- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-62-5891-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimo S. R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. R. U. 2008 m. liepos 5 d., 16⁵⁵ valandą, Vilniuje, Žaliųjų ežerų-Kryžiokų sodų 2-joje gatvėse, vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. R. U., ir būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio ir kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė medį ir toliau važiuodamas atsitrenkė į kitą medį. Sugadino automobilį ir du medžius. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68, 172 punktų reikalavimus. Ši S. R. U. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. nutarimu S. R. U. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas padarė išvadą, kad S. R. U., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą. Nutarime nurodyta, kad nors pats S. R. U. pažeidimą neigė ir tvirtino automobilio nevairavęs, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai. Pažeidėjas nurodė, kad automobilį vairavo jo brolis, tačiau atsisakė ką nors daugiau aiškinti, o į apklausą policijos įstaigoje iškvieti jo broliai taip pat pasinaudojo konstitucine teise neduoti parodymų prieš artimą giminaitį. S. R. U. pateikta įvykio versija yra neįtikinanti ir vertintina tik kaip siekis išvengti atsakomybės. Jis aplinkybę, kad automobilį vairavo jo brolis, nurodė tik teisme, tuo tarpu iš policijos pareigūnų tarnybinių pareiškimų matosi, kad iškart po įvykio S. R. U. pažeidimo neginčijo. Be to, nėra logiškas poelgis vairavus blaiviam ir padarius eismo įvykį iš jo pabėgti palikus jame neblaivų brolį. Policijos pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. R. U. prisipažino vairavęs automobilį, o paaiškinimą už jį surašė jo žmona, nes pats S. R. U., suveikus oro pagalvei, buvo susitrenkęs galvą. Teismas tokius parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl neturėjo jokio pagrindo neteisingai apkalbėti S. R. U., juolab išgalvoti tokias detales, kaip į oro pagalvę sutrenktą galvą. Taigi darytina išvada, kad pats S. R. U. policijos pareigūnui nurodė būtent tokias aplinkybes ir tai, kad per eismo įvykį jis susitrenkė galvą į suveikusią oro pagalvę, tik patvirtina, jog būtent jis sėdėjo už automobilio vairo. Tai taip pat paneigia 2008-08-26 teismo posėdžio metu S. R. U. duotus parodymus, neva jis važiavo ant automobilio galinės sėdynės. Be to, nors paaiškinimą, kuriame S. R. U. pripažino pažeidimą, surašė ne jis pats, o jo žmona, tačiau S. R. U. savo parašu patvirtino, kad paaiškinimą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Kelių eismo įvykio schema nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – du medžiai, o iš patikrinimo alkotesteriu kvito matosi, kad S. R. U. buvo neblaivus. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas atmeta administracinėn atsakomybės traukiamo asmens pateiktą įvykio versiją ir daro išvadą, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jo nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, tokiais veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, sulaikytas automobilis Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra grąžintinas po to, kai bus sumokėta skirtoji bauda.
II.
S. R. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2008 m. spalio 28 d. teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nutarimas priimtas remiantis prieštaringais įrodymais ir prieštarauja ATPK 9, 256, 257 straipsnių bei 284 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nutarimo prieštaravimą ATPK 284 straipsnio 1 daliai patvirtina teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad byloje nėra surinkti objektyvūs įrodymai, jog jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą.
2. Sprendimas priimtas vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis nubausti jį, o ne remiantis teisine sąmone bei faktais. Teismas nusprendė, kad jis yra kaltas, nors byla net nebuvo nagrinėjama iš esmės. Teisėjas neapklausė nei liudytojų, nei policijos pareigūnų, nei jo paties. Teismas negalėjo nustatyti naujų duomenų neišnagrinėjęs bylos iš naujo ir iš esmės. Buvo remtasi teisėjos Gudienės surinkta bylos medžiaga, nors ši teisėja nustatė, kad jis inkriminuoto pažeidimo nepadarė.
3. Teismas nutarimą grindžia savo pamastymais, prielaidomis bei išvedžiojimais. Neaišku kuo remiantis nustatyta, kad jo brolis buvo neblaivus, nors jis teisminio nagrinėjimo metu teisėjai Gudienei nurodė, kad brolis negėrė jam matant. Jis jo neuostė ir negali kategoriškai teigti, kad jis buvo blaivus. To jis net nebūtų pastebėjęs, nes ir pats buvo neblaivus. Teismo posėdžio metu (teisėja Gudienė) policijos pareigūnams buvo užduotas klausimas, kiek jie per savo tarnybos laiką surado prie automobilio neblaivių vairuotojų, kurie padarė eismo įvykį, į tai policijos pareigūnai atsakė, kad nei vieno. Jeigu jis būtų girtas vairavęs ir padaręs eismo įvykį, tai policijos nelauktų ir išeitų namo, nes namai buvo arti. Tai kodėl nagrinėjamu atveju teismo logika svaresnė priimant nutarimą, nei policijos pareigūnų pateikta statistika bei jo (S. R. U.) logika.
3. Nutarime iškraipyti ir kiti duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu policijos pareigūnai nurodė, kad jis (S. R. U.) nieko neaiškino dėl eismo įvykio, tik pasakė, jog gailisi ir, kad viskas dėl greičio. Taip sakydamas jis turėjo galvoje, kad gailis davęs vairuoti broliui ir, kad dėl visko kaltas greitis. Žmona apklausta liudytoju parodė, kad surašė paaiškinimą už jį, nes jis pats nieko neaiškino. Paaiškinimą jai padėjo surašyti policijos pareigūnai. Šią aplinkybę patvirtino ir jie patys. Žmona pati parašė, kad jo galva sutrenkta nuo oro pagalvės, nes jis pats nieko nekalbėjo. Jei jo galva būtų buvusi sutrenkta, jam turėjo būti iškviesta medicininė pagalba. Tai nebuvo padaryta, kas tik patvirtina, kad žmonos teiginiai tėra išmonė, kurią ji parašė už jį paaiškinime ir kurią į tarnybinius pranešimus įrašė pareigūnai. Be to, iššovus oro pagalvei būtų pasilikusios žymės ant veido, tačiau jų nei pareigūnai, nei žmona nematė. Tai taip pat patvirtina, kad jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Teismas iškraipė parodymus, savaip juos interpretavo ir vertino juos kaip įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismas konstatuoja, kad niekas betarpiškai nematė jį (S. R. U.) vairavus automobilį, tačiau vis tik, remdamasis nepatikimais duomenimis, jį nubaudžia. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
5. Nutarimas prieštarauja ATPK 7 straipsniui, nes jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal straipsnį, kurio dispozicija pasikeitė 2008 m. sausio 1 d. Šiuo metu galioja nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį gali atsirasti tik esant šiems objektyviems požymiams: turi būti sugadintas svetimas turtas, turi būti nukentėję asmenys bei vairuotojas turi būti neblaivus. Nagrinėjamu atveju nėra nukentėjusių asmenų, be to, nenustatytas ir subjektas.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas įrodytas rašytiniais bylos įrodymais. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, rėmėsi tais, kurie buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kad prisipažinimas buvo išgautas naudojant neteisėtus būdus ar slepiant byloje nustatytą informaciją.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) išaiškina visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištiria bei įvertina (ATPK 248, 257 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). ATPK 257 straipsnyje reglamentuota, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Taigi, minėtos teisės normos įpareigoja administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą visas nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje, padarytas išvadas grįsti, visų pirma, tik bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, ir antra, tokių įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas bylą nagrinėjančio organo vidiniu įsitikinimu, suformuotu betarpiškai, išsamiai ir nešališkai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus, palyginus juos tarpusavyje, išanalizavus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, bei argumentuotai įvertinus tarp jų esančius prieštaravimus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime padarytas išvadas be kita ko grindė ir liudytojų V. Š. bei R. U. parodymais, nors šie įrodymai teisminio nagrinėjimo metu ištirti nebuvo. Minėtų liudytojų parodymai yra užfiksuoti 2008 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio protokole, tačiau šis protokolas teisminio nagrinėjimo metu pagarsintas nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2008 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokolas (b. l. 33-34). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjame byloje tėra pateikta minėto 2008 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio protokolo kopija, nepatvirtina įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 24-28), dėl ko minėtas protokolas apskritai negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone byloje. Be to, ginčijamame nutarime yra nurodyti atitinkami traukiamo administracinėn atsakomybėn S. R. U. paaiškinimai, kurie nėra užfiksuoti 2008 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokole, pasirašytame tiek bylą nagrinėjusio teisėjo, tiek teismo posėdžio sekretoriaus. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą byloje priėmė remdamasis įrodymais, netirtais teisminio nagrinėjimo metu, dėl ko buvo pažeistos tiek aukščiau minėtos proceso teisės normos, formuluojančios proceso betarpiškumo ir žodiškumo principus, tiek traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą bei teisė dalyvauti tiriant įrodymus bei teikti savo paaiškinimus dėl jų (ATPK 272 straipsnio 1 dalis). Minėtas proceso teisės normų pažeidimas laikytinas esminiu.
Be to, iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad joje esančios įrodinėjimo priemonės patvirtina prieštaringus faktinius duomenis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinimuose neigia vairavęs transporto priemonę ir neblaivus sukėlęs eismo įvykį, tuo tarpu byloje taip pat yra jo žmonos R. U. įvykio dieną surašytas ir paties S. R. U. pasirašytas paaiškinimas, kuriame jis tvirtina vairavęs transporto priemonę neblaivus bei nuvažiavęs nuo kelio. Tokioje situacijoje visi įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti byloje įrodinėtinas aplinkybes, turi būti tiriami itin kruopščiai ir dėmesingai. Teismas yra teisingumą vykdantį institucija, tad jam tenka pareiga nustatyti tiesą byloje, todėl vidinis įsitikinimas vertinant prieštaringus įrodymus turi būti suformuotas tik asmeniškai, betarpiškai apklausiant nagrinėjamo įvykio liudytojus, neapsiribojant vien raštu užfiksuotų jų parodymų analize.
Vertinant apelianto pateiktus argumentus dėl jo veikos kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, padarytų po 2008 m. sausio 1 d., laikomasi praktikos, kad vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 3 dalimi (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 (nuo 2008 m. sausio 1 d.) redakcija), administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), jeigu toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. N62-5828/2008, N39‑1898/2008, N444-4182/2008, N575-1742/2008). Nukrypti nuo šios teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos teisėjų kolegija pagrindo nemato.
Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o S. R. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir S. R. U. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.