- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-800-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10381-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- TEO LT
- Ieškovas
- UAB „TD Baltic“
- Trečiasis asmuo
- UAB „DPD Lietuva“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo TEO LT, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „TD Baltic“ ieškinį atsakovui TEO LT, AB dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „DPD Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „TD Baltic“ 2010-10-12 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-7), prašydamas priteisti iš atsakovo TEO LT, AB 31 416,64 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-01-22 ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovas užsakė pas ieškovą 15 kompiuterių. Ieškovas pristatė visas atsakovo užsakytas prekes atsakovo nurodytam asmeniui UAB „Whisky bar“. Ieškovas pateikė sąskaitas už šias prekes atsakovo nurodytai su atsakovu susijusiai įmonei „TeliaSonera Asset Finance“. Kadangi nei atsakovas, nei jo nurodytas asmuo „TeliaSonera Asset Finance“ per šalių sutartą terminą nesumokėjo ieškovui už prekes, ieškovas ne kartą telefonu ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau šis ieškovui 2009-10-30 raštu atsisakė apmokėti pateiktas sąskaitas. Kadangi ieškovas prekes perdavė atsakovo nurodytam asmeniui ir taip įvykdė savo prievolę, atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui už prekes.
Atsiliepimas
Atsakovas TEO LT, AB atsiliepimu į ieškinį (b.l. 98-101) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog šios sutarties pagrindu atsakovas ne kartą iš ieškovo yra įsigijęs prekių (įrangos) savo nuosavybėn ir už jas tinkamai atsiskaitęs. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys susitarė, kad atsakovas pateiks užsakymus ieškovui, šis tinkamai pristatys įrangą atsakovo klientams, o sąskaita apmokėjimui bus pateikta įmonei „TeliaSonera Asset Finance“. Pagal nurodytus aktus ieškovas turėjo pateikti atsakovo klientui UAB „Whisky Bar“ kompiuterinę įrangą nurodytu adresu ir grąžinti atsakovui pasirašytus kompiuterinės įrangos aktus. Laiko, kad šio užsakymo ieškovas tinkamai neįvykdė ir neperdavė atsakovo klientui UAB „Whisky Bar“ užsakytos įrangos, nes pateikti dokumentai buvo įforminti netinkamai. Ieškovas privalėjęs grąžinti atsakovui 15 vnt. kompiuterinės įrangos perdavimo aktų su kliento parašu, įrodančių įrangos perdavimą. Kadangi kompiuterių pristatymo procesas vyko ne pagal ieškovo nurodomą 2007-10-22 pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas neturėjo pagrindo apmokėti ieškinyje nurodytos sumos.
Tretysis asmuo UAB „DPD Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 106-107) nurodė, kad ieškovo reikalavimai nėra susiję su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis. Tretysis asmuo patvirtino, kad ieškovo nurodytas siuntas jo kurjeriai priėmė pristatymui iš sandėlio, esančio Metalo g. 2A/Dobkevičiaus g. 7, Vilniuje, pagal siuntėjo (ieškovo) paruoštus siuntų dokumentus (manifestus) ir pristatė pasirašytinai gavėjui, kuris buvo nurodytas ant siuntos pakuotės bei siuntos dokumente.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-02-23 sprendimu (b.l. 146-150) ieškinį patenkino ir priteisti ieškovo UAB „TD Baltic“ naudai iš atsakovo TEO LT, AB 31 416,64 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31 416,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2303,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo TEO LT, AB 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, jog 2007-10-22 UAB „TD Baltic“ ir TEO LT, AB pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti užsakymais suderinto asortimento prekes atsakovui pastarojo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo nupirkti bei priimti tokias prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą. Šalys susitarė, kad atsiskaitymai pagal šią sutartį vykdomi banko pavedimais į ieškovo nurodytą sąskaitą banke, be to, šalys gali susitarti ir kitokios atsiskaitymo formos. Atsakovas, patvirtindamas kompiuterinės įrangos užsakymus, pateikė ieškovui kompiuterinės įrangos perdavimo aktus, pagal kuriuos ieškovas turėjo pateikti atsakovo klientui UAB „Whisky Bar“ aktuose nurodytą kompiuterinę įrangą nurodytu adresu ir grąžinti atsakovui pasirašytus kompiuterinės įrangos aktus. Teismas nurodė, kad