Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir L. K. ieškinį dėl skolos priteisimo, J. K. priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir teisinių santykių modifikavimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. T. patikslintą ieškinį dėl santykių modifikavimo, ieškovų V. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-28 vekselių turėtojo teises ir pareigas perkeliant J. K., priteisti iš V. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už 11670,32 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo draugui V. T. jis 2009-02-11 paskolino 6000 EUR, 2009-10-09 7400 Lt, 2009-05-31 4000 Lt perdavė jo mama V. K., tačiau V. K. įpareigotas V. T. išrašė jos vardu 2009-12-28 vekselius 6000 EUR ir 8000 Lt sumai, pagal kuriuos vykdymo procese buvo išieškota V. K. naudai 8270,32 Lt, V. K. V. T. atidavė 4000 Lt, todėl J. K. 11670,32 Lt turi būti grąžinti. V. K., turėdama įgaliojimą, nuo 2010-01-12 iki 2010-07-18 iš savo sūnaus J. K. sąskaitos yra paėmusi 93880,08 Lt, todėl skolos už buto dalį nėra. Pažymėjo, kad J. K. parašė įgaliojimą, kad būtų iš jo pinigų atsiskaityta už nekilnojamąjį turtą, J. K. nebuvo tėvų išlaikytinis, jis eidavo į jūrą, iš jo pinigų buvo apmokamos sąskaitos už butus, nors jis juose negyveno. Įgaliojimas buvo išduotas dėl nekilnojamojo turto įgijimo, atsakovas žinojo, kad pinigai nuimami iš jo sąskaitos atsiskaitymui už įgytą butą, t. y. virš 90000 Lt. Atsakovas norėjo pradėti gyventi atskirai nuo tėvų, vesti, todėl užpykę tėvai padavė ieškinį. V. T. yra J. K. draugas, jam skolino pasitikėdamas, jokių vekselių pasirašyti neprašė.

Trečiasis asmuo V. T. su savarankiškais reikalavimais prašė modifikuoti tarp jo ir V. K. susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius, t. y. 2009-12-28 vekselių turėtojo teises ir pareigas perkelti atsakovui J. K., pripažinti, kad išieškota 8270,32 Lt suma ir V. K. perduota skolos grąžinimui 4000 Lt suma, kaip dalinis skolos grąžinimas, yra J. K. nuosavybė, nurodydamas, kad tikrasis jo kreditorius yra J. K., iš kurio 2009-02-11 pasiskolino 6000 EUR ( 20716,80 Lt), 2009-10-09 – 7400 Lt, o 2009-05-31 J. K. per savo mamą perdavė dar 4000 Lt; 2009-12-28 J. K. būnant jūroje V. K. V. T. grąžino 4000 Lt, tikėdamasis, kad jie bus perduoti J. K.

2011-04-29 pasiūlymą. Ieškovai investavo dideles sumas į įsigytą turtą, todėl buvo suinteresuoti išlaikyti jį ir išsaugoti jį šeimos nuosavybe. Iškilus konfliktui tarp šalių, atsakovas nepareiškė, kad buto dalį perleis kitiems asmenims, todėl ieškovai sutiko su atsakovo primestomis sąlygomis. Dėl šių aplinkybių ieškovų sutikimas buvo tik racionalus bandymas apsisaugoti nuo dar didesnių nuostolių, o ne pripažinimas, kad atsakovas atsiskaitė už buto dalį. Teismas priimtu sprendimu nepagrindė, kokios gautos iš atsakovo sumos laikytinos buto dalies kainos apmokėjimu, o kokios skirtos buto remontui bei jo išlaikymui. Atsakovas ir trečiasis asmuo V. T. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos santykių egzistavimą, piniginių lėšų tikslią skolinimo datą. Ieškovai disponavo pakankamomis piniginėmis lėšomis, kad galėtų jas skolinti trečiajam asmeniui V. T. Priduria, kad vekselį galima ginčyti tik išimtiniais labai ribotais teisės aktuose nurodytais atvejais.

Dėl ieškinio.

