Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1064-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-05
Bylos Nr.
1-1064-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03334-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. O.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1064-961/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03334-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,vertėjaujant Erikai Vencevičienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajai A. O., jos gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,laiduotojui M. O. (M. O.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivi šiomis aplinkybėmis:

ji 2023 m. sausio 25 d. apie 22.54 val. (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje ant viaduko, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu A. O. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną namuose vartojo alkoholį – gėrė konjaką. Vyras buvo namuose, tačiau miegojo. Automobilio raktai buvo ant stalo, nes juo vyras važinėja į darbą. Automobilis ne jų, jis šeimos draugo. Paėmė automobilio raktelius. Kur ketino važiuoti, nežino. Tiesiog važiavo. Teisę vairuoti transporto priemones turi. Anksčiau tuo automobiliu nebuvo važiavusi. Automobilyje ji buvo viena. Sustojusi stovėjo šalikelėje, kuomet privažiavo pareigūnai. Jie paprašė porą kartų pūsti į alkotesterį. Atsimena, kad vienas iš rodmenų buvo 1,95 promilės. Vyrui pati papasakojo, kas nutiko. Įvykio metu vyras ir vaikai miegojo. Priklausomybės alkoholiui ji nejaučia. Pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Jos mėnesio pajamos 700 Eur. Vaikai vaikšto į mokyklą. Vyras jai autoritetas. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal vyro laidavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. O. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji A. O. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, parodymus duos rusų kalba. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose neįrašyta, rimtų galvos traumų neturėjo. Vakar vakare, apie 18 val., namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, vartojo viena. Gėrė brendį, išgėrė apie pusę 0,5 litro butelio. Jos vyras taip pat buvo namuose, miegojo. Ji pasiėmė automobilio „Toyota“ raktelius. Šį automobilį jos vyrui paliko jo pažįstamas, kuris dabar yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti, neaišku, kada grįš. Automobilį paliko jos vyrui be jokių raštiškų pasižadėjimų, buvo tik žodinis susitarimas, kad jos vyras gali juo naudotis, visi automobilio dokumentai turėtų būti automobilyje. Ji vairuotojo teises turi, jos turbūt yra namuose, bet šio automobilio ji nevairuoja. Vairavo pirmą kartą, kadangi juo visada naudojasi jos vyras. Kol vyras miegojo, ji pasiėmė automobilio raktelius ir nusprendė pasivažinėti po miestą. Su ja automobilyje buvo vyras, tačiau ji nenori kalbėti apie tai, kas jis toks ir kaip atsirado su ja automobilyje. Kai sėdo už vairo, suprato, kad yra neblaivi, bet jautėsi gerai. Daug pasivažinėti nespėjo, tik nuo namų iki vietos, kur ją sustabdė. Ją sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jos blaivumą ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivi. Norėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotų jos vyras, kuris oficialiai dirba Lietuvoje, turi leidimą gyventi Lietuvoje (b. l. 83-85).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 25 d. apie 22.40 val. važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) g., priešais „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo pirmoje juostoje stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įjungtu avariniu signalu. Automobilis pradėjo važiuoti, blaškėsi po kelią, pavojingai manevravo iš vienos juostos į kitą. Po kurio laiko automobilis sustojo prie šviesoforo, kai degė raudonas draudžiamas signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis išjungė avarinį signalą ir pradėjo važiuoti. Toliau važiuojant, „Toyota“ automobilis atsitrenkė į dešinės pusės šaligatvio bortelius, bet nesustojo ir toliau važiavo. Jis susilygino su minėtu automobiliu ir ranka rodė per langą, kad vairuotojas sustotų. Matė, kad už vairo sėdėjo moteris, o šalia, keleivio vietoje, sėdėjo vyras. Po kurio laiko automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g. ant viaduko susikirtime su (duomenys neskelbtini) g. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie minėto automobilio vairuotojos, atidarė duris ir išėmė raktus iš to automobilio spynos. Vairuotoja kalbėjo rusiškai, nerišliai, kaip suprato, klausė, ką jis daro. Moteriai bendraujant iš burnos sklido alkoholio kvapas. Tuo metu sustojo ir kiti automobiliai, kurių vieno iš vairuotojų paprašė paskambinti policijai, nes įtarė, kad „Toyota“ vairavo neblaivi moteris. Moteris ir vyras išlipo iš automobilio, po kurio laiko atvažiavo policija. Visą tą laiką automobilis nebuvo dingęs iš jo akiračio, ir kai vyras ir moteris išlipo iš automobilio, šie nieko nevartojo ir tuo metu irgi nebuvo dingę iš jo akiračio. Kai pareigūnai atvažiavo, patikrino vairuotojos neblaivumą. Kiek matė, moteriai buvo nustatyta 1,95 promilės. „Toyota“ automobilio salone jis alkoholio butelių nematė (b. l. 25-26).