atsiradęs ginčas dėl to, ar kompiuterinę įrangą atsakovas iš ieškovo pirko pagal tarp šalių 2007-10-23 pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, nėra lemiamai reikšmingas, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir, teismo nuomone, ieškovas (pardavėjas) tinkamai įvykdė pareigą perduoti daiktus pirkėjui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas TEO LT, AB apeliaciniu skundu (b.l. 160-166) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „TD Baltic“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino procesiniuose dokumentuose įvardintus argumentus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą, nustatydamas, kad kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo santykiai yra susiklostę tarp TEO LT ir UAB „TD Baltic“. Ieškovo nurodytas kompiuterinės įrangos pristatymo procesas bei pateikti dokumentai neatitinka 2007-10-22 pirkimo-pardavimo sutartyje sutartų prekių pristatymo ir priėmimo bei apmokėjimo nuostatų.Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog UAB „TD Baltic“ tinkamai įvykdė pareigą perduoti daiktus pirkėjui, kadangi byloje nėra tinkamai įformintų kompiuterinės įrangos perdavimo aktų, patvirtinančių, kad įranga buvo perduota UAB „Whisky bar“.Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad TEO LT kyla pareiga sumokėti už perduotus daiktus, nepaisant to, kad PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos apmokėjimui TeliaSonera Asset Finance vardu. Kadangi atsakovas nėra gavęs jo vardu išrašytų sąskaitų už kompiuterinę įrangą, negalėjo sąskaitų, išrašytas apmokėjimui TeliaSonera Asset Finance vardu, registruoti savo apskaitos registruose, jas apmokėti bei šias išlaidas pripažinti sąnaudomis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „TD Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 175-178) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovą ir atsakovą siejusiais pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias pirkėjo pareigą sumokėti pardavėjui prekių kainą. Mano, jog apeliacinio skundo argumentai dėl viešosios teisės normų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pridėtinės vertės bei pelno mokesčių sumokėjimą, taikymo, aiškinant šalių tarpusavio pareigas, yra visiškai nepagrįsti.
Tretysis asmuo UAB „DPD Lietuva“ atsiliepimu (b.l. 172-173) nesutinka su TEO LT apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus ir padarė tinkamą išvadą, kad atsakovo užsakyta kompiuterinė įranga tinkamai pristatyta atsakovo klientui UAB „Whisky bar“ nurodytais adresais. Tretysis asmuo nurodymų dėl įgaliotų priimti siuntas asmenų negavo, todėl mano, kad UAB „DPD Lietuva“ tinkamai pristatė nurodytas siuntas ieškovo nurodytam gavėjui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro apelianto skundo teiginiai, susiję su netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu, sprendžiant klausimą, ar šalis šiuo konkrečiu kompiuterinės įrangos perdavimo atveju siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, ar ieškovas tinkamai įvykdė sutartį (pristatė prekes) ir ar apeliantui kyla pareiga sumokėti kompiuterinės įrangos kainą.
Šalys 2007-01-22 sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo parduoti pirkėjui (apeliantui) užsakymais suderinto asortimento prekes, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti bei priimti tokias prekes ir už jas sumokėti. Šios sutarties prieduose šalys sulygo ir dėl prekių užsakymo tvarkos bei užsakymų pateikimo formos, dėl jų pristatymo vietos nurodymų teikimo, dėl kainodaros principų, dėl kitų sutarties vykdymo aplinkybių (b.l. 9-21). Apie šalis siejančių pirkimo-pardavimo teisinių santykių vykdymą ir specifiką, pirkėjo duodamus nurodymus dėl pristatymo vietos ir subjekto, kuris turėtų apmokėti už ieškovo teikiamas prekes, šalių atstovai teikė paaiškinimus teismo posėdyje (b.l. 135-143). Faktinė aplinkybė, kad apeliantas ir šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo pateikęs ieškovui konkrečius užsakymus dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo, kuri turėjo būti pristatyta į UAB „Whisky bar“ dviem adresais Šiaulių mieste – Tilžės g. 170 ir Medelyno g. 7-202 a, nustatyta, tai patvirtina ne tik šalių atstovų paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai: apelianto suformuoti užsakymai-perdavimo aktai (b.l. 22-35), 2009-10-30 pranešimas apie atsisakymą