- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-3169-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00887-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės M. L. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovui biudžetinei įstaigai Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklai.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. L. pateikė teisme ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti jos 2015 m. kovo 9 d. atleidimą iš Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos specialistės pareigų neteisėtu ir grąžinti į ankstesnį darbą; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos (toliau – ESSM) administracijoje dirbo specialiste, tačiau Elektrėnų savivaldybės tarybai 2014 m. gruodžio 30 d. patvirtinus Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių, struktūrą ir pareigybių sąrašą, neliko ieškovės užimamos specialisto pareigybės, o vietoj jos atsirado dvi naujos laisvos pareigybės – metodininko ir sporto koordinatoriaus. Ieškovė 2015 m. sausio 8 d. įspėjimu Nr. DP1-01 buvo informuota apie darbo sutarties nutraukimą 2015 m. kovo 8 d. tuo atveju, jeigu ieškovės nebus galima jos sutikimu perkelti į kitą darbą. Ieškovė nurodo, jog sporto mokyklos direktorius jai nepasiūlė užimti vienos iš laisvų naujų pareigybių, o ieškovė siūlytos vienintelės laisvos darbo vietos - valytojos – budėtojos pareigybės užimti atsisakė, nurodydama tinkamą jos kvalifikaciją bei sporto vadybos magistro studijas Lietuvos sporto universitete. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo 9 d. įsakymu darbo sutartis nutraukta nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą, o jos darbo funkcijoms atlikti 2015 m. kovo 5 d. į metodininko pareigybę buvo priimtas naujas darbuotojas. Ieškovės teigimu, atsakovo ketinimai buvo ne vykdyti realius struktūrinius pokyčius ir pakeisti struktūrą bei pareigybių sąrašą dėl padidėjusios darbų apimties, o atleisti iš darbo ieškovę po to kai, ji Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui sukritikavo ESSM direktoriaus elgesį darbuotojų atžvilgiu (b. l.1-7).
Atsiliepimas
Atsakovas biudžetinė įstaiga Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pareigybė buvo panaikinta, dalis funkcijų buvo pavesta vykdyti naujai įsteigtam sporto koordinatoriui, dalis - metodininkui, dalis panaikinta, todėl įvykdytas struktūrinis pertvarkymas atitinka DK 129 straipsnio 2 dalį. Atsakovo teigimu, 2015-03-05 priimto naujo darbuotojo, priimto į metodininko pareigybę, darbo funkcijos skiriasi nuo ieškovės atliekamų specialisto pareigų funkcijų, kadangi metodininkui priskirta vykdyti dalį buvusių specialisto pareigų (atnaujinti informaciją, susijusią su kvalifikacijos tobulinimu tinklapyje, stenduose; rengti ir vykdyti projektus, dalyvauti projektinėje veikloje, tvarkyti projektų dokumentus, teikti ataskaitas), o kita dalis metodininko funkcijų visiškai kitos nei ieškovės atliktos specialistės funkcijos, jos reikalauja specialios kvalifikacijos, gebėjimų. Atsakovo teigimu, ieškovė metodininko pareigų negalėjo užimti dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. Atsakovo teigimu, įspėjime ieškovei darbo sutarties nutraukimo priežastis yra nurodyta pakankamai konkrečiai ir suprantamai, o ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės įspėjimo laikotarpiu pas atsakovą į darbą buvo priimti metodininkas ir valytoja. Ieškovei buvo pasiūlytos valytojos pareigos, tačiau ieškovė jų atsisakė, o metodininko keliamų kvalifikacinių reikalavimų ieškovė neatitiko. Atsakovas nurodė, jog sporto koordinatoriaus pareigos iki šiol yra laisvos dėl darbo užmokesčio fondo trūkumo, tačiau minėtai pareigybei keliamų kvalifikacinių reikalavimų ieškovė taip pat neatitiko. Atsakovas nurodo, jog ginčo atveju nebuvo grupės darbuotojų atleidimo iš pareigų, dėl struktūrinių pertvarkymų buvo atleista viena ieškovė, sporto mokykloje nėra darbuotojų atstovų, todėl konsultacijos su darbuotojų atstovais buvo faktiškai neįmanomos (b. l. 69-78).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutartis Nr. 212, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą į Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos specialistės projektų vadybai pareigas (nuo 2013-01-15 pareigų pavadinimas pakeistas į „specialistės“), 2015-03-09 biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-14 pagal LR DK 26 str. 3 d., 124 str. 1 d. 1 p., 129 str. 1 d., 140 str., 141 str. nutraukta neteisėtai; 2) negrąžino ieškovės į darbą – Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos specialistės pareigas ir laikė, kad darbo sutartis su ieškove nutrauktina teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1471,86 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-03-09 iki 2015-06-26, ir po 18,87 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną nuo 2015-06-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 85 Eur žyminio mokesčio.
Teismas, vertindamas ieškovės atleidimą iš darbo 2015-03-09 pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, sprendė, jog darbo sutarties nutraukimas buvo sąlygotas asmeninių priežasčių, o ne atsakovo vardijamų struktūrinių pertvarkymų. Pažymėjo, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad sporto mokykloje atlikti struktūriniai pertvarkymai iš esmės palietė tik ieškovę, t. y. pasireiškė tik ieškovės atleidimu, o kitų pareigybių buvo pakeiti tik pavadinimai realiai nekeičiant jų funkcijų ar jų nenaikinant. Nurodė, jog nors atsakovas papildomam administracijos darbuotojo etato steigimui nurodė išaugusias darbų apimties priežastis, tačiau metodininko pareigose įdarbino asmenį 2 val. per dieną. Teismas įvertino ieškovės išsislavinimą, kvalifikacijos tobulinimą kursuose, Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktoriaus rekomendacijas ir nustatė, jog ieškovei pasiūlytos budėtojos – valytojos pareigos akivaizdžiai neatitinka jos turimo išsilavinimo. Atkreipė dėmesį, jog didžioji dalis sporto koordinatoriaus pareiginiuose nuostatuose numatytų funkcijų yra tapačios ieškovės pagal specialisto pareiginius nuostatus atliktoms funkcijoms, papildomos funkcijos yra susijusios su mokomųjų grupių formavimu, sporto renginių planavimu ir organizavimu, todėl sporto koordinatoriaus pareigoms keliamą aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimą vertino kaip dirbtinai ir nepagrįstai padidintą, tikslu užkirsti kelią ieškovei užimti šias pareigas. Nurodė, jog pagal teismų praktiką darbuotojui, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį, gali būti privaloma pasiūlyti net ir aukštesnės kvalifikacijos darbą, jeigu tam darbui reikalingą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti ir vertino, jog darbdavys neabejotinai galėjo užtikrinti ieškovei galimybę tęsti darbą įstaigoje.
Pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas manė, kad grąžinimo į darbą instituto taikymas šiuo atveju nėra galimas dėl esamo šalių konflikto, todėl taikė DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą (b. l.124-130).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas) Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad struktūrinių pertvarkymų metu buvo ne tik pakeisti pareigybių pavadinimai, bet ir panaikinta specialisto pareigybė, įsteigtos dvi naujos pareigybės (metodininko ir sporto koordinatoriaus), kurių pareigos iš esmės skyrėsi nuo buvusio specialisto pareigų. DK 129 straipsnis leidžia įmonei, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiai nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jo nutraukimo pagrindo, o sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, priima savarankiškai ir savo rizika. Atsakovo teigimu, jis neturėjo ir neturi jokių asmeninių priežasčių nutraukti darbo sutartį su ieškove, o teismo sprendimas paremtas subjektyviais ieškovės pamąstymais, nepagrįstais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad teismo teiginiai, jog atsakovas turėjo laisvas darbo vietas, kurias galėjo užimti ieškovė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi ieškovė neatitiko naujoms pareigybėms keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Nesutinka su teismo argumentu, jog išsilavinimo reikalavimas yra nepagrįstai ar dirbtinai padidintas. Darbdavio nepasiūlymas atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai darbuotojo profesija, specialybė bei kvalifikacija nėra tinkamai, nelaikytinas materialinių teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pažeidimu (b. l. 132-140).
Atsiliepimas
Ieškovė M. L. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti ieškovo skundžiamą sprendimą nepakeistą bei papildomai priimti sprendimą dėl grąžinimo į darbą Elektrėnų savivaldybės sporto mokykloje. Nurodo, kad Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 patvirtintose sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose neapibrėžtos sportinio ugdymo įstaigų ir organizacijų darbuotojų pareigybės. Elektrėnų savivaldybės administracijai panaikinus specialisto sportui pareigybę buvo susitarta, jog dalį funkcijų perims ESSM darbuotojai, tačiau su ESSM darbuotojais sutartys nebuvo sudarytos, o į jų pareiginius nuostatus neįtrauktos papildomos sporto specialisto atliekamos funkcijos. Ieškovės teigimu, pastaraisiais metais ESSM organizuojamų ir rengiamų sporto renginių skaičius neišaugo. Ieškovė nurodo, jog Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktorius inicijavo mokyklos struktūros pakeitimus po to, kai ieškovė kartu su kolege 2014 m. spalio 7 d. sukritikavo direktoriaus elgesį su darbuotojais Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui, o susidorojimą su nepalankiais darbuotojais patvirtina ir ESSM trenerė – sporto mokytoja R. S.. Atsakovės teigimu, sporto koordinatoriaus pareiginiai nuostatai patvirtinti 2015 m. kovo 5 d., dėl ko darytina išvada, jog apeliantas galimai delsė rengti sporto koordinatoriaus pareiginius nuostatus, siekdamas nurodyti tokius specialiuosius reikalavimus, kurių ieškovė neatitiktų. Ieškovė nurodo, jog jos išsilavinimas atitinka sporto koordinatoriaus pareiginiuose nuostatuose taikomą kvalifikacijos reikalavimą, ji turi 6 metų patirtį organizuojant sporto ir kūno kultūros renginius (b. l. 146-151).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą ją grąžinti į darbą bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad 2015m. rugsėjo 30d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto centro steigimo“ (NR. TS-.156) ir „Dėl Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos likvidavimo“ sporto mokyklos darbuotojai bus pervesti į Elektrėnų savivaldybės sporto centrą, Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktorius V. Š. netenka savo pareigų, o į Elektrėnų savivaldybės sporto centro direktoriaus pareigas nuspręsta priimti A, Valaišą. Ieškovės teigimu, dėl nurodytų aplinkybių DK 300 straipsnio 4 dalies taikymas netenka prasmės, todėl yra pagrindas ją grąžinti į darbą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą prašo atsisakyti priimti ieškovės prašymą dėl grąžinimo į darbą ir (arba) atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir neteisėtą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo nurodė analogiškas aplinkybes apeliaciniam skundui. Nurodo, jog ieškovė nesinaudojo teise į apeliaciją, todėl ieškovės prašymas nėra ir negali būti laikomas apeliaciniu skundu ir ieškovės prašymas dėl jos grąžinimo į darbą negali būti tenkinamas. Atsakovo teigimu, ieškovės prašymas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku pagal CPK 320 ir 323 straipsnius, jis išeina už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo, dėl ko darbuotoja (ieškovė) buvo atleista iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarė darbo sutartį Nr. 212, jos pagrindu ieškovė pradėjo eiti specialistės projektų vadybai pareigas, kurių pavadinimas nuo 2013 m. sausio 15 d. pakeistas į specialisto (b. l. 84-86 l.). Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos tarybos 2014-11-18 posėdžio protokolu Nr. TP-05 nutarta pritarti minėtos sporto mokyklos etatinių pareigybių sąrašui ir etatų normatyvams (b. l.11-12), o Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. TS-291 patvirtintas Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos pareigybių skaičius, struktūra ir pareigybių sąrašas, pagal kurį neliko specialisto pareigybės, įsteigtos metodininko ir sporto koordinatoriaus pareigybės bei pervadintos kai kurios pareigybės (b. l. 93-96). Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos 2015 m. sausio 8 d. įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. DP1-01 ieškovė įspėta apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2015 m. kovo 8 d., jeigu ieškovės nebus galima perkelti į darbą jos sutikimu (b. l.14). Ieškovė 2015 m. vasario 12 d. prašymu nurodė, jog sutinka ir prašo ją perkelti į sporto koordinatoriaus pareigybę, tačiau atsakovas 2015-03-03 atsakymu į prašymą Nr. DP1-14 nurodė, jog nesant parengtų ir partvirtintų sporto koordinatoriaus pareigybės pareiginių nuostatų negali svarstyti ieškovės perkėlimo iš specialisto pareigų į minėtą pareigybę klausimo, o 2015 m. kovo 6 d. pasiūlymu Nr. DP1-20 ieškovei pasiūlė užimti valytos – budėtojos darbo vietą (b. l. 15-16, 21, 24). Ieškovė 2015-03-09 atsakydama į pasiūlymą su pasiūlytomis pareigomis nesutiko, todėl Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-14 buvo atleista iš specialistės pareigų, nutraukiant darbo sutartį nuo 2015 m. kovo 9 d. (b. l. 22-23, 25-26).
Dėl struktūrinių pertvarkymų
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo ESSM atlikti struktūriniai pertvarkymai yra fiktyvūs, jie iš esmės palietė tik ieškovę, o ieškovės atleidimas iš minėtoje įstaigoje užimamų specialistės pareigų buvo sąlygotas asmeninių priežasčių. Apeliantas teigia, jog ieškovės pareigybės funkcijos buvo paskirstytos kitoms pareigybėms, įsteigtos naujos pareigybės, pakeisti pavaduotojos ugdymui ir ūkvedžio pareigybių pavadinimai, todėl yra pagrindas vertinti, jog ieškovė atleista DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl realių struktūrinių pertvarkymų.
Įstatymas suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar kitų panašių svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti būtina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005); ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir sprendimas turi būti iš tikro įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2001). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog struktūriniu pertvarkymu laikytinas ne tik visiškas ar dalinis darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimas ar perskirstymas, bet kaip struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas ir toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Byloje nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės sporto mokykloje Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. TS-291 „Dėl Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos pareigybių skaičiaus patvirtinimo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ Elektrėnų savivaldybės mokyklos tarybos patvirtintas Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos didžiausias leistinas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių sąrašas – 15. Nors minėtas pareigybių skaičius nepakito lyginant su prieš tai patvirtintu ir galiojusiu pareigybių skaičiumi, tačiau, kaip matyti iš pareigybių sąrašų, po naujai patvirtinto pareigybių sąrašo nebeliko specialisto pareigybės, meninio ugdymo pedagogo pareigybė buvo pervadinta į metodininko pareigybę, atsirado sporto koordinatoriaus pareigybė bei pasikeitė kitų pareigybių pavadinimai (b. l. 93-96, 98-100). Iš pateiktų į bylą specialisto pareigybės pareiginių nuostatų ir patvirtintų metodininko bei sporto koordinatoriaus pareiginių nuostatų matyti, jog iš esmės skiriasi pareigybėms keliami reikalavimai, bei pavestų atlikti funkcijų sąrašas. Tiek sporto koordinatoriui, tiek metodininkui reikalingas aukštasis universitetinis reikalavimas (metodininko pareigybei užimti reikalingas 1 metų pedagoginio darbo stažas, pedagogo kvalifikacija), kai tuo tarpu specialisto pareigybei užimti pakankamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, taip pat skiriasi ir pareigybės funkcijos, kadangi sporto koordinatoriui pavestos ne tik specialisto funkcijos, tačiau jos išplėstos papildomomis funkcijomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo struktūrinis pertvarkymas atliktas ne pagal teisės aktus, kad sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas neturinčio teisės priimto tokio sprendimo organo (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovo vykdomas struktūrinis pertvarkymas nebuvo iš tikro įgyvendintas (CPK 178 straipsnis), o ieškovės nurodyta aplinkybė, jog struktūriniais pertvarkymais neva ketinama susidoroti su nepalankiais darbuotojais, nesudaro pagrindo pripažinti struktūrinių pertvarkymų fiktyviais. Nors ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė buvusios kolegės patvirtinimą dėl bandymo susidoroti dėl kritikos bei nurodė su minėtos kolegės neva susidorojimu susijusias aplinkybes, tačiau minėtos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir jos nepatvirtina struktūrinių pertvarkymų fiktyvumo (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad minėtas struktūrinis pertvarkymas daugiausiai palietė ieškovės užimamai pareigybei priskirtas funkcijas, tačiau aukščiau nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad struktūrinis pertvarkymas yra fiktyvus, tikslu „dirbtinai“ panaikinti specialisto pareigybę. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kėlė abejones dėl struktūrinio pertvarkymo pagrįstumo, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas neturi pagrindo vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo, jis turi pareigą tik patikrinti struktūrinių pertvarkymų realumą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, tikėtina, jog buvo įvykdytas realus struktūrinis pertvarkymas, atitinkantis DK 129 straipsnio 2 dalį.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo
DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju, tačiau toks atleidimas galimas tik dėl svarbių priežasčių. Įstatymas numato, jog neterminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju darbuotoją iš darbo atleisti galima tik tuomet, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (DK 129 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005; kt.); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pripažinimą, jog darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio nuostatą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, jog darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, jei tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-238/2005).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pateikė ieškovei 2015 m. kovo 6 d. pasiūlymą Nr. DP1-20, siūlydamas ieškovei užimti vienintelę laisvą valytojos – budėtojos darbo vietą, tačiau ieškovė su pasiūlytomis pareigomis nesutiko (b. l. 21, 24). Ieškovė Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-14 buvo atleista iš darbo nuo 2015 m. kovo 9 d. (b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei pasiūlytos budėtojos – valytojos pareigos akivaizdžiai neatitinka jos turimo išsilavinimo, atsakovo keliami reikalavimai sporto koordinatoriaus pareigas ketinančiam asmeniui nepagrįstai padidinti, o darbo funkcijas, numatytas sporto koordinatoriui, sudaro didžioji dalis specialisto funkcijų, todėl atsakovas nepagrįstai neperkėlė ieškovės į sporto koordinatoriaus pareigybę. Atsakovas tokias teismo nustatytas aplinkybes ginčija, nurodydamas, jog ieškovės kvalifikacija neatitiko sporto koordinatoriaus pareigybei keliamų reikalavimų.
Byloje esančiais Elektrėnų savivaldybės mokyklos direktoriaus 2013-01-07 įsakymu Nr. V-13 patvirtintais specialisto pareigybės nuostatais ir 2015-03-05 įsakymu Nr. V-60 patvirtintais sporto koordinatoriaus pareiginiais nuostatais nustatyta, kad pastarojo pareigybei užimti keliami aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, pavesta atlikti daugiau funkcijų (b. l. 79-81, 91-92). Kvalifikacija darbo teisėje yra suprantama kaip darbuotojo pasirengimo tam tikram darbui laipsnis, apibūdinama specialiu išsimokslinimu, pareiginiu laipsniu, vardu, o ją atskleidžia darbuotojo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, sukaupta (įgyta) patirtis, reikalinga dirbti tam tikrą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012). Taigi tam, jog ieškovė galėtų realiai pasinaudoti įstatyme suteikta garantija būti perkeltai jos sutikimu į kitą darbą pas atsakovą, ji pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją turi sugebėti atlikti sporto koordinatorei pavestas darbo funkcijas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog sporto koordinatoriaus pareiginėse nuostatose numatytas funkcijas sudaro tik nedidelė dalis funkcijų iš specialisto pareiginiuose nuostatuose numatytų funkcijų; kita dalis susijusi su mokomųjų grupių formavimu (pareiginių nuostatų 4 punktas), renginių organizavimu (pareiginių nuostatų 5 punktas), padidėjusiu administracinio darbo krūviu (pareiginių nuostatų 9-11 punktai), todėl tikėtina, jog po struktūrinių pertvarkymų patvirtintai naujai pareigybei užimti gali būti keliami didesni kvalifikacijos reikalavimai (aukštojo mokslo, patirties organizuojant sporto renginius) negu buvusiai specialisto pareigybei. Taigi nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, jog reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą laikytinas kaip nepagrįstai ar dirbtinai padidintas. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, apylinkės teismas visiškai nevertino sporto renginių planavimo ir organizavimo patirties, kuri taip pat būtina pagal pareiginius nuostatus sporto koordinatoriaus pareigybei užimti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovės Turizmo ir sporto vadybos studijų numatoma baigimo data 2016 m. sausio 31 d. (b. l. 152), ji turi renginių organizavimo patirties (b. l. 156), tačiau byloje nepateikti duomenys apie tai, kad ieškovė turi reikalaujamą vienerių metų patirtį organizuojant kūno kultūros ir sporto renginius bei aukštąjį universitetinį išsilavinimą (jį įgytų tik baigusi dabartines studijas; CPK 178, 185 straipsnis). Nors byloje pateikti pažymėjimai apie ieškovės dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose, o juos apylinkės teismas įvertino kaip turinčius įtakos sporto koordinatorės pareigybei užimti, tačiau minėti duomenys nepatvirtina reikalaujamos patirties trukmės organizuojant pareiginiuose nuostatuose numatytus kūno kultūros ir sporto renginius (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas apie ieškovės kvalifikacijos tinkamumą sporto koordinatorės pareigybei užimti, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo perkelti ieškovę į sporto koordinatorės pareigybę.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisės būti perkeltai į sporto koordinatoriaus pareigas dėl to, kad ieškovei nebuvo teikiama informacija apie pareigines nuostatas. Minėtą aplinkybę nurodo ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą. Pagal Kasacinio teismo praktiką, pareiga siūlyti laisvą darbo vietą darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą ir išlieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005). Tačiau į metodininko pareigas buvo priimtas treneris 2 valandoms per dieną. Tuo tarpu ieškovė reiškė reikalavimą grąžinti į pirmesnį darbą, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad specialisto pareigų nebeliko po struktūrinių pertvarkymų. Be to, kaip jau buvo nurodyta, metodininko pareigybei užimti reikalingas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, pedagogo kvalifikacija ir 1 metų pedagoginio darbo stažas (pareiginių nuostatų 7 punktas; b. l. 100), jo darbo pobūdis susijęs su kitų darbuotojų (trenerių) kvalifikacijos tobulinimu, neformaliuoju moksleivių ir suaugusiųjų švietimo programų įgyvendinimu. Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė studijuoja Turizmo ir sporto vadybą (b. l. 152), taigi ji neturi pedagogo kvalifikacijos bei vienerių metų pedagoginio darbo stažo (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavys turi diskrecijos teisę spręsti dėl darbuotojų atliekamų darbo funkcijų būtinybės, siekiant įgyvendinti priskirtus uždavinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad atsakovas įrodė faktą, jog ieškovė, pasikeitus darbo apimčiai, negalėjo tęsti darbo, nes jos palikimas darbe atsakovui būtų ekonomiškai nenaudingas ir pažeistų jo interesus, (CPK 176 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai, leidžiantys išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už tokį darbo krūvį, atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifiką, pripažintini svarbia priežastimi, sudariusia darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindą (DK 129 straipsnio 1dalis).
Kaip jau minėta, pagal Kasacinio teismo praktiką, darbdavys darbą pasiūlo atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; o jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus. Paprastai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais. Kita vertus, net ir aukštesnės kvalifikacijos darbą tam tikrais atvejais gali būti privalu pasiūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti. Taigi esant laisvai valytojo – budėtojo pareigybei ir ieškovei neatitikus metodininko bei sporto koordinatoriaus pareigybėms keliamų reikalavimų, bei jų negalint operatyviai įgyti, atsakovas nepažeidė materialinių teisės normų ir pagrįstai atleido ieškovę DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, turėjo būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės M. L. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).
Dėl ieškovės prašymų ir papildomų dokumentų priėmimo
CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Ieškovė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą grąžinti ją į darbą bei pateikė įrodymus apie pasikeitusį atsakovo direktorių. Įrodymai pateikti remiantis Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimais Nr. TS-.156 „Dėl biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto centro steigimo“ ir „Dėl Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos likvidavimo“. Kadangi apeliacinės instancijos teisme vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o nagrinėjamu atveju ieškovė apeliacinio skundo nepateikė, todėl ieškovės prašymas nesudaro apeliacijos skundo objekto ir ieškovės pateikti įrodymai nevertinami (CPK 306 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantė (ieškovė) atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantės prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą neargumentuotas, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas), tai, atmetus jos ieškinį, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiami (CPK 96 straipsnio 1dalis).
Atsakovas pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1131,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 205,70 Eur dokumentų ir ieškinio teisinė analizė, 411,40 Eur atsiliepimo parengimas, 257,13 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2015-05-26 apylinkės teismo posėdyje, 257,13 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2015-06-08 apylinkės teismo posėdyje (b. l.119-120, 120 b). Apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 33,00 Eur žyminis mokestis ir 617,10 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 143). Atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsiliepimo į ieškinį parengimas atitinka Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą maksimalų dydį todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 411,40 Eur už atsiliepimo parengimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti 205,70 Eur už dokumentų ir ieškinio teisinę analizę, kadangi minėti veiksmai yra atliekami rengiant atsiliepimą į ieškinį ir yra atsiliepimo parengimo sudedamoji dalis. Sumažintinos ir pasirengimo bei atstovavimo apylinkės teismo posėdžiuose išlaidos, kurios perskaičiuojamos įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis bei Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą koeficientą. Iš atsakovo atstovo pateiktos ataskaitos matyti, jog pasirengimo ir atstovavimo 2015-05-26 parengiamajame posėdyje sugaištą laiką įvertino 2.30 val (b. l. 115), todėl tai sudarytų 164,20 Eur. Nors atsakovo atstovas nepateikė teismui detalios ataskaitos apie pasirengimą ir atstovavimą 2015-06-08 teismo posėdyje, tačiau pagal nurodytas atlyginimo sumas matyti, jog atsakovo atstovas savo darbo sąnaudas įvertino tokiu pačiu valandų skaičiumi (b. l. 120). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, jog teismo posėdis 2015-06-08 truko ilgiau nei parengiamasis teismo posėdis, sprendžia, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų darbo užmokesčio skaičiavimas už 3 valandas, kuris sudarytų 214,17 Eur. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes bei Rekomendacijų 2 dalyje nurodytus bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo kriterijus (Rekomendacijų 2.1; 2.2; 2.7 punktai), iš ieškovės priteistina atsakovui 790,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 617,10 Eur, jas pagal suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą sudaro apeliacinio skundo parengimas. Nors apelianto atstovo darbo užmokestis neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto užmokesčio dydžio, tačiau apeliacinis teismas, įvertinęs sistemingą teisinių paslaugų teikimą ir jų pobūdį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, teikiamų paslaugų kompleksiškumą bei tai, kad apelianto atstovas teikė atstovavimo paslaugas ir pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog teisingumo ir protingumo principus labiausiai atitiktų 300,00 Eur dydžio išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Minėta atstovavimo išlaidų suma ir 33,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis priteistini iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės M. L. ieškinį.
Priteisti iš ieškovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos, j. a. k. 181630762, naudai 790,00 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo biudžetinės įstaigos Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos, j. a. k. 181630762, naudai 333,00 eurus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.