2023 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. T. (A. T.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 25 d., apie 22.45 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu D. Š. (Š.), iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, važiuoja (duomenys neskelbtini) kryptimi. Atvykę į įvykio vietą pastebėjo pirmoje juostoje stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo keleivės pusėje sėdėjusi A. O., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri iškart pripažino savo kaltę ir pasakė, kad vairavo minėtą automobilį būdama išgėrusi, pripažino, kad gėrė vakare. Liudininkai matė, kad vairavo A. O. Filmuota Body 1762 ir 1768 (b. l. 15).

M. G., U. Z. ir J. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve stebėjo keistai manevruojantį, po kelią besiblaškantį mėlynos spalvos automobilį „Toyota“, kurį vairavo moteris (b. l. 27-29).

2023 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjos K. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 25 d., apie 22.44 val., dirbant kartu su tyrėju A. Z. (Z.), buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje ant viaduko važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), vairuotojas įtariamas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau stovėjo ekipažas V1775 bei trys pravažiuojantys automobiliai, kurie bandė užblokuoti kelią minėtam automobiliui. Priėjus prie automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo (nustatyta iš laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pilietė A. O., gimusi (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoja, iš šios burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar A. O. vartojo alkoholį, ši paaiškino, kad prieš porą valandų vartojo alkoholinius gėrimus. 22.54 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, buvo patikrintas A. O. blaivumas, nustatytas 1,95 prom. girtumas. 23.17 val. buvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 1,95 prom. girtumas. Patikrinus A. O. per POLIS II sistemą, paaiškėjo, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje bei yra (duomenys neskelbtini) pilietė, dėl to buvo sulaikyta ir pristatyta į VPK OVS patalpas. Faktinis sulaikymo laikas 23.55 val. Transporto priemonė buvo apžiūrėta ir išvežta į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio vietoje buvo bendrauta su įvykį mačiusiais liudytojais J. K., U. Z. ir M. G., iš kurių buvo paimti rašytiniai paaiškinimai. Taip pat įvykio vietoje buvo liudytojas A. K., kuris paaiškinimo parašyti negalėjo, nes skubėjo, bet paaiškino, kad jo vairuojamame automobilyje yra įrengtas vaizdo stebėjimo registratorius, kuris užfiksavo pažeidimą (b. l. 16-17).

