Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1911-579/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
1S-1911-579/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00383-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kaltinamasis
K. D.
Nr.1S-1911-579/2013
Proceso Nr. 1-91-1-00383-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.1.3.2.; 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. D., kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. (4 veikos), 182 str. 3 d., perduota Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. byloje kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio 22 d., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. Š. psichine negalia bei jos duomenimis, pažadėdamas jai, kad jis mokės už paimtas prekes, apgaule A. Š. vardu sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir savo naudai įgijo televizorių „Funai“ ir namų kino sistemą „LG“, ir tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 1718,61 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio 24 d. AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) mieste, užsakė ir, pasinaudodamas A. Š. psichine negalia bei jos asmens duomenimis, pažadėdamas jai, kad jis mokės už suteiktas paslaugas, apgaule A. Š. vardu sudarė su AB (duomenys neskelbtini) viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų diegimo sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2012 m. vasario 27 d., AB (duomenys neskelbtini) telefonu užsakė ir pasinaudodamas A. Š. psichine negalia, bei jos asmens duomenimis, pažadėdamas jai, kad jis mokės už suteiktas paslaugas, apgaule A. S. vardu sudarė 2012 m. kovo 13 d., antžeminės televizijos paslaugos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) ir savo naudai įgijo antžeminės televizijos paslaugą tuo AB (duomenys neskelbtini) padarė 1135,85 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 7 d., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. Š. psichine negalia bei jos asmens duomenimis, jai pažadėdamas, kad jis mokės už paslaugas, apgaule A. S. vardu sudarė specialią paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo naudai įgijo telefoną „Nokia C2-01“, ir tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) turtinę 695,89 Lt žalą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2012 m. sausio 6 d., UAB (duomenys neskelbtini) partnerio UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. Š. psichine negalia bei jos asmens duomenimis, pažadėdamas jai, kad jis mokės už paslaugas, apgaule A. Š. vardu sudarė specialią paslaugų teikimo sutartį ir savo naudai įgijo telefoną „Nokia Cl-01 Dark Grey“, ir tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 287,26 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2012 m. vasario 1 d., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. Š. psichine negalia bei jos asmens duomenimis, pažadėdamas jai, kad jis mokės už paslaugas, apgaule A. Š. vardu sudarė specialią paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo naudai įgijo telefoną „Nokia C2-01“, ir tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) turtinę 695,89 Lt žalą.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi bylą nutarta perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl to, jog kaltinamasis aktas neatitinka kaltinamojo akto reikalavimams, įtvirtintiems BPK 219 straipsnyje, nes nenurodyti tikslūs nuskalstamos veikos padarymo būdai. Kaltinamajame akte nurodyta, jog K. D. jam inkriminuojamas veikas padarė pasinaudodamas nukentėjusiosios psichine negalia ir apgaule pasinaudodamas jos asmens duomenimis sudarė įvairias sutartis, tačiau nėra nurodoma, kokiu būdu tai buvo padaryta – ant sutarčių jo parašų nėra, o į „Omnitel“ saloną jis tikėtina apskritai nebuvo atėjęs. Iš kaltinamojo akto neaišku, kokiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, nes pateiktas tik teisinis jų įvertinimas – „apgaule sudarė sutartis“ , tačiau pats poelgis neaprašytas. Be to, tikėtina, jog K. D. galimai dalyvavo šiose nusikalstamose veikose bendrininkaujant su kitais asmenimis, tačiau kaltinamajame akte tai nenurodyta. K. D. kaltinamajame akte traktuojamas kaip nusikalstamų veikų vykdytojas, tačiau akivaizdu, jog jo veiksmuose gali būti kitų bendrininkų rūšių požymių. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausus J. Š. susidarė pagrįsta nuomonė, jog ji taip pat galėjo dalyvauti inkriminuotose nusikalstamose veikose, tačiau duomenų dėl jos atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų nėra, tad svarstytinas klausimas, ar ji nebuvo šios veikos bendrininkė. Jei būtų nustatytas bendrininkavimo požymiai, tai turėtų esminės reikšmės tiek pateiktam kaltinimui, tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Nurodytos aplinkybės neleidžia teismui išnagrinėti bylos iš esmės.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui. Teigia, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas dar 2013-05-09 nutartyje perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatavo, jog kaltinamasis aktas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra. Buvo surengti 4 teisiamieji posėdžiai, kurių metu buvo ištirtos nusikalstamų veikų aplinkybės ir po baigiamųjų kalbų bei kaltinamojo paskutinio žodžio teismas išėjo priimti nuosprendžio, kuris turėjo būti skelbiamas 2013-10-02, tačiau 2013-10-02 teismas paskelbė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą ir numatė kitą posėdžio datą, tai yra, 2013-10-18. 2013-10-18 posėdžiui neįvykus buvo paskirta kita data – 2013-11-11. Pastarojo posėdžio metu įrodymai nebuvo tiriami, teismas nurodė, kad priims nutartį grąžinti bylą prokurorui, nes netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, kurią paskelbs 2013-11-18. Šios aplinkybės, prokuroro manymu, rodo, kad teismas yra nenuoseklus vertindamas kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 str. reikalavimams. Teismui bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių abejonių dėl kaltinamojo akto, nes teismas bylą išnagrinėjo ir išėjo priimti nuosprendį. Akivaizdu, kad teismas įrodymų tyrimą atnaujino ne tikslu tirti įrodymus, nes faktiškai jų ir netyrė, o tikslu priimti nutartį grąžinti bylą prokurorui. Teismas nepaisė proceso ekonomiškumo principo bei nepagrįstai vengė išimtinės pareigos vykdyti teisingumą – priimti nuosprendį ar nutartį byloje. Teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. reikalavimų, nes teismas bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo akto trūkumų nenustatė. Tariamus trukumus nustatė jau išėjęs priimti nuosprendį, dėl ko atnaujino įrodymų tyrimą.