apmokėti už prekes, teigiant apie netinkamą užsakymo įvykdymą (b.l. 36-37). Ieškovas ir tretysis asmuo į bylą pateikė ir pristatymo nurodytais adresais, kurį vykdė tretysis asmuo UAB „DPD Lietuva“, dokumentus (b.l. 38-63, 108-110). Netinkamu įvykdymu apeliantas įvardija netinkamai įformintus perdavimo dokumentus, t.y. ta įranga, kuri turėjo būti perduota adresu Tilžės g. 170, buvo perduota adresu Medelyno g. 7-202 a, ir priešingai, ta įranga, kuri turėjo būti pristatyta į Medelyno g. 7-202 a, buvo pateikta į Tilžės g. 170 ir, taip pat ne visų perdavimo aktų pasirašymą ir asmens, pasirašiusio vieną iš aktų (A. M.), įgaliojimo pasirašyti dokumentus nepateikimą (b.l. 103-105). Tokios pačios nuomonės laikėsi ir apelianto atstovas teisme (b.l. 142), teigdamas, kad dėl įvardinto pareiga apmokėti šių prekių kainą apeliantui neatsiranda. Pažymėtina, kad ginčas dėl prekių nepristatymo yra atsiradęs dėl to, jog kompiuterinė įranga yra dingusi ir dėl jos pasisavinimo apgaule yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 137).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apelianto procesinę poziciją, jog jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirkimo-pardavimo santykiai su ieškovu nagrinėjamu atveju apelianto nesiejo, kadangi ginčo prekių pristatymo procesas neatitiko šalių pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų, o kompiuterinės įrangos užsakymai apelianto vardu patvirtina tik ieškovo pareigą jas pristatyti į UAB „Whisky bar“, t.y. pristatymo vietą, o ne faktą, kad šią įrangą pirko iš ieškovo būtent apeliantas, teisiškai ir faktiškai ydingi. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais svarstomu klausimu, pripažįsta, kad užsakymų pateikimas atitinka sutarties 4 p. „Prekių užsakymas“ (b.l. 10), jos 1 priedo (b.l. 13) ir 4 priedo (b.l. 16-19) nuostatas. Kiekviena sutartis turi būti vykdoma pagal joje šalių suderintas sąlygas (CK 6. 156 str. 4 d.) arba įstatymo nurodymą. Šalių valia, sudarant sutartį, aiškintina vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios taikytinos ne tik sprendžiant dėl raštu užfiksuotų sutarties sąlygų reikšmės, bet ir dėl tokia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų tikrumo, jų privalomumo ir nekintamumo. Kiekviena atskira sutarties sąlyga negali būti aiškinama atsietai nuo visos sutarties teksto bei kitų jos sąlygų, o teisinę reikšmę turi ne pažodinis sutarties teksto (atskirų jos sąlygų) aiškinimas, bet šalių vidinės valios įvertinimas, kuri dažnai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių, šalių elgesio iki ir po sutarties sudarymo tyrimu. Taip pat visuomet privalu atsižvelgti ir į šalių tarpusavio santykių praktiką. Nepaisant 2007-01-22 pirkimo-pardavimo sutartyje tęstinumo ir nevienkartiškumo, joje šalys susitarė, kad kiekvieną kartą dėl konkretaus prekių pirkimo ir pardavimo turi būti susitariama pirkėjui (apeliantui) teikiant užsakymą (4.1. p.), taip pat atskiru susitarimu sulygo, kad prekes už atskirai sutartą mokestį pardavėjo yra pristatomos į sutartyje nurodytą ar kitą pirkėjo nurodytą (pakeistą) vietą (sutarties priedas Nr. 1). Tokie užsakymai su nurodytais pristatymo adresais buvo apelianto pateikti, todėl teigti, kad jo sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai su ieškovu šiuo atveju nesiejo, nėra nei pagrįsta, nei sąžininga, nei teisinga. Kitaip susiklosčiusios situacijos vertinti neleidžia ir sąskaitų apmokėjimui pateikimas ne pačiam apeliantui, o su juo susijusiai bendrovei Telia Sonera Asset Finance. Pačios šalys pripažino (b.l. 140), kad tokia buvo susiklosčiusi jų bendradarbiavimo praktika, kuri, pastebėtina, neprieštaravo ir sutarties sąlygoms, leidžiančioms tarpusavio susitarimu sulygti kitokią atsiskaitymų tvarką (sutarties 6.1. p.). Todėl vien sąskaitų apmokėjimui pateikimas kitos bendrovės vardu pats savaime nepakeičia apelianto, kaip prekių pirkėjo, kitu asmeniu šioje prievolėje, neeliminuoja jo įstatyminės ir sutartinės pareigos už prekes tiesiogiai ar per kitus asmenis su pardavėju atsiskaityti (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.314 str.). Nuorodos skunde į viešosios teisės normas (Buhalterinės apskaitos, Pelno mokesčio, pridėtinės vertės įstatymus) taip pat nesuponuoja kitokio sandorio šalies traktavimo ir neįtakoja privatinės teisės normų pagrindu atsiradusių apelianto civilinių teisių bei pareigų.
Kita vertus, pagal CK nuostatas ir sutarties sąlygas (5.7 p.), nuosavybė į apelianto užsakytas prekes nepriklausomai nuo jų perdavimo vietos (gavėjo) ar nuo jų kainą apmokėjusio subjekto, apmokėjimo termino, atsiranda pačiam apeliantui kaip pirkėjui nuo šių prekių perdavimo momento. Vadinasi, reikalavimą ieškovas byloje pareiškė tinkamam asmeniui.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo dalimi dėl netinkamai atlikto įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai aptarė prekių pristatymo klausimus ir nurodė, kokie bylos įrodymai patvirtina, kad savo sutartinę pareigą – pristatyti prekes į užsakovo nurodytas vietas ir perduoti jas – ieškovas įgyvendino tinkamai. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Pagal sutartį, prekių perdavimą-priėmimą patvirtina važtaraštis ir PVM sąskaita-faktūra, pasirašyta abiejų šalių atstovų (5.5. p.). Siunčiant prekes ne pačiam apeliantui, o jo klientams, kliento atstovai turėjo pasirašyti užsakyme esančiame perdavimo akte (b.l. 22-35). Tokį užsakymą (jo formą) parengė apeliantas. Ieškovas laikosi pozicijos, kad visi aktai buvo grąžinti apeliantui (b.l. 57, 143), taip pat ir kiti dokumentai (pristatymo patvirtinimai), kuriuose gavėju įvardinti Stončius ir Morkūnas (b.l. 38-47,58-60). Nors, kaip teigiama skunde, kontaktiniu gavėjo asmeniu įvardintas T. T., įgaliotas priimti prekes ir kontaktinis asmuo nėra visiškai tapačios sąvokos. Imperatyvaus nurodymo perduoti prekes tik kontaktiniam asmeniui nebuvo suformuluota. Reikalavimas pridėti prie akto įgaliojimą veikti kliento vardu šiuose užsakymuose taip pat nebuvo suformuluotas. Ir sutarties nuostatos neįpareigojo pardavėjo prekių perdavimo momentu paimti prekes gavusio asmens dokumentų ar įgaliojimo kopijas. Dar vienas šiame kontekste svarbus aspektas yra tai, kad bendrovė (apelianto klientas), kuriai buvo adresuotos šios prekės, jų nepasigedo ir neieškojo, jokių su tuo susijusių pretenzijų ar raginimų į bylą nepateikta. Tretytis asmuo patvirtino prekes pristatęs nurodytais adresais ir jas įteikęs įmonės darbuotojams (b.l. 142, 143). Ikiteisminio tyrimo pradėjimas (b.l. 137) leidžia daryti prielaidą, kad už tokią nenumatytą aplinkybę (prekių dingimą iš jų pristatymo vietos) pardavėjas nėra atsakingas, be to, nuo prekių perdavimo momento atsitiktinė jų žuvimo rizika ar vertės sumažėjimo rizika tenka pirkėjui (sutarties 5.8 p., 6.320 str.).
Kolegija pasisako ir dėl įrodymų vertinimo civilinėje byloje principo, kuris grindžiamas tikėtinumo taisykle ir kuria taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais arba priešingai, nenustatytais. Šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pardavėjas savo prievolę pirkėjui yra įvykdęs tinkamai, t.y. prekės pirkėjui (apeliantui) buvo perduotos tinkamu būdu (CK 6.317 str.), o tai lemia, kad apeliantui prievolė už jas atsiskaityti su ieškovu egzistuoja.
Nenustačius teisinių prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, iš apelianto priteistinos ieškovui su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nors ieškovas pateikė įrodymus, jog tokių išlaidų turėjo 1588,13 Lt, tačiau jam gali būti kompensuota tik ta dalis, kuri neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, nurodytų kriterijų bei dydžių, t.y. 1200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą ( b.l. 181), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš TEO LT, AB 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „TD Baltic“ naudai.