Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-704-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
2S-704-622/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12282-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas, A. U.

Įžanginė dalis

Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-704-622/2013Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-12282-2012-1)Procesinio sprendimo kategorijos(S)122.4; 128.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, A. U., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas pateikė antstoliui skundą prašydamas panaikinti antstolio A. Selezniovo 2012-09-24 patvarkymą Nr. S1-160381, kuriuo atsisakyti skirti ekspertizę ir suteikti pareiškėjui galimybę atlikti kiekvieno sklypo vertės nustatymo ekspertizę, pasitelkiant nekilnojamojo turto vertinimo ekspertus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-11 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, nustatančių realiai kitokią kainą bei neįvykdė antstolio 2012-01-24 patvarkymo reikalavimų. Skolininkas nuo 2012-01-24 iki 2012-09-24 nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti antstolio nustatytus įpareigojimus, kad būtų galima atlikti ekspertizę turto kainai nustatyti, nesistengė bendradarbiauti su antstoliu, o vilkino vykdymo procesą. Teismas konstatavo, kad antstolis, įkainuodamas realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė skolininko interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolio A. Selezniovo patvarkymą Nr. S1-115300, įpareigoti antstolį atlikti areštuoto turto ekspertizę jo vertei nustatyti, vertinant 24 žemės sklypus kaip atskirus vienetus, o ne jų visumą kaip vieną turtinį vienetą, remiantis turto vertės nustatymo ekspertizės rezultatais, varžytynėse pardavinėti areštuotą turtą, kaip 24 atskirus žemės sklypus, o ne kaip vieną turtinį vienetą. Nurodo, kad turėjo finansinių problemų ir negalėjo apmokėti turto vertinimo ekspertizės išlaidų. Mano, kad ir išieškotojas turi būti suinteresuotas turtą parduoti už kuo didesnę kainą, todėl antstolis galėjo įpareigoti ir išieškotoją įmokėti lėšas už turto vertinimą. Be to, antstolis nurodydamas, kad yra galimybę atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę nemokamai, nepagrįstai reikalavo įmokėti pinigus už ekspertizės atlikimą. Nesutinka su teismo išvada, kad nustatyta turto vertė yra teisinga ir reali.

Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad skolininkas įvairiais būdais siekia vilkinti išieškojimo procesą bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Skolininkui niekas netrukdė nuo 2012-03-09 atlikti turto vertės nustatymo procedūrą ir prašyti eksperto nustatyti parduotino turto vertę kaip vieno objekto ar kaip atskirų objektų.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (2 straipsnis). Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nutartį dėl įkeisto ir areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, 2012-01-06 patvarkymu atsižvelgdamas į išieškotojo nuomonę, nustatė areštuoto ir parduotino iš varžytynių turto vertę – 1 823 200 Lt. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui ir prašyti, kad antstolis turto vertei nustatyti skirtų ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos ir prašė skirti ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Taigi, pareiškėjui nesutikus su antstolio nustatyta turto verte, antstolis pagrįstai nutarė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir įpareigojo pareiškėją pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga dėl turto kainos nustatymo bei įmokėti pinigines lėšas, reikalingas ekspertinei organizacijai už ekspertizę apmokėti. Antstolis 2012-02-06 patvarkymu pratęsė terminą pareiškėjui pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga dėl ekspertizės atlikimo bei nurodė, kad pareiškėjas turi galimybę susitarti su ekspertu ar ekspertine organizacija dėl neatlygintinos ekspertizės atlikimo. Antstolis 2012-02-29 patvarkymu išaiškino pareiškėjui, kad siekiant nustatyti maksimaliai artimą parduotino turto rinkos kainą, pareiškėjas gali vertinti parduotiną iš varžytynių turtą kaip bendrą visumą arba kiekvieną sklypą atskirai. Vykdomoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų įvykdęs šiuos antstolio reikalavimus, t. y. pareiškėjas nepateikė susitarimo su ekspertu, nepateikė susitarimo su ekspertu dėl neatlygintinos ekspertizės atlikimo, neįmokėjo piniginių lėšų, reikalingų ekspertinei organizacijai už ekspertizę apmokėti. Apelianto argumentas, kad antstolis galėjo įpareigoti ne tik jį, o ir išieškotoją, įmokėti lėšas už turto vertinimo ekspertizės atlikimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Išieškotojas su antstolio nustatyta verte sutiko, dėl jos prieštaravimų nepareiškė, todėl antstoliui nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti išieškotoją, kad jis įmokėtų pinigines lėšas už ekspertizės atlikimą.

Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas teigdamas, kad areštuoto turto vertė yra neteisinga, jokių objektyviai kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 straipsnis). Pareiškėjui niekas netrukdė kreiptis į ekspertus bei tartis dėl ekspertizės atlikimo, nustatant parduotino turto vertę kaip vieno objekto ar kaip atskirų objektų ir pateikti antstoliui išvadas apie atliktą ekspertizę, kuri aiškiai patvirtintų jo teiginius, kad antstolio nustatyta areštuoto turto vertė yra neteisinga. Priešingai, nuo 2012-01-24 pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti areštuoto turto vertę, o prašydamas skirti ekspertizę ir nevykdydamas antstolio reikalavimų, kad būtų paskirta ekspertizė, tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Kadangi antstoliui nekilo jokių abejonių, tai jam nebuvo pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, o pareiškėjui neįvykdžius antstolio reikalavimų dėl ekspertizės paskyrimo, antstolis pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę.

Bylos duomenimis, antstolis prieš nustatydamas areštuoto turto vertę kreipėsi į atestuotą turto vertintoją UAB ,,Lituka ir Ko“, kuris atlikęs areštuoto turto vertinimą pateikė ataskaitą, kurioje aiškiai nustatyta, kad 0,2053 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita (inžinerinės infrastruktūros teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 53 000 Lt, 0,8166 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita (inžinerinės infrastruktūros teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 14 000 Lt. Apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akto pastaboje nurodyta, kad sklypų kvartale, kuriame vertinami žemės sklypai, visi sklypai yra vienodos būklės, todėl vertintojų nuomone, visų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties sklypų vieno aro kaina būtų 2 600 Lt, o inžinerinės infrastruktūros sklypų vieno arko kaina būtų 175 Lt. Antstolis, nustatydamas areštuoto turto kainą, atsižvelgė tiek į ieškotojo, tiek į atestuoto nepriklausomo turto vertintojo pateiktą turto vertinimą ir nustatė siūlomo parduoti iš varžytynių turto vertę 1 823 200 Lt, kuri viršija turto vertintojo nurodytą turto vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, įkainodamas realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas