Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-675-1007/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1-675-1007/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
V. Č.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-675-1007/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26254-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajam V. Č., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,nukentėjusiajam A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. birželio 2 d., apie 21 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu sudavė rankomis ne mažiau trijų kartų A. M. į įvairias kūno vietas, kuris nuo suduotų smūgių griuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas A. M. stuburo juosmeninės dalies antro ir trečio slankstelio kairės pusės skersinių ataugų lūžius, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II danties panirimą, dešinio dilbio ir alkūnės nubrozdinimą – sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad minėtą vakarą laistė gėles, kai pamatė kaimyno A. M. kumelę graužiant jos šeimininko čiužinį. Žmonai pasiūlius nuėjo kaimynui pasakyti apie kumelę, kuri dėl sugraužto čiužinio galėjo susirgti. Paskambinus į duris, jas atidarė ir laukan išėjo A. M., kuriam jis ir pasakė apie kumelę. Tuomet, pasak kaltinamojo, A. M. pradėjo priekaištauti, kodėl jis paleido jo kumelę ir užsimojo jam smogti. V. Č. paaiškino tiksliai neprisimenantis aplinkybių, bet neneigia, jog A. M. nuo savęs pastūmė ir galėjo susinervinęs bei gindamasis suduoti jam tris smūgius, kaip nurodyta kaltinime. Paaiškino, kad tądien buvo blaivus, priešingai nei nukentėjusysis, o kieme daugiau žmonių nebuvo, išskyrus jo žmoną J. Č., kuri įvykį matė. Konflikto metu žmona jam tepasakė neprasidėti su girtu žmogumi ir, jai pasiūlius, abu nuėjo namo, o nukentėjusysis liko gulėti ant žemės. V. Č. teigimu, iki minėto konflikto su A. M. sutarė neblogai, pagelbėdavo vienas kito šeimai darbais, daiktais, tačiau matydavosi retai, bendravo mažai, nes kiekvienas užsiimdavo savo darbais, o tokio pobūdžio konfliktas jo gyvenime įvyko pirmą kartą. Apie nukentėjusiojo sveikatos būklę nurodė žinantis mažai, tačiau pamena nukentėjusįjį dar mėnesį iki įvykio turėjus nedarbingumo pažymą lyg ir dėl stuburo problemų. Po minėto įvykio su kaimynu daugiau nebesipyko, o posėdžio dieną su juo susitaikė, šis jam atleido ir pretenzijų nebereiškia. Kaltinamasis pareiškė prašymą teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį žmonos J. Č. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui. Jo nuomone, žmona yra tinkama būti laiduotoja, su ja apie minėtą įvykį kalbėjosi, pats padarė rimtas išvadas ir ji darys jam teigiamą įtaką ateityje, kad panašus įvykis nepasikartotų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. paaiškino, jog iki minėto įvykio buvo nedarbingas tris mėnesius dėl stuburo išvaržos, tačiau skausmą jautė priešingoje pusėje nei po konflikto su V. Č., kuomet pradėjo skaudėti kairę koją ir jis jos negalėjo priminti, dėl ko ir kreipėsi į medikus. Patvirtino teismui pateiktame savo pareiškime užfiksuotus teiginius, jog kaltinamajam atleido, su juo susitaikė, pretenzijų nereiškia.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta J. Č. nurodė pateikusi prašymą atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Paaiškino savo vyrą pažįstanti dar nuo vaikystės, 36 metus gyvena susituokę. Namuose, pasak jos, vyras yra darbštus ir atsakingas, nekonfliktiškas, išlaiko šeimą, kadangi ji turi neįgalumą, šeimoje niekada nesmurtavo, žalingų įpročių neturi, apie įvykį su vyru kalbėjosi, jis gailisi. J. Č. nurodė galinti laiduoti už savo vyrą, nes pati žalingų įpročių neturi, niekada nėra nusikaltusi ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Jos teigimu, šeimos pajamas sudaro vyro gaunamas uždarbis – 500 Eur ir jos neįgalumo pašalpa – 50 Eur, dėl ko sumokėti teismo paskirtą užstatą šeima finansinių galimybių neturi. Jos nuomone, minėtas konfliktas su kaimynu įvyko neplanuotai, spontaniškai ir jį galėjo įtakoti paties nukentėjusiojo elgesys. Paaiškino tądien pati paprašiusi savo vyro nueiti pas kaimyną V. Č. įspėti dėl jo kumelės, kuri galėjo susirgti priėdusi kieme buvusio čiužinio atplaišų. Teigia mačiusi, kaip vyras viena ranka prisidengė, gindamasis nuo A. M. gresiančio smūgio, o kita pastūmė nukentėjusįjį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė gyvenantis keturių butų dviaukščiame name, kuriame gyvena ir jo kaimynas V. Č.. Per spetynerius kaimynystės metus, kaip teigia, su kaimynu yra ne kartą konfliktavęs, buvęs sumuštas, tačiau į policijos pareigūnus anksčiau nesikreipė. Paaiškino, kad iš vakaro buvo stipriai išgėręs, pavakary išėjo į bendrą kiemą ir ten kaimynui V. Č. pradėjo priekaištauti dėl savo paties paleistos kumelės. Kilus konfliktui V. Č. išėjo į kiemą ir pradėjo jį mušti kumščiais į veidą, nurodė dėl girtumo daugiau nieko nepamenantis. Teigia, jog tą patį vakarą į medikus nesikreipė, nes namuose buvo vienas ir neblaivus, o rytojaus rytą medikus iškvietė namo grįžusi jo sugyventinė O. V.. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę, kur jam diagnozuotas galvos ir veido sumušimas, dantų lūžiai, dešinės alkūnės sumušimas, nubrozdinimas, stuburo juosmeninės dalies L2 ir L3 slankstelių ataugų lūžimai, bei nustatytas 1,94 promilės girtumas. Po apžiūros buvo išleistas į namus (b. l. 11–12).

2018 liepos 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai A. M. patvirtino, kad įvykio dieną buvo stipriai išgėręs, todėl visų įvykio aplinkybių nelabai pamena. Konfliktas, pasak jo, įvyko prie kaltinamojo buto durų, jų niekas negirdėjo, nes keturbutyje, gyvena tik jųdviejų šeimos, o matyti ir girdėti galėjo tik paties V. Č. žmona J. Č.. Įvykio dieną pats namuose buvo vienas, o V. Č. – su žmona. Kaip nurodė ankstesnės apklausos metu, konfliktas su kaimynu kilo dėl kumelės, kurios paleidimu jis pastarąjį apkaltino. Kiek prisimena, žodinio konflikto metu V. Č. pirmus smūgius sudavė į veidą, tačiau nepamena, kiek kartų. Nuo smūgių nugriuvo ant žemės, o J. Č. savo vyrą nuo jo atitraukė, kad daugiau nebemuštų ir nusivedė į namus. Černauskams nuėjus jis atsistojo nuo žemės ir atsisėdo parūkyti, po to grįžo į namus. Po kurio laiko vėl išėjo į kiemą parūkyti, bet daugiau niekur nėjo, svečių irgi neturėjo. Kitą dieną dėl V. Č. suduotų smūgių pasijuto labai blogai: skaudėjo nugarą, kairę koją, galvą, dešinę alkūnę, dantis. Grįžusi namo jo sugyventinė Ona iškvietė greitąją pagalbą. Patviritno, jog prieš įvykį turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl stuburo išvaržos, bet tikrai ne dėl stuburo juosmens antro ir trečio slankstelio skersinių ataugų lūžių, kurie nustatyti Šiaulių ligoninėje. Slankstelio skersinių ataugų lūžius, jo teigimu, sukėlė kaimyno suduoti smūgiai (b. l. 18–19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. V. parodė, kad A. M. yra jos sugyventinis, o V. Č. – jų kaimynas ir jos sesers J. vyras. Iš pradžių, jos teigimu, su sutuoktiniais Č. sutarė labai gerai, o po minėto įvykio su jais nebebendrauja. Nurodė 2018 m. birželio 2 d. apie 12 val. 00 min. su vaikais išvykusi pas seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), o sugyventinis pasiliko namuose vienas. Apie 17 val. 00 min. paskambinusi sugyventiniui teiravosi, kaip šiam sekasi, į ką jis atsakė netrukus eisiąs iš laukų parsivesti kumelės, kurią, jos teigimu, jis kiekvieną vakarą iš laukų parsiveda namo ir laiko prie ūkinio pastato pririštą. Daugiau su sugyventiniu tądien nebendravo. Kitos rytą iš sugyventinio išgirdo jį besijaučiant blogai, kadangi sumušė V. Č.. Nedelsdama grįžo namo ir sugyventinį rado lovoje gulintį. Sugyventinio veido kairė pusė, lūpos buvo ištinusios, jis negalėjo pavaikščioti, eidamas šlubavo, todėl ji iškvietė greitąją meicinos pagalbą. Iki atvykstant medikams sugyventinis pasakė V. Č. jį sumušus dėl kumelės, daugiau ji nieko neklausinėjo. Jos teigimu, V. Č. ne pirmą kartą mušė jos sugyventinį, tik šis anksčiau niekur nesikreipdavo, kaimynui atleisdavo (b. l. 35–36).

