Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. L. 659,34 Eur skolą už šilumos energiją, 15,52 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 142 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Byloje 2023 m. liepos 3 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Juo ieškovė prašė: 1) priimti atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti; 2) grąžinti ieškovei 15,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį; 3) priteisti ieškovei 126,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (5,25 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti) iš atsakovės G. L.. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2023 m. birželio 20 d. sumokėjo ieškiniu prašomas priteisti sumas, tačiau liko nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinio atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti; grąžinti ieškovei 15,75 Eur žyminį mokestį. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas iš ieškovės pareiškimo nustatė, kad su ieškove yra atsiskaityta pagal pareikštus materialiuosius ieškinio reikalavimus. Ieškovės pateiktas atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovei procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, dėl to ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas priimtas ir civilinė byla nutraukta.

3.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalimi, nustatė, jog ieškovei grąžinama 75 proc., t. y. 15,75 Eur, sumokėto žyminio mokesčio.

3.3. Vertindamas ieškovės prašymą iš atsakovės priteisti patirtas ir neapmokėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 5,25 Eur negrąžintas žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, teismas nustatė, kad atsakovė G. L. (duomenys neskelbtini) mirė, taigi ieškovė ieškinį pareiškė mirusiam asmeniui. Iš byloje esančio notarės atsakymo teismas nustatė, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovės įpėdiniai būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo. Taigi, nors įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti yra suėjęs, patikimų duomenų apie atsakovės teisių perėmėjus nėra, todėl, nesant galimybės pakeisti atsakovę byloje, teismas konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės atsakovės įpėdiniai. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktą iki paaiškės teisių perėmėjas. Nors G. L. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau ji mirė užsienyje ir jos mirties faktas nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruotas viešame gyventojų registre. Todėl nei ieškovė, besikreipdama į teismą, nei teismas, priimdamas ieškinį, nežinojo ir negalėjo žinoti atsakovės mirties fakto, nes jis nebuvo išviešintas. Ieškovės vertinimu, ieškinys pareikštas ir teismo priimtas teisėtai.

4.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, valstybė privalomai registruoja asmens mirtį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai. Todėl, ieškovės įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus, kad atsakovė faktiškai yra mirusi, tačiau juridiškai mirties faktas nėra išviešintas, teismas neteisingai vertino, jog ieškovė negalėjo kreiptis į teismą.

4.3. Ieškovės vertinimu, pirmos instancijos teismo motyvas, kad įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudaro pagrindą bylą sustabdyti iki paaiškės įpėdiniai, o ne nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Mirusios atsakovės vardu yra registruotas butas, taigi palikimas egzistuoja. Atsakovės duktė po ieškinio pateikimo ne tik sumokėjo skolą (be bylinėjimosi išlaidų) ieškovei, tai rodo galimą palikimo priėmimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnis), bet ir 2023 m. birželio 21 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų teikimo dėl palikimo priėmimo. Ieškovės vertinimu, įpėdiniai tikėtinai atsiras arba palikimas pereis valstybei (CK 5.62 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iki paaiškės mirusios atsakovės įpėdiniai ir, nutraukdamas bylą, nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5,25 Eur negrąžintas žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai.

7. Pastebėtina, kad nors apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės atsakovės įpėdiniai, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės prašymą neišspręstas iš esmės ir, nutraukiant visą civilinę bylą, ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė nenurodo argumentų, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria priimtas ieškovės ieškinio atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo atsisakymas ir ieškovei grąžintas 15,75 Eur žyminis mokestis, ir šios dalies neginčija.

8. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. balandžio 25 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinys, juo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės G. L. 659,34 Eur skolą už atsakovei priklausančiam butui tiektą šilumos energiją, 15,52 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 142 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nekilnojamojo turto registro 2023 m. vasario 3 d. išrašo duomenimis, nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota atsakovės G. L. vardu.

9. Byloje 2023 m. gegužės 30 d. gautas I. N. (I. N.) elektroninis laiškas, nurodant, kad ji yra G. L. dukra, G. L. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje 2023 m. birželio 5 d. gautas I. N. elektroninis laiškas su priedais, kartu su juo pateiktas G. L. mirties liudijimas, taip pat nurodoma, kad I. N. gyvena (duomenys neskelbtini), dokumentų apie paveldėjimą neturi, leidimo paveldėti (duomenys neskelbtini) neišduoda dėl kitokių įstatymų, nes paveldimas turtas yra Lietuvoje.

10. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ 2023 m. liepos 3 d. byloje pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės G. L. 659,34 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. sausio mėn. ir 15,52 Eur delspinigius, iš viso 674,86 Eur, nes atsakovės G. L. skola 2023 m. birželio 20 d. apmokėta. Ieškovė nurodė, kad liko nesumokėtos 142 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pareiškime ieškovė prašė grąžinti ieškovei 15,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį ir priteisti ieškovei 126,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (5,25 Eur negrąžintą sumokėto žyminio mokesčio dalį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Taigi byloje esant sumokėtai atsakovės skolai, ieškovė šio ieškinio reikalavimo atsisakė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovei liko nepadengtos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovė prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo palaikė ir prašė priteisti 126,25 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė motyvuodamas tuo pagrindu, kad byloje nėra galimybės pakeisti atsakovę ir, priimdamas ieškovės ieškinio atsakovei dėl skolos priteisimo atsisakymą, civilinę bylą nutraukė.

11. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, civilinę bylą nutraukiant, taip pat išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, kad atsakovė G. L. mirė (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė mirusiam asmeniui. Apeliantė teigia, kad ieškinys pareikštas ir teisme priimtas teisėtai, kadangi atsakovės mirties faktas nebuvo išviešintas ir negalėjo būti žinomas nei ieškovei, pareiškiant ieškinį, nei teismui, ieškinį priimant.

13. Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybė privalomai registruoja asmens mirtį. Registruojant civilinės būklės aktus sudaromas civilinės būklės akto įrašas apie asmens mirtį (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Gyventojų registre tvarkomi asmens duomenys apie asmens mirties datą. Į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) institucijos 2022 m. birželio 22 d. išduoto mirties liudijimo duomenys patvirtina tai, kad atsakovė G. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. rašto ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2023 m. liepos 13 d. pažymos Nr. GR.3A‑6318 duomenimis, VĮ Registrų centro Gyventojų registre nėra duomenų apie G. L. ir jos mirties fakto įregistravimą. Taigi atsakovės G. L. mirties faktas nebuvo įregistruotas ir išviešintas Lietuvos Respublikos Gyventojų registre. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovės ieškinys atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo buvo priimtas nagrinėti teisme, civilinė byla buvo iškelta.

14. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. Ieškovės atsakovei byloje pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, kildinami iš įrodinėjamos turtinės prievolės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

15. CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Vadovaujantis CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla CPK 163 straipsnio 1 punkte numatytu atveju sustabdoma iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

16. Iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju po bylos iškėlimo teisme paaiškėjus aplinkybei apie atsakovės mirtį, pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusios atsakovės procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 straipsnis) taikymo.

17. Nustatyta, kad byloje gautas 2023 m. liepos 26 d. notarės atsakymas, jog (duomenys neskelbtini) mirus G. L., (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis notarės atsakymu, vertino, kad nėra patikimų duomenų apie atsakovės teisių perėmėjus. Tačiau, pagal byloje esančius duomenis, 2023 m. birželio 20 d. skolą ieškovei už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo atsakovės dukra I. N.. Taip pat byloje gauti 2023 m. liepos 8 d. I. N. elektroniniai laiškai, juose nurodoma informacija, kad dėl paveldėjimo klausimo pasitelkta advokatė Lietuvoje. Byloje pateikta 2023 m. birželio 21 d. I. N. su advokate sudaryta atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo dėl palikimo priėmimo ir motinos turto paveldėjimo. Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti esant galimos įpėdinės siekį inicijuoti paveldėjimo procedūrą ir priimti palikimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje paaiškėjus, jog atsakovė mirusi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl civilinės bylos (likusios jos dalies) privalomo sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 punktas) iki paaiškės mirusios atsakovės teisių perėmėjai. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės nesprendė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo ir nepagrįstai šią bylos dalį taip pat nutraukė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinama ir klausimas dėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą dėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.