Teisėjų kolegija nurodo, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. kad atsakovas gavo 90 000 Lt be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovai. Jiem pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise 2010-01-15 pirkimo-pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 5) įsigijo butą. Sudarant šią sutartį ieškovė V. K. atstovavo atsakovui savo sūnui pagal generalinį įgaliojimą (t.1, b.l. 53). Sutarties 2.1 - 2.2 p. buvo nurodyta atsiskaitymo už butą tvarka ir pažymėta, kad 180 000 Lt buto kainą sumokėjo pirkėjai lygiomis dalimis pardavėjui prieš sutarties sudarymą (t.1, b.l.6). Šios bylos šalių ginčas iškilo tada, kad atsakovas 2011-04-18 pranešė ieškovams, jog jis ketina parduoti savo buto dalį už 72 000 Lt (t.1, b.l.12). Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė V. K. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį veikė pagal atsakovo išduotą įgaliojimą (t.1, b.l.63), kuriame buvo suteikta teisė ieškovei atsakovo vardu įgyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Šalys sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią viena sutarties šalis (įgaliotinis) įsipareigojo kitos šalies (įgaliotojo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Ši pavedimo sutartis buvo įforminta įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Įstatymai leidžia civilinių teisinių santykių subjektams sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus per savo atstovus. Tokiu atveju atstovas visuomet veikia pagal jam duotą įgaliojimą. Pagrindinė įgalioto asmens pareiga yra ginti įgaliotojo teises ir teisėtus jo interesus. Esminis atstovavimo santykių požymis yra jų fiduciarinis pobūdis, t. y. šie santykiai grindžiami sutarties šalių abipusiu pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Ieškovė, vykdydama paminėtą pavedimą, nupirko buto dalį atsakovo vardu, tačiau pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad atsakovas su ja neatsiskaitė už savo buto dalį. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Visų pirma, pirkimo-pardavimo sutarties 2.1-2.2 punktuose nurodyta, jog abu šio buto pirkėjai lygiomis dalimis atsiskaitė su buto pardavėju, tuo pripažindama, jog atsakovas savo kainos dalį sumokėjo, nes ieškovė, veikdama atsakovo vardu, nurodė buto pardavėjui, jog atsakovas taip pat atsiskaitė. Ieškovė tokią sutartį pasirašė vykdydama pavedimo sutartį, įteisino buto dalį atsakovo vardu ir iki 2011-05-11 (t.1, b.l. 9) nekėlė jokio ginčo dėl sumokėtos kainos dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai šioje bylos dalyje įvertino šalių artimus santykius, bendro ūkio vedimą bei atsakovo darbo pobūdį. Byloje įrodyta, kad atsakovas nuo 2009-11-03 iki 2010-06-15 buvo jūroje (t.1, b.l.78), šalys pripažįsta aplinkybę, jog jie buvo susitarę butą pirkti bendrai. Iš liudytojos K. K. parodymų nustatyta (t.2, b.l. 70-71), kad kai atsakovas buvo jūroje, ji turėjo jo mokėjimo kortelę, visi vedė bendrą ūkį, pinigus naudojo bendrai, draugiškai, pinigų dalį paimdavo ir ieškovė savo pragyvenimui (t.2, b.l. 71). Ieškovė pripažino faktą, jog ji iš atsakovo sąskaitos ėmė pinigus 2 kartus, o iš jo kortelės – dukra (t.2, b.l.65), todėl pripažinta faktinė aplinkybė, jog visa šeima finansinius klausimus sprendė bendrai, ir ieškovė, veikdama pagal įgaliojimą, ir atsakovo sesuo realiai naudojosi atsakovo banko sąskaitomis, į kurias buvo pervedamas jo darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo banko sąskaitų išrašai, įrodantys, jog pirkimo-pardavimo sutarties - 2010-01-15 sudarymo metu iš atsakovo sąskaitos mokėjimo kortele buvo paimti grynaisiais 9000 Lt (t.2, b.l.85). Byloje nustatyta, kad tuo metu atsakovas buvo jūroje. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas butas buvo surastas anksčiau, iš liudytojos K. K. parodymų nustatyta, jog jis buvo areštuotas (t.2, b.l.70), tačiau ieškovai ir atsakovas ketino įsigyti šį butą, todėl nenuginčytas atsakovo įrodymas, jog jis dar 2009 m. vasario mėnesį pervedė ieškovei 3000 eurų (t.1, b.l.150). Ieškovai nenuginčijo atsakovo skaičiavimo, patvirtinto jo ,,Swedbank‘‘ banko sąskaitos išrašu, jog per laikotarpį nuo 2009-11-03 iki 2010-06-15, kada jis buvo jūroje, iš šios sąskaitos buvo paimti 44 200 Lt (t.2, b.l. 106-107). Šis skaičiavimas pagrįstas sąskaitos išrašais, pažymėtais punktais 45p., 47 p. (t.2, b.l. 88) ir kitais punktais (t.2, b.l. 89), kurių 54 p. įrodo, jog ieškovė iš 44 200 Lt sumos paėmė 23 000 Lt (t. 2, b.l.89). Todėl akivaizdu, jog šeimos iki konflikto bendrosios dalinės nuosavybės teise pirkdami butą sandorio sudarymo metu ir po jo naudojosi vienas kito lėšomis, nesudarydami rašytinių susitarimų, pakvitavimų dėl 180 000 Lt kainos sumokėjimo, todėl ieškovė rašytinėje sutartyje, atstovaudama atsakovui pagal įgaliojimą ir nurodydama, jog visi pirkėjai atsiskaitė su pardavėju lygiomis dalimis, pripažino aplinkybę, jog ir atsakovas sumokėjo savo dalį. Įvertinus atsakovo sąskaitos išrašus, liudytojos K. K. parodymus darytina išvada, kad atsakovas nepraturtėjo be pagrindo, nes iš esmės ginčo sumą jis pervedė skirtingais laikotarpiais tiek ieškovams, tiek savo seseriai. Įgaliojime, išduotame ieškovei, buvo numatyta teisė sumokėti pinigus už atsakovą (t.1, b.l. 63). Įgaliojimas ieškovei buvo atšauktas tik 2010-09-17 (t.1, b.l.65). Todėl bylos įrodymai įrodo, jog ieškovė, vykdydama pavedimą, sudarė atsakovo vardu buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, joje nurodydama, jog atsakovas taip pat atsiskaitė už savo dalį, disponavo jo banko sąskaita, tačiau pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad tinkamai įvykdė CK 2.150 str. nuostatas, t. y. įvykdė pareigą pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaitė už viską, ką yra gavusi vykdydama šį pavedimą. Ieškovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nesutikdama su atsakovo paruošta ataskaita (t.2, b.l.106-108) privalėjo ją nuginčyti, tačiau nesant kitų įrodymų darytina išvada, kad atsakovo paminėta ataskaita, paremta išrašais iš jo banko sąskaitos, įrodo, jog ginčo sumą ieškovė gavo. Ieškovo sąskaitos 31p.-34 p.(t.2, b.l.88) įrodo, jog ieškovė, įnešusi į atsakovo sąskaitą 7000 Lt, juos paėmė grynaisiais pinigais 2009-06-29, 2009-06-30, 2007-07-09 bei 40 p., 41 p., 42 p., 44 p. ( t.2, b.l.88) įrodo, jog ieškovė, įnešusi 8000 Lt, juos taip pat paėmė grynaisiais pinigais prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, t. y. tuo metu kada atsakovas buvo jūroje ( t.1, b.l. 77-78), todėl paneigta aplinkybė, jog ieškovės įneštus pinigus atsakovas galėjo panaudoti savo nuožiūra. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė tokią ataskaitą pateikė atsakovui. Todėl ieškovė, atstovaudama pagal įgaliojimą atsakovui, disponuodama jo piniginėmis lėšomis, esant įrodymams dėl visos šeimos bendrų finansinių reikalų tvarkymo, neįrodė, jog atsakovas praturtėjo be pagrindo. CK 6.237 str., 6.242 str. reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remdamasis asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turto. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.).

Dėl priešieškinio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 suformuotą taisyklę, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Prievolė pagal vekselį priklauso nuo jos atsiradimo pagrindo (tam tikro sandorio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007 yra nurodęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja, jog vekselio turėtojas yra kitas asmuo, nes jis dengia realius paskolos santykius, sudarytus ir neginčijamus su kitu asmeniu. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008). Todėl byloje įrodžius, jog atsakovo pinigai buvo paskolinti V. T., pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo teisenos tvarka pakeitė vekselių turėtoją. Byloje neįrodyta, kad 6000 eurų atsakovo paskola V. T. buvo padengta akcijų pirkimo sandoriu, nes šiai aplinkybei įrodyti ieškovės paaiškinimas yra nepakankamas įrodymas.

Įsiteisėjus šiai sprendimo daliai bus pagrindas pakeisti išsieškotoją vykdymo procese dėl išieškojimo pagal paminėtus vykdomuosius įrašus (t.1, b.l.66, 68).

Pakeitus vekselio turėtoją buvo pagrindas tenkinti priešieškinio dalį dėl 8270,32 Lt kaip be pagrindo ieškovės įgytus, nes nustačius byloje, kad ieškovė neįrodė, jog skolino V. T. savo pinigus, ji neturėjo pagrindo jų gauti, todėl įgijo juos be pagrindo, nes jos ir V. T. nesiejo prievoliniai santykiai.

Dėl 3400 Lt priešieškinio dalies ir dėl V. T. grąžintų 4000 Lt ieškovei.

12 270, 32 Lt, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė 11670,32 Lt, todėl šią priešieškinio dalį apskaičiavo netiksliai. Nesant byloje rašytinių įrodymų dėl 3400 Lt paskolos tarp atsakovo ir V. T. ir dėl V. T. grąžintų 4000 Lt ieškovei, ši priešieškinio dalis ir trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas yra neįrodyti. Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškinimuose nurodo, kad V. T. vekselių sudarymo dieną -2009-12-28 - ieškovei grąžino 4000 Lt atsakovo skolai padengti. Šie paaiškinimai nėra pakankami įrodymai paskolos grąžinimo teisiniams santykiams įrodyti. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Taigi įstatyme reikalaujama, kad pakvitavime būtų nurodyta informacija apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Ieškovė trečiojo asmens prievolės įvykdymo fakto nepripažįsta, o apie tokios prievolės fakto patvirtinimą pakankamai įrodymų nesant pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio dalį dėl 3400 Lt ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą dėl 4000 Lt prievolės įvykdymo.

Byloje antstolio pažyma įrodyta, jog ieškovei buvo pervesti 8270,32 Lt (t.1, b.l.70), todėl tik šia suma ieškovė praturtėjo, nes neįrodė, jog skolino savo pinigus V. T.

Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteisti atsakovui

11 670, 32 Lt mažintina iki 8270, 32 Lt ir priešieškinio dalis dėl 3400 Lt, atmestina. Teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas V. T. patikslintas reikalavimas, keistina ir trečiojo asmens ieškinys tenkintinas iš dalies. Panaikintina sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad V. K. perduota 4000 Lt suma yra J. K. nuosavybė, ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1d. 3p.).

Priešieškinį patenkinus iš dalies sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistus 489 Lt sumokėto žyminio mokesčio iki 387 Lt (CPK 93 str. 5d.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistini 102 Lt sumokėtos dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, apskaičiuotą pagal apeliaciniu skundu patenkintą 3400 Lt reikalavimą ir iš V. T. priteistini ieškovei 120 Lt sumokėtos dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.2d., 3d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis pakeisti ir priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteistą iš V. K. J. K. 11 670, 32 Lt sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas sumažinti iki 8270,32 Lt ir kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sumažinti iš V. K. J. K. priteistus 489 Lt sumokėto žyminio mokesčio iki 387 Lt.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria patenkinti trečiojo asmens V. T. patikslinti reikalavimai ir trečiojo asmens ieškinį patenkinti iš dalies. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad V. K. perduota 4000 Lt suma yra J. K. nuosavybė, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

V. K. iš J. K. priteisti 102 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir iš V. T. priteisti V. K. 120 Lt sumokėtos dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.