Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. D. gynėjo Daliaus Vaičiulio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 16 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje.

D. D. kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 3 d. apie 15.06 val., spalio 4 d. apie 10.25 val., spalio 7 d. apie 17.02 val. telefonu susitarė su Ž. O. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš Ispanijos Karalystės Ž. O. į Lietuvos Respubliką, 2015-10-09, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje Ispanijos Karalystėje narkotines medžiagas supakavo ir apie 2015-10-09, tiksliau nenustatytu laiku, Sagunto mieste, Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), skirtų Ž. O. perdavė nenustatytos siuntinius vežančios bendrovės darbuotojui D. S. (D. S.), nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad šis siuntinį nugabentų į Lietuvos Respubliką ir D. S. mikroautobusu F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos Karalystės 2015-10-12, tiksliau nenustatytu laiku, narkotines medžiagas atgabenus į Lietuvos Respubliką ir 2015-10-12 apie 14.28 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) perdavus siuntinį Ž. O., tokiais tyčiniais veiksmais D. D. per asmenį – D. S., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių) ir už sutartą nenustatytą atlygį parduodamas Ž. O. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų;

be to, D. D. kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 29 d. apie 20.35 val. ir 2015 m. spalio 30 d. apie 15.02 val. telefonu susitarė su A. J. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš Ispanijos Karalystės A. J. į Lietuvos Respubliką, apie 2015-10-30, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje Ispanijos Karalystėje narkotines medžiagas supakavo ir 2015-10-30, tiksliau nenustatytu laiku, Sagunto mieste, Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje rankinę su joje esančioje skrudintuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos skirtų A. J. perdavė siuntinius vežančios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui M. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad šis siuntinį nugabentų į Lietuvos Respubliką ir M. B. mikroautobusu F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos Karalystės 2015-11-02, tiksliau nenustatytu laiku, narkotines medžiagas atgabenus į Lietuvos Respubliką ir D. R. bei Ž. B. (jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas) 2015-11-05, apie 11.33 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pramogų centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, perdavus siuntinį A. J., tokiais tyčiniais veiksmais D. D. per asmenį –M. B., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos ir už sutartą nenustatytą atlygį parduodamas A. J. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos, platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. D. 2016 m. kovo 16 d. buvo laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis.

Teismas padaręs išvadą, kad kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo, nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis dar būdamas Ispanijoje sužinojo, jog yra ieškomas Lietuvoje ir grįžęs gali būti suimtas, tačiau vis tiek grįžo į Lietuvą pas savo vaiko mamą ir vaiką. Tai rodo, kad kaltinamasis neketino slapstytis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, kaltinamasis buvo suimtas tik grįžęs iš Ispanijos, visi duomenys apie jo darbą yra pas darbdavį Ispanijoje, šių duomenų surinkimas esamomis aplinkybėmis nėra galimas. Lietuvoje kaltinamasis negalėjo spėti susirasti darbo, kadangi buvo suimtas po kelių dienų sugrįžus į Lietuvą.

Kaltinamasis D. D. savo kaltę iš esmės yra pripažinęs, todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad neketina trukdyti teisingumo vykdymui, slapstytis. Priešingai, kaltinamasis siekia stiprinti socialinius ryšius - dirbti, padėti savo šeimai iki kol byloje bus priimtas teismo nuosprendis. Teismas konstatavo, jog byla yra didelės apimties, tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visa ji susijusi su kaltinamuoju D. D.. Gynėjo nuomone, įvertinus, kad kaltinamasis iš dalies savo kaltės neneigė, negalima pateisinti kaltinamojo suėmimo ilgesniam nei 6 mėnesiai terminui. Kaltinamasis nuo pat įtarimų pareiškimo momento bendradarbiavo su teisingumą vykdančiais pareigūnais, byloje nėra duomenų, kad jis siektų trukdyti teismo procesui. Taigi proceso tikslai gali būti įgyvendinti ir taikant kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su taikomų prievartos priemonių griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, kuo ji yra sudėtingesnė ir didesnės apimties, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Gynėjo nuomone, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė pažeidžia proporcingumo principą, nepagrįstai ribojant jo teisę į asmens laisvės neliečiamumą. Paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo taikymas negali būti pateisinamas siekiamu rezultatu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė BPK 11 str. 1 d. nustatytą proporcingumo principą.

Byloje nėra duomenų apie nusikalstamą kaltinamojo elgesį, Lietuvoje daromas nusikalstamas veikas, todėl nėra ir prielaidų teigti, jog galima tikėtis nusikalstamo elgesio ateityje, t. y. būnant laisvėje.

Kartu su skundu gynėjas teismui pateikė 2013-05-27 M. Z. individualios veikslo vykdymo pažymą; pažymą apie D. D. deklaruotą gyvenamąją vietą; (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos 2016-07-14 informaciją.

Teismo posėdyje gynėjas prašo jo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis pratęsti kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo D. D., kaltinamųjų A. J., Ž. O., liudytojos E. A. parodymai, specialistų išvados, apžiūrų protokolai ir jų priedai, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad kaltinamasis D. D. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenis, D. D. deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir gynėjo pateikta (duomenys neskelbtini) 2016-10-04 išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad 2016-09-08 D. D. deklaravo gyvenamąją vietą anksčiau nurodytu adresu. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. iki sulaikymo nedirbo, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nėra. Gynėjas skunde nurodo, jog D. D. dirbo Ispanijoje, tačiau jokių oficialių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę teismui nepateikta. Gynėjas deklaratyviai nurodo, kad tokių duomenų surinkti neįmanoma. Skunde taip pat nurodoma, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis turėtų darbą, tačiau kartu su skundu pateikta (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2013-05-27 pažyma apie M. Z. vykdomą individualią veiklą, šios aplinkybės nepatvirtina. D. D. yra vedęs, turi vaiką, kaip jau minėta 2016-09-08 deklaravo savo gyvenamąją, tačiau šiuo konkrečiu atveju, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti neabejotiną išvadą, kad jo turimi socialiniai ryšiai yra tokie, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Be to, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Būtina įvertinti ir tai, kad priešingai nei skunde nurodo gynėjas, kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. D. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, priešingai, yra linkęs nusikalsti. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis gyveno Ispanijoje. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą apie jo turimus ryšius užsienyje. D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus labai sunkius nusikaltimus, nustato tik griežtą laivės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagrįstą manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šiuo atveju patvirtina ir kitos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės. Taigi įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, D. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Kaltinamojo gynėjo skunde paminėtos aplinkybės, kad D. D., žinodamas, jog yra ieškomas, iš Ispanijos grįžo į Lietuvą, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. D. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad D. D. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti ir apėmė kelių valstybių teritorijas. D. D. baustas administracine tvarka, teistas, tame tarpe ir už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Nors įtariamojo gynėjas nurodo, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo Ispanijoje, tačiau jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog D. D. lėšų gaudavo ir galimai nusikalstamu būdu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, kurio nepaneigia įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.

Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, dėl to D. D. galimai diskriminuojamas. Šiuo aspektu būtina pastebėti, kad teismas, kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia D. D. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindų. Pastebėtina ir tai, kad bylą perdavus teismui, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą yra įvertinami tik BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, todėl šiuo atveju nesprendžiama ar teismui perduota baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. D. D. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2016 m. kovo 16 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Akivaizdu, kad suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, tačiau įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas D. D., pobūdį bei sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl, priešingai nei nurodo gynėjas, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Aptariamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo D. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe ir intensyvi priežiūra, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. D. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją panaikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo D. D. gynėjo Daliaus Vaičiulio skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam D. D. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.