- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-314-135-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00220-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-135/2014
Teisėjas Nerijus Masiulis Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00220-2009-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7;
2014 m. balandžio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 181 str. 1 d. ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
V. K. baudžiamasis procesas pagal LR BK 289 str. nutrauktas.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2002 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės laiko pradžia nustatyta nuo 2014-01-14.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką V. K. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-08-02 iki 2009-09-02, nuo 2010-03-04 iki 2010-06-11, nuo 2013-09-12 iki 2014-01-14.
Iš V. K. priteista 4014,00 Lt proceso išlaidų (ekstradicija) valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2009-08-02 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neturėdamas teisėto pagrindo ir apgaulingai prisistatęs policijos pareigūnu, atliko nukentėjusiosios A. N. name neteisėtą kratą, po to asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paskambinęs nukentėjusiajai A. N., reikalavo, kad ji perduotų jiems 2000 Lt, už tai, kad A. N. atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės laikymo, A. N. sutikus perduoti reikalaujamus 2000 Lt, kuriuos ji turėjo atnešti į asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodytą vietą, t. y. Naujojoje Akmenėje, V. K. gatvėje prie parduotuvės „Akmena“, V. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuėjus į nurodytą vietą paimti 2000 Lt, kur V. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu, kaip matyti iš jo turinio, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nurodo, kad bylos proceso metu jis savo kaltę pripažino, todėl mano, kad jo atžvilgiu privalėjo būti taikomas BK 64¹ str., kadangi jis visiškai prisipažino, kad buvo nusikalstamos veikos bendrininku, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teigia, kad jis nesupranta, dėl ko jo atžvilgiu buvo taikytos LR BK 27 str. nuostatos. Taip pat nurodo, kad jo senyvo amžiaus mama yra po sąnario keitimo operacijos, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, materialinė pagalba ir jis, būdamas Švedijoje, ją rėmė, o būdamas izoliuotas jis to negalės padaryti.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, o taip pat jam teisingai paskyrė bausmę. Esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu turi būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pažymi, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, sušvelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu galima tik esant visoms BK 64¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms.
Šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje buvo atliktas pilnas, o ne sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. K. kaltu prisipažino tik formaliai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Ir nors apeliantas skunde tvirtina, kad dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino, todėl bausmė jam turėjo būti paskirta švelnesnė, tačiau kolegija mano, kad pagrindo laikyti V. K. prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl to švelninti paskirtą bausmę nėra. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra apibrėžtos LR BK 59 straipsnyje. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas paprastai LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažįstamas prisipažinimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 131, 132, 2 t., 134 b. l.), nei nagrinėjant bylą teisme iki jo pasislėpimo nuo teismo (3 t., 35, 56-57 b. l.), ir tik 2013-12-12 teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas dėl jam pateiktų kaltinimų formaliai nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis neigė savo veiksmus - galimai nežinojo, kokiu tikslu važiuoja į įvykio vietą, policijos pareigūnu neprisistatė, į namus nesibrovė, nukentėjusiajai nurodymų dėl pinigų nedavė ir t. t, tvirtino, kad buvo tik pasyviu stebėtoju. Taip pat iš V. K. parodymų matyti, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, o tam, kad laikyti asmens prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtina nustatyti ir kitą šios aplinkybės sudėties elementą – nuoširdų gailėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, kad išvados dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali būti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju nei apklausiamas įtariamuoju, nei pradžioje duodamas paaiškinimus teisme V. K. dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, vėliau davė parodymus, kuriais stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Esant tokioms aplinkybėms, taikyti nuteistojo V. K. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.
Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas tyčinis, teistas ne vieną kartą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, dėl ko pagrįstai pripažintas recidyvistu (BK 27 str.). Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą bei pobūdį padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę straipsnio sankcijos ribose. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas bausmę individualizavo tinkamai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. K., nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nedaug viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl jos laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.