Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Vadovaujasi ABTĮ 15 straipsnio 11 bei 12 punktais, 36 straipsniu ir nurodo, kad jo skundas turėjo būti paduotas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymą (toliau – ir Audito įstatymas) Lietuvos auditorių rūmai vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – ir Asociacijų įstatymas) ir vykdo auditorių ir audito įmonių registravimą, priežiūrą ir kontrolę, t. y. tvarko licencijuotos veiklos registrą, prižiūri ir kontroliuoja šių registrų subjektų veiklą. Nurodo, kad įsigaliojus Audito įstatymui, visi Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo sprendimai, tvirtinami ne pagal Asociacijų įstatymą suformuoto vidaus valdymo organo – Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimus, todėl yra neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl administracinės bylos pagal atskirąjį skundą ginčo dalykas yra pareiškėjo skundu reiškiamų reikalavimų teismingumas.

Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str., 22 str. 1 d.). Administraciniai teisiniai santykiai – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, t. y. santykiai, atsirandantys dėl valstybės institucijų ar kitų įgaliotų subjektų vykdomosios veiklos, jiems įgyvendinant įstatymų suteiktas viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 2 str. 1, 3, 4 ir 16 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2011 m. gegužės 9 d. posėdyje Nr. 9 priimtą ir 9.2.1 punktu įformintą nutarimą – patvirtinti 2011 m. balandžio 6 d. Audito kokybės kontrolės komiteto priimtą sprendimą dėl audito kokybės priežiūros ataskaitų tvirtinimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdyje Nr. 6 priimto nutarimo – 6.1.1 punkto dalimi, kuria nutarta vadovaujantis Audito įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareikšti auditoriui (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui) įspėjimą ir vadovaujantis Audito įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu auditoriui (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui) nurodyta papildomai kelti profesinę kvalifikaciją.

Audito įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendinant audito kokybės užtikrinimą, Auditorių rūmų priimti sprendimai ir Audito ir apskaitos tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Konkretus teismas, nagrinėjantis iš šio įstatymo kylančius ginčus, nėra nurodytas, todėl tokiu atveju, kai nėra aišku, į kurį teismą asmuo, siekdamas realizuoti teisę į gynybą, turi kreiptis, būtina įvertinti santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, teisinį pobūdį. Šiuo teismingumo nustatymo principu vadovaujasi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Jis yra įtvirtintas ir nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ABTĮ 21 straipsnio 2 dalies ir CPK 36 straipsnio 2 dalies redakcijoje.

Lietuvos auditorių rūmų veiklą reglamentuoja specialus įstatymas – Audito įstatymas (1 str. 1 d.). Šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir įgyvendinantis auditorių profesinę savivaldą. Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu (Audito įstatymo 55 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos auditorių rūmų priimtų sprendimų 1) patvirtinti Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimą dėl atlikto kokybės priežiūros ataskaitų tvirtinimo bei 2) paskirti drausminę nuobaudą – įspėjimą ir duoti nurodymą (kelti kvalifikacija). Tokiu būdu pareiškėjas ginčija aktus, kurie buvo priimti Lietuvos auditorių rūmams įgyvendinant Audito įstatymo VII skirsnyje nustatytą funkciją – auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą.

Audito įstatymu Lietuvos auditorių rūmams yra pavesta vykdyti atitinkamas funkcijas, susijusias su šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų uždavinių įgyvendinimu (Audito įstatymo 58 str.). Vadovaujantis Audito įstatymo VII skirsniu – Lietuvos auditorių rūmams taip pat yra pavesta užtikrinti auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybę. Taigi, valstybė yra imperatyviai pavedusi Lietuvos auditorių rūmams (kartu su Audito ir apskaitos tarnyba) atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą ir tokia veikla, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, teisinį pobūdį, laikytina viešuoju administravimu, kuris Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ginčai dėl audito kokybės priežiūros ataskaitų tvirtinimo ir dėl už audito kokybės patikrinimo metu nustatytus trūkumus taikomų drausminio pobūdžio priemonių yra ginčai dėl nevyriausybinės organizacijos, turinčios viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šio subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus ir tokie ginčai yra teismingi administraciniams teismams (ABTĮ 15 str. 1 d. 11 p.). Šią išvadą patvirtina ir aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse formuojama teismingumo nustatymo praktika (pvz., 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, 2010 m. sausio 7 d. nutartis). Kadangi šioje byloje yra aktualus bylos teismingumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Specialiosios teisėjų kolegijos išvadomis, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11-127/2006. Akcentuotina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimai buvo paskelbti vėliau nei aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos teismingumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai nepriskirtiną administraciniams teismas.

Pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad jo skundas priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai ABTĮ 15 straipsnio 11 bei 12 punktų pagrindu. Pažymėtina, kad ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytoms byloms. Įvertinusi pareiškėjo skundžiamus aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nė į vieną nurodytą bylų kategoriją nepatenka.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą vertino tik tai, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams, tačiau nesvarstė, ar nėra kitų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.