2018 m. birželio 3 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), užfiksuota įvykio vieta – dviaukščio, dviejų laiptinių, keturbučio namo (duomenys neskelbtini), kiemas bei A. M. pareiškimas, pirminiai nukentėjusiojo parodymai įvykio vietoje ir veide matomi sužalojimai (b. l. 11–16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 841/2018 (04), tyrimas pradėtas 2018 m. birželio 13 d., baigtas 2018 m. birželio 15 d., nurodyta, jog:

1. A. M. padaryti kūno sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies antro ir trečio slankstelio kairės pusės skersinių ataugų lūžiai, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II danties panirimas, dešinio dilbio ir alkūnės nubrozdinimas.

2. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais.

3. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui.

4.Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, padaryti suduodant tiesioginius smūgius.

5. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes stuburo juosmeninės dalies antro ir trečio slankstelio kairės pusės skersinių ataugų lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 27–28).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Kaltinamasis V. Č. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad smurtavo prieš savo kaimyną A. M., t. y. 2018 m. birželio 2 d., apie 21 val. 10 val. (duomenys neskelbtini) kieme ir sudavė ne mažiau trijų kartų rankomis A. M. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje šis griuvo ant žemės, t. y. padarė jam juosmeninės dalies antro ir trečio slankstelio kairės pusės skersinių ataugų lūžius, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II danties panirimą, dešinio dilbio ir alkūnės nubrozdinimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys nukentėjusiojo A. M., liudytojos J. Č. parodymai, specialisto išvada, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas su priedu. V. Č. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. Č. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 138 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalies požymius.

V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje pateiktas J. Č. prašymas atleisti kaltinamąjį V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu J. Č. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo sutuoktinį V. Č. ir galėsianti daryti jam teigiamą įtaką.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad J. Č. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, Akmenės rajono savivakdybės administracijos Papilės sniūnijos Seniūno charakterizuojama teigiamai, sutuoktinių pajamos minimalios: kaltinamojo 500 Eur atlyginimas ir J. Č. gaunama 50 Eur neįgalumo pašalpa.

Kaltinamasis V. Č. taip pat prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja J. Č. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. Č.. Atsižvelgtina į tai, kad V. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dirba, nukentėjusysis jam atleido ir pretenzijų nereiškia. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad V. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos J. Č. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 51–52).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. Č., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. Č. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar V. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą V. Č. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė