- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- N-444-8253-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. kovo 14 d. surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 14 d., 16 val. 50 min., Bernotiškės g., Tauragės mieste, vairavo motociklą, neįregistravęs jo nustatyta tvarka, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, lenkė kitas transporto priemones, kirsdamas ištisinę liniją, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. K. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8, 17, 131, 238 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimu T. K. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė: pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 130 Lt baudą, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 100 Lt baudą, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. – 70 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nuobaudas subendrinus T. K. skirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukė, nesant T. K. veiksmuose administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
II.
Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą toje dalyje, kuria jis pripažintas kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad policijos pareigūnai jį stabdė pažeisdami reikalavimus ir todėl jis nesuprato, kad yra stabdomas. Teismas apklausė liudytojus J. D. ir P. M. , tačiau neteikė reikšmės šių liudytojų nurodytoms aplinkybėms, į jas neatsižvelgė. Minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam nebuvo sudaryta reali galimybė suvokti, kad jis yra stabdomas. Teigia, kad tarp policijos pareigūnų duotų parodymų yra akivaizdžių prieštaravimų. Kiti pareigūnų paaiškinimai taip pat kelia abejones. Teigia, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti faktai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, nelogiški ir nepatvirtinti jokiais patikimais šaltiniais, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje ir ATPK 257 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, kadangi neatsižvelgė į jo bei liudytojų J. D. ir P. M. nurodytas aplinkybes, o vadovavosi pareigūnų paaiškinimais ir garso įrašu. Šiame garso įraše nėra visos informacijos, kuri turi būti pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją, neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis šis įrašas darytas. Turėtų būti vertinamas, ar šis įrašas gali būti tinkamu įrodymu byloje, patvirtinančiu administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Teigia, jog jo kaltė pagrįsta abejonių keliančiais įrodymais ir prielaidomis bei neobjektyviu aplinkybių vertinimu. Mano, kad nagrinėjant bylą pareigūnai sąmoningai nepateikė jokios vaizdo medžiagos. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pareigūnai neįrodė, kad jį stabdydami buvo įsijungę garso signalą ar per mikrofoną reiškė reikalavimą sustoti. Teigia, kad pareigūnai stabdė jį pažeisdami Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, dėl šių pažeidimų jam nebuvo užtikrinta galimybė suvokti, kad yra stabdomas, todėl jo veikoje nėra kaltės ir jis atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį patruktas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
T. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas neginčija padaręs ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, tačiau iš esmės nesutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Byloje ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. K. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad T. K. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamai juos vertino. Spręsdamas apie įvykio aplinkybes, teismas rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, garso įrašu, policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų visuma patvirtina, kad T. K. vairavo motociklą nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, lenkė kitas transporto priemones, kirsdamas ištisinę liniją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. P. , M. M. , šie asmenys buvo apklausti tiek pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų parodymus, sprendžia, kad minėtų liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, taip pat su tarnybiniuose parnešimuose nurodytomis aplinkybėmis, jie detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą bei siektų nepagrįstai apkaltinti T. K. , todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl paties T. K. pateiktos įvykio versijos ir laiko ją pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojais apklausti J. D. ir P. M. iš esmės nematė visos situacijos, jie matė, kaip T. K. atvažiavo prie Lomių – Batakių sankryžos, apsisuko ir sustojo, tuomet atvažiavo policija. Šios minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kurie taip pat nurodė, kad jiems privažiavus T. K. jau buvo sustojęs, tokias pačias aplinkybes nurodė ir pats apeliantas. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog iki tol policijos pareigūnai asmenį stabdė, o jam nepaklusus reikalavimui sustoti, jį vijosi. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai, stabdydami motociklą, padarė esminius Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog policijos pareigūnai važiavo įsijungę švyturėlius, garsinę sireną bei per garsiakalbį nurodė sustabdyti transporto priemonę. Garso įrašas taip pat patvirtina, jog apie persekiojamą motociklą pareigūnai pranešinėjo budėtojui, tiek radijo ryšiu, tiek telefonu, budėtojas įpareigojo Skaudvilės nuovados pareigūnus sustabdyti atvažiuojantį motociklą. Šį įrašą teismo nurodymu pateikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos poskyris, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad šis įrodymas nelaikytinas patikimu atmestini, nėra jokio pagrindo manyti, kad policijos komisariatas klastotų įrodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą pareigūnai sąmoningai nepateikė jokios vaizdo medžiagos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos poskyris 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 85-S-4662 informavo teismą, kad vaizdo įrašo atminties laikmenoje nėra išlikę, nes visi vaizdo duomenys saugomi dešimt dienų. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, kad vaizdo kamera sukasi ir tuo metu buvo nusisukusi, todėl neužfiksavo nei policijos automobilio, nei motociklo. Šiais pareigūnų paaiškinimais netikėti nėra pagrindo, o atsižvelgiant į tai, kad kamera neužfiksavo bylai reikšmingos informacijos, o teismas į komisariatą prašydamas vaizdo įrašo kreipėsi 2009 m. balandžio 1 d. raštu, t. y. praėjus daugiau dešimt dienų nuo įvykio (kaip minėta, visi vaizdo duomenys saugomi dešimt dienų), saugoti minėtą įrašą nebuvo prasmės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas pasisakė dėl šio vaizdo įrašo, kaip įrodymo nagrinėjamoje byloje, reikšmės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kitų byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti T. K. kaltei dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.
Apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti, protokole administracinis teisės pažeidimas aprašytas išsamiai, kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodyti pažeisti KET punktai bei ATPK straipsniai, kuriuose numatyta atsakomybė už padarytus pažeidimus, protokolas atitinka kitus reikalavimus. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog asmuo nepakluso teisėtam akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais tarnybiniais pranešimais, kuriuose taip pat pabrėžta, jog motociklas buvo stabdomas įjungus švyturėlius, garsinę sireną bei per garsiakalbį nurodoma sustabdyti transporto priemonę.
Apeliantas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo bylą nagrinėti prašo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas atmestinas. ABTĮ 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliacinio skundo teisingam išsprendimui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. T. K. nepateikė jokių argumentų, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija, dėl ko būtų pagrindas rašytinio proceso tvarką pakeisti į žodinį procesą.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.