- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-12
- Bylos Nr.
- AS-663-328-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriui
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriui, trečiajam suinteresuotas asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo, panaikinimo ir klausimo išsprendimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. Č. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti, kad žemės mokesčiai už jai priklausantį 0,6279 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi yra skundžiamas valdininko sprendimas ir veiksmų neatlikimas, bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti mokestinių dokumentų reikalavimus ir delspinigių skaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 24 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas nurodė, kad skunde pareikštas reikalavimas būtų tik fakto konstatavimas, o ne ginčo išsprendimas ABTĮ 88 straipsnio prasme. Be to, pareiškėja skundžia viešojo administravimo subjekto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmą – įpareigojimą sumokėti žemės nuomos mokestį, kurį ji įvardija vilkinimu (neveikimu). Atsisakymas atlikti veiksmus (neskaičiuoti mokesčių už žemę) ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šioje byloje viešojo administravimo subjektas, spręsdamas jam priskirtus klausimus, atsisakė atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus. Vadovaujantis ABTĮ 38 – 42 straipsniais skundas apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu. Teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2006 m. balandžio 19 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, o būtent patikslinti skundo reikalavimą, pateikiant reikiamą skundo egzempliorių skaičių, ir sumokėti 100 Lt žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinantį kvitą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2006 m. balandžio 14 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę perskaičiuoti žemės mokestį už jos valdomą sklypą (duomenys neskelbtini) iš naujo, kuris sudarytų 9,41 Lt; įpareigoti grąžinti nepagrįstai padidintus ir sumokėtus žemės mokesčius; atleisti nuo dalies žyminio mokesčio. Kartu pateikė kvitą, patvirtinantį apie 20 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Patikslintame skunde nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. sumokėjo padidintą žemės mokestį, todėl nebegali sumokėti pilno žyminio mokesčio.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nustatytu terminu visų skundo trūkumų nepašalino, tad skundą laikė nepaduotu, nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti pareiškėjai bei įpareigojo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti jai sumokėtą 20 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė reikiamą skundo kopijų skaičių su nauju reikalavimu, tačiau sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio - 20 Lt. Rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos turtinę padėtį, siekiant atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ji nepateikė.
II.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ir perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui. Nurodo, kad teismas neįsigilino į jos sunkią materialinę padėtį, apmokėtus labai didelius neteisėtus mokesčius. Ji yra senyvo amžiaus, dažnai serga, pinigai reikalingi vaistams. Gaunamos pensijos viskam neužtenka. Patikslintame skunde ji prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio, tačiau teismas jos prašymo nenagrinėjo, o skundą laikė nepaduotu. Taip pažeisti ABTĮ 41 straipsnis, 149 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Atsiliepimas
Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad pareiškėjos skundo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje nurodytų neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą žyminis mokestis turi būti mokamas. Pagal ABTĮ 41 straipsnį prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Pareiškėja, prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio, teigė, kad jos materialinė padėtis sunki, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, dėl ko teismas prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio atmetė ir, pareiškėjai jo nesumokėjus, skundą pagrįstai ir teisėtai nutarė laikyti nepaduotu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pareiškėja 2006 m. kovo 31 d. teismui pateiktame pirminiame skunde buvo pateikusi prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio, tačiau šį prašymą grindė tik tuo, kad skundžia viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimą, tai yra buvo keliamas ne atleidimo nuo žyminio mokesčio, o reikalavimo apmokestinimo žyminiu mokesčiu apskritai klausimas. Būtent tik pastarąjį klausimą ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teismas 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje. Teismui pagrįstai konstatavus, kad pareiškėjos skundas nepriskirtinas ABTĮ 40 straipsnyje numatytiems neapmokestinamiems skundams, buvo nustatytas terminas iki 2006 m. balandžio 19 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.
Pareiškėja 2006 m. balandžio 14 d. pateikė teismui įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį 20 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 22), bei pateiktame patikslintame skunde išdėstė prašymą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, šį prašymą atitinkamai argumentuodama. Pareiškėja, pateikdama tokį prašymą, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jis bus tenkintas. Būtent tokio prašymo pateikimas sąlygojo tai, kad ji sumokėjo tik dalį nustatyto žyminio mokesčio. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pateiktą prašymą turėjo išnagrinėti ir priimti jo atžvilgiu atitinkamą sprendimą – prašymą tenkinti, tenkinti iš dalies arba atmesti. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis spręstina, kad teismui nusprendus netenkinti prašymo atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio, arba šį prašymą tenkinus tik iš dalies, turėtų būti nustatytas terminas likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti, tai yra turėtų būti nustatytas pakartotinas terminas skundo trūkumui pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tokio sprendimo nepriėmė. Taip nepagrįstai ir neteisėtai užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, ko pasėkoje galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas, dėl to Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis yra naikinama, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio bei spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.
Grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio bei spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Nutartis neskundžiama.