Teismo argumentas dėl netiksliai aprašytos veikos nepagrįstas, nes kaltinamajame akte kaltinamojo K. D. veika kiekviename atskirame epizode yra aiškiai aprašyta – nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įvardintas ir kaltinamojo poelgis – „pasinaudodamas A. Š. psichine negalia, bei jos asmens duomenimis, pažadėdamas jai, kad jis mokės už suteiktas paslaugas (ar paimtas prekes), apgaule A. Š. vardu sudarė sutartį...“ ir poelgį atitinkantis teisinis vertinimas –„apgaule įgijo svetimą turtą“.

Teismas nenuoseklus ir dėl J. Š. veiksmų. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2013-05-09 nutartyje, konstatavo, jog kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, tačiau 2013-11-18 jau teigia, jog netinkamai. J. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja, todėl teismo teiginys, jog nėra duomenų apie atliktus proceso veiksmus su J. Š., nepagrįstas. Taip pat pažymima, jog prokuroras yra nepriklausomas vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir priimdamas sprendimus dėl įtarimų pareiškimo, tačiau nesant pagrindo pareikšti įtarimus ir prokuroru nepriėmus sprendimo pareikšti įtarimus, teisės aktai neįpareigoja to kaip nors formalizuoti.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nutartyje nedviprasmiškai išsakydamas nuomonę, kad teismui su analogiškais kaltinimais turi būti perduota ir J. Š., siekia išplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Niekas, tame tarpe ir teismas, neturi teisės prokurorui nurodyti, kokie asmenys ir dėl kokių kaltinimų kaltinamuoju aktu turi būti perduoti teismui. Teismas išreikšti nuomonę dėl kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn gali BPK 257 str. numatyta tvarka – nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Prokuroro teigimu, kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus, todėl pagrindo baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 3 d. numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas padarė išvadą, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, todėl perdavė bylą prokurorui.

Pagal BPK 219 str. 3 punktą kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Formaliai Lietuvos Respublikos BPK 219 str. didelių reikalavimų kaltinamojo akto turiniui nėra keliama, nurodomos elementarios kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Tačiau kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi būti tikslus ir juridiškai korektiškas – turi būti kiek įmanoma tiksliai nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat turi būti tiksliai nurodyta už kokią nusikalstamą veiką, koks Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas) numato atsakomybę, turi būti tiksliai aprašyta nusikalstama veika, nurodant, ar tai pavieniai nusikaltimai, ar tęstinis nusikaltimas. Kaltinamasis negali tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo, jei iš kaltinimo turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku ir būdu padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama. Taigi, reikalavimai kaltinamajam aktui iš esmė susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu. Nors šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis ar jo gynėjas ir neišreiškė pozicijos, kad kaltinamasis aktas nesuprantamas, kad negalima gintis nuo tokio kaltinimo, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kaltinamąjį aktą surašyti tinkamai, laikantis BPK 219 str. reikalavimų, jame išdėstyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai aprašyti nusikalstamas veikas. Vien tai, kad teismas nebuvo nuoseklus savo pozicijoje dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnyje keliamiems reikalavimams, taip pat neleidžia teigti, jog kaltinamasis aktas surašytas laikantis minėto baudžiamojo proceso kodekso straipsnio nuostatų.

Baudžiamojo kodekso 182 str. numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tai yra sukčiavimo atveju paveiktas apgaulės būtent turto savininkas ar kitas asmuo (valdytojas, asmuo, kurio žinioje yra turtas, asmuo, turintis teisę spręsti teisinį ginčą) turtą perleidžia savo valia. Apgaulė reiškiasi įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint jų apsisprendimui esmines aplinkybes ir pan.

Tuo tarpu iš kaltinimų K. D. nesuprantama kas gi vis dėlto buvo suklaidintas (paveiktas apgaulės) – ar A. Š., ar atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Jeigu daryti išvadą, kad buvo suklaidinti turto savininkai – paminėtos bendrovės, nes jiems padaryta žala, tai lieka neaišku kuo tie suklaidinimai pasireiškė – nutylint bendrovių atstovų apsisprendimui esmines aplinkybes, pranešant neteisingus duomenis, pateikiant suklastotus dokumentus ar kokiu kitokiu būdu ir kas tokius suklaidinimus atliko. Kaltinimuose teigiama, kad būtent K. D. apgaule A. Š. vardu sudarė visas sutartis. Galima spėti, kad lygtai apgaulė pasireiškė tuo, jog kaltinamasis suklaidino UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kito asmens, A. Š., vardu sudarydamas sutartis. Tačiau nei viena iš sutarčių nėra pasirašyta ne tik, kad K. D. vardu, bet jas, kaip galima spręsti iš sutarčių, galimai pasirašė ir ne A. Š.. Visose sutartyse, kur turėjo būti A. Š. parašas, yra pasirašyta asmens kurio, kaip galima spręsti iš parašų, vardo pirmoji raidė yra „J“, o pavardė prasideda „Š“ raide (b. l. 103-107 T. 1). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kai kuriais atvejais pasirašant sutartį K. D. apskritai toje vietoje nebuvo.

Iš pateiktų K. D. kaltinimų formuluotės „pažadėdamas jai, kad jis mokės už paimtas prekes (kitur – suteiktas paslaugas), apgaule A. Š. vardu sudarė“ taip pat galima daryti išvadą, jog apgauta buvo A. Š., nes jai kaltinamasis pažadėjo (taip A. Š. suklaidindamas), kad bus mokama už prekes, o ne paminėtos bendrovės.

Taigi bylą nagrinėjęs Šakių raj. apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad kaltinamajame akte nenurodyta padarytos žalos minėtoms bendrovėms atsiradimo priežastis (padarymo būdas), kad iš kaltinime išdėstyto veikų aprašymo neįmanoma spręsti, kas, ką ir kaip apgavo, užvaldydamas svetimą turtą, kaip atsirado žala bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) .

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nesuprantamas, nelogiškas ir prieštaringas veikų aprašymas kaltinamajame akte (koks šiuo atveju surašytas A. D.) ne tik neatitinka BPK, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, tinkamai įvertino šį kaltinamąjį aktą ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas prokurorui svarstyti klausimą dėl kitų asmenų (J. Š.) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, išėjo iš kaltinimo ribų. Pagal BPK 164 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris ir priima sprendimus dėl įtarimų pareiškimo. Tuo tarpu, remiantis BPK 257 straipsnio nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltintajame akte, taip pat nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Šių Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog kito asmens veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, turi teisę apie tai motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, kuris turi teisę ir pareigą spręsti dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas negali grąžinti teisiamajame posėdyje neišnagrinėtos baudžiamosios bylos ir pavesti prokurorui svarstyti klausimą dėl kito asmens, kuriam šioje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kartu pažymėtina, kad vien tik ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys