Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas D. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2006 m. kovo 15 d. 13.25 val. Vilniuje, Pergalės g., vairuodamas automobilį ,,Mercedes Benz“ ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų, ėjusių per pėsčiųjų perėją. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 75 punkto reikalavimus. D. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį bei 130² straipsnio dalį ,,Pastaba“.

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) 2006 m. kovo 24 d. nutarime konstatuota, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, už kuri jam skirta 150 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio dalimi ,,Pastaba“ pažeidimą įvertinant 4 balais. D. K. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nepagrįstai kaltinamas jam inkriminuotu pažeidimu. Paaiškino, jog Pergalės g. turi po dvi eismo juostas kiekviena judėjimo kryptimi. Pareiškėjo vairuojamam automobiliui kertant minėtą pėsčiųjų perėją, vienas pėstysis tik įžengė į šią pėsčiųjų perėją iš kairės pusės, o kitas pėstysis tik artėjo prie jos taip pat iš kairės pusės, todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti KET 75 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad byla buvo išnagrinėta administracinėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nepranešus apie nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl buvo pažeisti ATPK 254 straipsnio 1 dalies ir 272 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutarimu D. K. skundą patenkino, Institucijos 2006 m. kovo 24 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas nurodė, kad policijos pareigūno Pavel Malinovskij parodymai, E. Murausko tarnybiniame pranešime išdėstyti paaiškinimai ir D. K. parodymai yra prieštaringi. Teismas konstatavo, kad D. K. nepažeidė KET 75 punkto reikalavimų, nes į jo važiavimo krypties eismo juostą pėstieji nebuvo įžengę.

II.

Vilniaus rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai ir vienpusiškai įvertino įrodymus, išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Institucija, nagrinėdama bylą, pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes neišsiaiškino visų reikšmingai bylai aplinkybių.

2. Teismas nepagrįstai nepatikėjo policijos pareigūnų parodymais, nenustatė jokio objektyvaus pagrindo, dėl ko policijos pareigūnai galėjo apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti D. K.

3. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos neįrodo, jog kelio atkarpoje yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Institucijos manymu, Pergalės g. toje vietoje turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, viena iš jų yra šiek tiek platesnė (į kurią nagrinėjamojoje situacijoje buvo įžengęs pėsčiasis), tačiau joje nėra kelių eismo juostų. Teismo posėdžio metu institucija teismui pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog minėtoje vietoje kelyje nėra kelių eismo juostų kiekviena kryptimi, o ypač siaura yra tos krypties Pergalės g. kelio eismo juosta, kuria važiavo D. K. automobilis. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog minėtoje vietoje yra viena siaura ištisinė linija.

4. Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 1 dalies bei KET 75 punkto analizė rodo, jog pėstieji, einantys per pėsčiųjų perėją, turi tam tikrą prioritetą, o ypač kai situacija neaiški, todėl vairuotojai tokiu atveju turi sulėtinti automobilio greitį ir net sustoti, kad praleistų pėsčiuosius, einančius per pėsčiųjų perėją.

D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti. Pažymi, kad Institucijos nutarime KET pažeidimo apibūdinimas neatitinka KET 75 punkto sąvokai: ,,artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesugebėjo ir nepraleido pėsčiųjų per pėsčiųjų perėją“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Kelių eismo taisyklių 75 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojų pareiga pėsčiųjų atžvilgiu cituotoje teisės normoje diferencijuojama: 1) keliuose su viena eismo juosta, vairuotojai privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį; 2) keliuose su dviem eismo juostom ir daugiau, vairuotojai privalo praleisti į bet kurią tik jo važiavimo kryptimi įėjusį pėsčiąjį. Taigi nagrinėjamu atveju būtina atsakyti, ar asmens patraukto administracinėn atsakomybėn vairuojamo automobilio važiavimo kryptimi buvo kelio atkarpa su viena eismo juosta ar daugiau. Administracinėje byloje dėl šios faktinės aplinkybės iškilo ginčas.

Kelių eismo taisyklių 2 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.1 punkte pažymėta, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. 1.3 punkte nurodyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis.

Tiek iš D. K., tiek iš policijos komisariato pateiktų fotonuotraukų matyti apie įvykio vietoje priešingų krypčių transporto priemonių srautų atskyrimą siaura ištisine linija, todėl būtų galima daryti išvadą dėl kelio atkarpos tik su dviem priešingom eismo juostom, tačiau iš asmens, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pateiktų fotonuotraukų galima spręsti ir apie galimybę važiuoti dviem eismo juostom ties pėsčiųjų perėja (b.l. 29). Kylančios abejonės galėtų būti pašalintos pasitelkus į pagalbą asmenis, turinčius šioje srityje specialių žinių (autotechnikus - ekspertus).

Pėsčiojo nepraleidimo faktą fiksavo du policijos darbuotojai. Vienas iš jų buvo apklaustas teismo posėdyje, bet kitas, kurio tarnybinis pranešimas pridėtas prie administracinės bylos, neapklaustas (b.l. 38). Siekiant objektyviai išsiaiškinti pėsčiojo įžengimo į pėsčiųjų perėją, ėjimo per ją aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokio asmens apklausa tikslinga.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Pastarosios nuostatos laikytasi tik iš dalies, o tai galimai nulėmė ir nepagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.