2023 m. sausio 25 d. 23.25 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. O. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę konstatuota, jog eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Atlikus neblaivumo patikrą – 2023 m. sausio 25 d. 22.54 val. A. O. nustatytas 1,95 ‰ neblaivumas, 23,17 val. nustatytas 1,95 ‰ neblaivumas (b. l. 32).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0442 kvituose užfiksuota, kad 2023 m. sausio 25 d. tiek pirmo tikrinimo metu 22.54 val., tiek antro patikrinimo metu 23.17 val. A. O. nustatytas 1,95 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2023 m. liepos 9 d. (b. l. 30-31).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2022 m. gruodžio leidinys), vidutinė 2002 m. laidos automobilio „Toyota Corolla 2.0 D-4D“, kategorija M1-AB, hečbekas, kaina Lietuvoje su PVM – 1680 Eur. (b. l. 47).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2021 m. gruodžio 27 d. yra I. Y., gimęs (duomenys neskelbtini). (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. O. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jos iškvėptame ore yra mažiausia 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną vartojo stiprų alkoholį – brendį (teisme nurodė – konjaką), išgėrė jo apie pusę litro, po ko sumanė pasivažinėti šeimos draugo paliktu vyrui važinėti į darbą ir iki šiol tik vyro vairuojamu automobiliu, kurio raktelius sutuoktinis buvo palikęs ant stalo. Vyras ir vaikai tuo metu jau miegojo, jos niekas iš namiškių nesulaikė. Važiuodama buvo sustabdyta, iškviesti policijos pareigūnai nustatė girtumą. Patikrinimo rezultatų kaltinamoji neginčijo. A. O. kaltę taip pat įrodo bei jos paaiškinimus patvirtina liudytojo M. G. parodymai apie tai, kaip važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve matė kaltinamosios vairuojamą automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris su įjungtu avariniu signalu pavojingai blaškėsi po kelią, keisdamas juostas, važiuodamas atsitrenkė į dešinės kelio pusės šaligatvio bortelius, bet važiavo toliau, susilyginęs su moters vairuojamu automobiliu rodė jai ženklus stoti, o kai vairuotoja sustabdė savo automobilį šalikelėje, atidaręs dureles išėmė „Toyota“ raktelius iš užvedimo spynos. Bendraujant su vairuotoja, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Tuo metu sustojo dar keli automobiliai, vieno iš vairuotojų paprašė iškviesti policiją, nes moteris galimai neblaivi. Kiti eismo dalyviai U. Z. ir J. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė panašias aplinkybes, jog stebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje keistai manevruojantį „Toyota“ automobilį, kuris pavojingai blaškėsi po kelią, keldamas pavojų kitiems vairuotojams, kol vienas iš jų sustabdęs automobilį atėmė iš galimai neblaivios vairuotojos raktelius. Iškviestiems policijos pareigūnams patikrinus A. O. alkotesteriu, kitų eismo dalyvių įtarimas, kad mėlynos „Toyotos“ vairuotoja neblaivi, pasitvirtino. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0442 rodmenys objektyviai patvirtino, kad A. O. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumas – 1,95 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Nors kaltinamoji teigė, jog nepaisant išgerto brendžio, sėsdama vairuoti ji jautėsi gerai, bylos faktinės aplinkybės tai akivaizdžiai paneigia, pavojingas vairavimas, blaškymasis po kelią, neblaivumo nustatymo akte nurodoma aplinkybė, kad eiti tiesia linija vairuotoja nesugebėjo, liudija, kad dėl išgerto alkoholio kaltinamosios koordinacija buvo gerokai sutrikusi, vairuodama tokios būklės ji kėlė akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Pastarieji, nelaukdami pareigūnų, patys stabdė pavojingai vairuojančią vairuotoją, atėmė raktelius. Būdama išgėrusi pusę litro brendžio kaltinamoji turėjo suvokti, kad ji yra apgirtusi ir transporto priemonės vairuoti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydama nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamosios vyro M. O. prašymas perduoti sutuoktinę jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato. Jis, kaip kaltinamosios sutuoktinis, sutinka būti laiduotoju ir mano, kad darys teigiamą įtaką savo sutuoktinei. Ji yra atsakinga ir rūpestinga žmona, mama, yra įsitikinęs, kad panašių įvykių ateityje nepasikartos. Jie abu dirba ir yra teigiamai charakterizuojami. Nei jis, nei sutuoktinė nėra anksčiau teisti ir neturi administracinių nuobaudų. Savo kaltę žmona pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, ji nėra linkusi nusikalsti ir pažeidinėti visuomenėje priimtas taisykles bei įstatymus.

Teisiamojo posėdžio metu M. O. prašė atleisti jo žmoną nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu santuokoje gyvena jau trylika metų. Žmona atsakinga, disciplinuota, mėgsta tvarką, net kažkiek pedantiška. Kartais švenčia šventes, išgeria šampano, vyno, bet tik ypatingomis progomis. Ne kiekvieną dieną. Tą vakarą jis miegojo ir nematė, kad sutuoktinė vartoja alkoholį. Susipykę jie tą dieną nebuvo. Prabudęs pamatė, kad nei žmonos, nei mašinos nėra. Matė namuose alkoholį, todėl paskambino kolegai ir pasakė, kad žmona galimai išvažiavo neblaivi. Šis patarė, kur kreiptis. Jam leido žmoną pasiimti iš policijos. Klausė žmonos, kodėl taip įvyko, bet ji pati nežino, kodėl taip pasielgė. Ji labai gailisi ir išgyvena dėl to įvykio. Jis užsiima individualia veikla, fiksuoto atlyginimo neturi. Jo pajamos 1000-1400 eurų. Ateityje užtikrins, kad padėtis būtų kontroliuojama.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. O. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 114), per pastaruosius penkerius metus nei karto nebuvo bausta administracine tvarka už jokius administracinius nusižengimus (b. l. 112). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Teigiamai charakterizuojama darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, kuri A. O. apibūdina kaip atsakingą, siekiančią puikių rezultatų, visada pasiruošusią priimti sprendimus ir atsakomybę darbuotoją, punktualų, draugišką su kolegomis, geranorišką, santūrų, be žalingų įpročių asmenį, atsakingą ir mylinčią mamą, turinčią tinkamus gyvenimo prioritetus ir gaires (b. l. 161). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir A. O. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti A. O. jos vyro M. O. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad M. O. neteistas nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini) (b. l. 156-158), per pastaruosius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą (b. l. 160). Nurodo, jog santuokoje su kaltinamąja gyvena jau trylika metų, gali daryti įtaką sutuoktinei, pasižada ją prižiūrėti. Teismo įsitikinimu, M. O. charakterizuojantys duomenys, jo ir kaltinamosios artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį žmonai A. O. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog M. O. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. O. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, laiduotojo asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (kaltinamosios atlyginimas nesiekia šalies vidurkio, šeimoje auga du vaikai) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

A. O. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad A. O. pirmą kartą teisiama už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje bausta už vairavimą esant neblaiviai. Tačiau kita vertus, kaltinamoji pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindama, kad po neseniai vartoto alkoholio jos reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodama neblaivi kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, į kurį teko reaguoti ir ją stabdyti aplinkiniams. Šios aplinkybės rodo neatsakingą kaltinamosios požiūrį į eismo saugumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamoji lengvabūdiškai sėdo vairuoti automobilį neblaivi, nors tam visiškai nebuvo būtinybės, kaltinamoji pati nesugebėjo paaiškinti, kur ir ko ketino važiuoti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 26 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

A. O. nurodo, jog vairavo šeimos draugui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kuri buvo palikta jos vyrui važinėti į darbą, kadangi automobilio savininkas šiuo metu uždarbiauja užsienyje. Iš bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio valdytojas M. O. nusikalstamos veikos padarymo metu miegojo ir nežinojo, kad neblaivi žmona paėmė vairuoti automobilį. Juolab apie šį faktą nieko nežinojo automobilio savininkas, dirbantis užsienyje, kuris nėra atsakingas už teisei priešingos veikos padarymą ir neturi dėl jos nukentėti.

Tačiau atsižvelgus į aukščiau aptartą A. O. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas prevenciniais tikslais taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Toyota“ vidutinė vertė su PVM yra 1680 eurų. Ši automobilio vertė nėra tokia didelė, kad ją atitinkančios sumos konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui bei neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į kaltinamosios gaunamas pajamas, poreikį išlaikyti du vaikus, sumos sumokėjimui nustatytinas keturių mėnesių terminas.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąją ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-92, 98-102) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

USB laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. O. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. O. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1680 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – dokumentų (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. O. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

A. O. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. O. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė