenimo sąlygos tiek ieškovės , tiek atsakovo yra panašios. Todėl teismas įvertinęs vaiko poreikius, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, turi pagrindo manyti, jog šiuo metu pakeitus I. Š. gyvenamąją, kai dukters emocinis ryšys su motina yra nutrukęs, įvertinus I. Š. prisirišimą prie jau įprastos aplinkos, neigiamai paveiktų vaiko psichologinį vystymąsi ir tokiu būdu nebūtų užtikrinti vaiko teisėti interesai.

Ieškovė prašo pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi sirgo sunkia liga, negalėjo suprasti savo veiksmų, sutartis buvo sudaryta apgaulės ir grasinimo įtakoje. Tačiau šiuos ieškovės argumentus paneigė bylos medžiaga. Posėdžio metu apklausta liudytoja J. Č., parodė, jog skyrybų iniciatorė buvo ieškovė. Pati ieškovė norėjo nutraukti santuoką kuo greičiau. Prieš santuokos nutraukimą dažnai kalbėjo apie savo naują draugą. Su atsakovu liudytoja susipažino vykstant skyrybų procesui, kai pati ieškovė, išvykusi gyventi į Kauną, paprašė liudytojos aplankyti dukrą, pasižiūrėti kaip gyvena. Tačiau ieškovė dukra domėjosi tol, kol buvo tvarkomi skyrybų dokumentai. Ieškovė norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką, nes kaip vėliau paaiškėjo laukėsi nuo kito vyro vaiko, todėl suvokė, kad tuo atveju jeigu norėtų pasiimti dukrą, skyrybos užtruktų. Be to, ir gyvenant kartu su L. Š. nesimatė, jog ieškovė labai rūpintųsi dukra, nes pati ieškovė liudytojai buvo minėjosi, jog kai reikia vaikui pakeisti sauskelnes laukia, kol grįš vyras, bandė žudytis atsuko dujas ir su vaiku laukė vyro. Visa tai, rodė ieškovės neatsakingumą. Su ieškove kažkiek bendravo ir po skyrybų, tačiau ieškovė niekada nekalbėdavo apie dukrą likusią Anykščiuose, džiaugėsi tik nauju gyvenimu. Po to nustojo bendrauti, nes jai nepatiko ieškovės elgesys dėl dukters, tai kad nelanko dukters, nesidomi. Iš pradžių su ieškove buvo draugės, o su atsakovu susipažino tik vykstant skyrybų procesui. Su atsakovu bendrauja ir dabar, atsakovas rūpinasi dukra. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, kadangi kaip nustatyta liudytoja buvo ir ieškovės draugė, taip pat bendrauja ir su atsakovu. Teismas nenustatė šioje byloje liudytojos suinteresuotumo. Be to iš medicininių dokumentų išrašo matyti, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta, po to kai ieškovė pagerėjus savijautai buvo išrašyta iš VŠĮ Panevėžio ligoninės psichiatrijos II skyriaus. Iš ligos istorijos išrašo matyti, jog gydymo eigoje atslūgo nerimas, vidinė įtampa, ligonė tapo emociškai stabilesnė, ramesnė, atsirado pasitikėjimo savimi( b.l.8-9). Todėl teismas neturi pagrindi manyti, jog sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė negalėjo savo veiksmų reikšmės. Byloje nenustatyta, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta dėl apgaulės, realaus grasinimo ir dėl susidėjusių aplinkybių. Kaip nustatyta iš liudytojos parodymų, ieškovė sudarydama sutartį sutiko, jog dukra augtų su tėvu. Atmestinas taip pat ieškovė argumentas, jog sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, nes nėra tinkamai išspręsti mažamečio vaiko priežiūros ir jo gynimo klausimai. Tačiau iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog sutartyje yra aptarta I. Š. gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimas su tėvais, tai yra sutartis atitinka LR CK 3.53 str. įtvirtintus reikalavimus. Taip pat byloje nenustatyta, jog dabartinės vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos, vaiko akivaizdoje yra girtaujama, demonstruojami nesantuokiniai seksualiniai ryšiai, mergaitė paliekama be priežiūros. Šiuos ieškovės argumentus paneigia atsakovą charakterizuojanti bylos medžiaga. Tiek atsakovo darbovietės pateiktos charakteristikos, matyti, jog atsakovas yra dirbantis, pasižymi kruopštumu, atsakingai atlieka pavestus darbus ( b.l. 71), tiek iš Anykščių vaikų lopšelio –darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog atsakovas rūpinasi dukters ugdymu ir auklėjimu ( b.l.74). Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas girtautų ir mergaitę paliktų be priežiūros. Priešingai iš bylos duomenų matyti, jog mergaitė yra prisirišusi prie tėvo, prie senelių. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas dukrą siekia auginti dėl asmeninės naudos, ta yra siekdamas gauti išlaikymą. Kaip nustatyta, dukrą išlaiko tik atsakovas, ieškovė prie dukters išlaikymo neprisideda. Nors įstatymas įtvirtina abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaikus. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti keičiama tik išimtinai atvejais, iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šioje byloje teismas nenustatė esminių aplinkybių pasikeitimo. Be to, atsižvelgiant išimtinai į vaiko teisėtus interesus teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą ir I. Š. gyvenamąją vietą šiuo metu nustatyti su motina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės R. N.. Atsakovas L. Š. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tai yra 2010m. kovo 20 d. advokato padėjėjui sumokėjo 100 Lt ( pinigų priėmimo kvito Nr. 495732) ir 2010 m. kovo 30 d. 750 Lt ( pinigų priėmimo kvito Nr. 495734) . Iš ieškovės R. N. atsakovui L. Š. priteistina 850 Lt.

Iš ieškovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetą priteistinos Kauno rajono apylinkės teismo ir Anykščių rajono apylinkės teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 88, 92, 93 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. N. atsakovui L. Š. 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Priteisti iš ieškovės R. N. į valstybės biudžetą 24,80 Lt Kauno rajono apylinkės teismo ir Anykščių rajono apylinkės teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja ( parašas )Nuorašas tikras:Teisėja Vaida Dirgėlienė