Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2019 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktiniu A. V., metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam A. V. į krūtinę, tuo padarydama jam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su kiauriniu širdies dešinio skilvelio sienelės pažeidimu, kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinio A. V. sveikatą. Šiais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji J. V. kaltę pripažino. Parodė, kad 2019 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sutuoktinio A. V. kilo konfliktas. Ji virtuvėje pjaustė dešrą, A. V., atėjęs į virtuvę ją pastūmė. Ji rankoje laikė peilį, nenorėdama, nesusivokdama, dūrė jam. Galvojo, kad dūrė į pilvą, negalvojo, kad į krūtinę. A. V. iš kairės pusės ėmė bėgti kraujas, jis nuėjo į koridorių ir nukrito. Ji išsigando, paskambino marčiai R. V., pasakė, kad padūrė A. V.. Ši pasakė, kad negali atvažiuoti ir paskambino jų kaimynui P. V.. Kai atėjo P. V., ji pasakė, kad padūrė ir šis iškvietė medikus. Po kiek laiko atvyko policija ir ją išsivežė. Ji mano, kad netyčia dūrė sutuoktiniui, dėl to, kad jis ją pastūmė, bet ji buvo neblogai išgėrusi tuo metu ir nesusigaudė. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad A. V. virtuvėje ketino jai suduoti kumščiu į galvą, todėl ji jam peiliu dūrė į krūtinę, tačiau ji gerai apgalvojo įvykius ir mano, kad gerai atsimena įvykio aplinkybes, sako tiesą teisme. Įvykio dieną A. V. jos nemušė, bet labai smarkiai ir agresyviai pastūmė. Kraujosruvos, kurios buvo rastos pas ją veide ir ant rankos yra padarytos A. V., tačiau anksčiau, kada tiksliai, neatsimena, į policiją dėl sutuoktinio smurto ji nesikreipdavo. Ji nenusileidžia sutuoktiniui, kalba tai, kas jam nepatinka, šis tada pradeda nervuotis ir suduoda. Neatsimena, kad po įvykio ji būtų sakiusi, kad vis tiek papjaus sutuoktinį. Ji dėl savo veiksmų labai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, su jo dydžiu sutinka, jei turėtų pajamų, galėtų jį atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. V. kūne konstatuoti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su kiauriniu širdies dešinio skilvelio sienelės pažeidimu, kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje ir odos nubrozdinimas kaktoje. Kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinėje su širdies pažeidimu padaryti aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, sudavus vieną smūgį į krūtinės priekinio paviršiaus kairę pusę. Odos nubrozdinimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus kaktą vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje ir medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 11 d. Savigynai tipiškų sužalojimų nėra. Sužalojimai padaryti 2 (dviem) trauminiais poveikiais. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, todėl jų padarymo sekai nustatyti objektyvių medicinos duomenų nėra. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo vienos konkrečios padėties, kurioje esant, jie galėjo būti padaryti. Odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas pačiam A. V. kakta atsitrenkus į kietą paviršių. Žaizda krūtinėje viena, sava ranka pasiekiamoje vietoje, todėl kategoriškai negalima paneigti, kad ją galėjo pasidaryti ir pats A. V.. A. V. konstatuojamas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas dėl kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje su širdies pažeidimu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) (1 t., b. l. 186–187).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. V. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 198).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog skystis, supiltas į vieną 0,5 dm³ talpos butelį ir supakuotas į spec. paketą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas 2019-06-11 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,8 %. Tirti pateikta 250 cm³ (0,25 litro) naminio stipraus alkoholinio gėrimo (2 t., b. l. 4–5).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamoji J. V. pripažintina kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kadangi jos kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) objektyviai patvirtina, kad A. V. padaryta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su kiauriniu širdies dešinio skilvelio sienelės pažeidimu, kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje. Šis sužeidimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, t. y. nukentėjusiajam buvo iškilusi reali grėsmė gyvybei. Pačios kaltinamosios J. V. prisipažinimas, nukentėjusiojo A. V. parodymai, taip pat liudytojų P. V., R. V., A. K., A. K., E. K., kurie nors įvykio tiesiogiai nematė, tačiau įvykio aplinkybes sužinojo tiesiogiai iš pačios kaltinamosios, patvirtina, kad būtent J. V. 2019 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio tyčia peiliu sunkiai sužalojo sutuoktinį A. V.. Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji J. V. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad durdama nukentėjusiajam peiliu į gyvybiškai svarbią kūno sritį, neabejotinai padarys šiam sužalojimus ir norėjo taip veikti, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal sukeltus padarinius.

Nėra pagrindo kaltinamosios veiksmus perkvalifikuoti į privilegijuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 136 straipsnyje (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus). Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį būtina nustatyti neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti), priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sužalojimo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Šios aplinkybės nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą.

J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis A. V. norėjo jai suduoti, tačiau ji smūgio išvengė, tada iš karto dūrė jam peiliu į krūtinę, nes jai atsibodo nuolatiniai sutuoktinio smurto protrūkiai (2 t., b. l. 46–49). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji nurodė, kad ji virtuvėje pjaustė dešrą, jos sutuoktinis pareikalavo, kad ji duotų jam valgyti ir parodė, kad jis rankos kumščiu norėjo jai suduoti, o ji norėjo suduoti jam; A. V. nesudavė jai, tačiau ankščiau dažnai mušdavo, ji išsigando dėl to; sutuoktinis vadino ją visokiais žodžiais, jai įgriso, todėl ji sudavė jam peiliu (2 t., b. l. 52–54). Taigi kaltinamosios parodymai dėl smurto priežasties nėra nuoseklūs. Teisme kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis ją smarkiai pastūmė, o ji jį taip pat norėjo atstumti, o kadangi ji rankoje laikė peilį, tai įdūrė jam stumdama. Šiuos kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusysis ją stipriai stūmė, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis. Tačiau įvertintina ir tai, kad dėl šios aplinkybės nukentėjusiojo parodymai viso bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jis įvykio aplinkybių neatsimena, žino tik iš sesers ir kaimyno P. V., atsimena, tik kad kartu su J. V. vartojo alkoholį (1 t., b. l. 60–62). Papildomos apklausos metu, praėjus jau keturiems mėnesiams po įvykio, jis nurodė, kad buitinis konfliktas su sutuoktine įvyko namuose, virtuvėje, J. V. pjaustė dešrą, jis ją truputį stumtelėjo, nes negalėjo praeiti, tada ji dėl jam nežinomų priežasčių dūrė jam rankoje laikomu peiliu į krūtinės kairįjį šoną (1 t., b. l. 63–64). Teisme, kaip minėta, nukentėjusysis jau nurodė, kad stipriai stūmė nukentėjusiąją, suduodamas netgi smūgį jai į nugarą, po ko ji, norėdama jį atstumti nuo savęs, stumdama įdūrė, galimai net pamiršusi, kad turi peilį rankose. Toks nukentėjusiojo parodymų dėl konflikto priežasčių ir aplinkybių nenuoseklumas sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kaip šališkus ir jais nesivadovauti. Atsižvelgtina į tai, kad jis pats nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiąja, ketina toliau su ja gyventi, nurodė, kad rimtai įvykio nevertina, mano, kad nieko neatsitiko, jam reikalinga sutuoktinės pagalba namuose, taigi akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas palengvinti kaltinamosios padėtį. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną taip pat vartojo alkoholį, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, paties nukentėjusiojo paaiškinimai bei tarnybinis pranešimas, kad nukentėjusysis buvo operuojamas dėl dūrio į širdį ir yra migdomas, nes jam nustatytas 2,95 prom. girtumas (1 t., b. l. 31). Taigi, nukentėjusiojo neblaivumas kelia pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo atsiminti įvykio aplinkybes, juolab, kad jis pirmą kartą apklausiamas ir patvirtino, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Sprendžiant dėl kaltinamosios nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis prieš ją ketino smurtauti ar stipriai pastūmė ją, įvertinti ir liudytojų, bendravusių su kaltinamąja betarpiškai po įvykio, parodymai. Liudytojas P. V. nurodė, kad kaltinamoji jam nesiskundė, kad sutuoktinis prieš ją smurtautų. Liudytojai A. K. ir A. K. patvirtino, kad J. V. nurodė jiems, kad peiliu dūrė sutuoktiniui, nes šis nuolat priekaištaudavo jai, kad ji nedirba, tinginiauja, kad jis verčia ją dirbti. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad J. V. sutuoktinio smurtu nesiskundė. Nors liudytoja R. V. nurodė, kad J. V. anksčiau yra skundusis, kad A. V. naudoja prieš ją smurtą, tačiau patvirtino, kad paskambinusi pranešti apie tai, kad dūrė sutuoktiniui, nesiskundė, kad šis būtų smurtavęs prieš ją. Liudytoja E. K. nurodė, kad yra mačiusi J. V. su kraujosruva veide, tačiau nei pati kaltinamoji, nei liudytoja nenurodė, kada konkrečiai ir kaip buvo smurtauta. Be to, šios aplinkybės niekaip nepatvirtina fakto, kad būtent įvykio dieną A. V. elgesys būtų toks neteisėtas ar itin įžeidžiantis, kad būtų sukėlęs afekto būseną kaltinamajai. Nors byloje yra pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti sužalojimai J. V. – kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešiniame žaste, tačiau kaltinamoji teisme nurodė, kad šie sužalojimai padaryti A. V., bet anksčiau, kada tiksliau, ji neatsiminė. Nukentėjusysis neigė įvykio dieną naudojęs smurtą kaltinamosios atžvilgiu, išskyrus tą jo nurodytą pastūmimą virtuvėje, tačiau jis taip pat nurodė, kad kaltinamoji buvo neblaivi, griuvinėjo, todėl galėjo susižaloti griūdama. Alkoholio matuoklio rezultatai patvirtina, kad J. V. po įvykio buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Liudytojai P. V., R. V., A. K. ir A. K. patvirtino, kad iš karto po įvykio J. V. elgėsi ramiai, nepergyveno dėl to, kad sunkiai sužalojo sutuoktinį. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog kaltinamoji neatrodo pasimetusi ir sutrikusi, tvirtino, kad norėjo durti tiesiai į širdį, kad žino, jog taip galėjo sukelti mirtiną traumą, dūrė dėl to, kad sutuoktinis jai „nenormalus“.

Taigi teismas daro išvadą, kad konkreti konflikto priežastis tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo lieka nenustatyta, tačiau akivaizdu, kad įvykio dieną abu sutuoktiniai girtavo. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis nurodė, kad pavartodavo alkoholį, kad pasipykdavo, kad pasitaikydavo įvairių konfliktų, kad nukentėjusysis smurtaudavo kaltinamosios atžvilgiu, tačiau ši į policijos pareigūnus ar gydymo įstaigas dėl to nesikreipdavo. Taigi kilęs konfliktas tarp dviejų neblaivių asmenų nebuvo kažkuo ypatingas šeimoje, nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų kaltinamajai didelio susijaudinimo būseną. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios sunkaus neblaivumo būsena įvykio metu neabejotinai turėjo įtakos ir jos elgesiui – pastaroji nesugebėjo tinkamai įvertinti situaciją ir į ją adekvačiai reaguoti. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie tai, kad kaltinamoji J. V. veikė būdama fiziologinio afekto būsenos ir jos veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį bei nėra pagrindo konstatuoti būtinosios ginties situacijos, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, ar svarstyti dėl galimo būtinosios ginties ribų peržengimo (BK 28 straipsnis).

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis A. V. ir kaltinamoji J. V. yra sutuoktiniai, kartu gyvena ir veda šeimos ūkį, taigi J. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Skiriant bausmę J. V. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio asmeninio konflikto metu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų registro pažymos matyti kad kaltinamoji nusikalto būdama neteista (2 t., b. l. 20), administracine tvarka nebausta (2 t. b. l. 20–21, bausta po įvykio pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį už stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo laikymą)). Psichikos ligų, narkologo įskaitose neįrašyta (2 t., b. l. 14).

Kaltinamoji pripažino visas esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau tais pačiais motyvais, kaip ir paneigiant kaltinamosios teiginius dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo labai susijaudinus, nėra pagrindo pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalto dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę pripažino pati kaltinamoji, nurodžiusi, kad jei nebūtų buvusi neblaivi, nebūtų taip pasielgusi.

Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad J. V. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, į jos asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, jos nusikalstami veiksmai nebuvo intensyvūs, ji ėmėsi priemonių per kitus žmones iškviesti medikus, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam po sužalojimo jokių sunkių liekamųjų reiškinių nenustatyta, į tai kad nukentėjusysis A. V. atleido kaltinamajai, susitaikė su ja, sprendžia, kad J. V. skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis). Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei padarytos veikos pobūdį, nenustatyta. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 6996,31 eurų turtinės žalos, susijusios su A. V. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą (1 t., b. l. 75–77). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajai J. V. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi ji yra kalta dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakinga ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis – menkaverčiai daiktai ir daiktai, kurių nepageidauja susigražinti kaltinamoji ir nukentėjusysis, sunaikintini, laikmenos su vaizdo įrašais ir nuotraukomis – paliktini saugoti byloje, pinigai ir raktas su pakabuku, grąžintini nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. birželio 13 d. (dvi paras).

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-2019 m. birželio 11 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus objektus: virtuvinį peilį, vatos tamponus su raudonos spalvos dėmių pavyzdžiais – 2 vnt., tuščią alaus butelį – 1 vnt., 0,5 l talpos plastikinį butelį (kuriame buvo skaidrus skystis) – 1 vnt., sunaikinti; kompaktinę laikmeną su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, palikti prie bylos; kompaktinę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikta skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, palikti prie bylos;

-2019 m. rugsėjo 5 d. A. K. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, fotonuotrauka, palikti prie bylos;

-2019 m. birželio 11 d. J. V. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus drabužius; 2019-06-12 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus slaugytojos K. K. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus pristatyto sužaloto A. V. drabužius, sunaikinti kaip menkaverčius;

-2 kompaktines laikmenas su J. V. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo bei garso įrašu, palikti prie bylos;

- monetas, raktą su pakabuku, gražinti nukentėjusiajam A. V..

- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos, palikti byloje;

-J. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (voke perduota su proceso dalyvių asmens duomenimi) gražinti J. V..

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. V. 6996,31 eurų išlaidų nukentėjusiojo A. V. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.