Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti UAB „Liturta“ 2008 m. balandžio 8 d. Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. S08/04-86-B negaliojančia (neteisinga); 2) priteisti ieškovės naudai patirtą 14 843,09 Eur (51 250,24 Lt) žalą (nuostolius), 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad bendrovė yra įsteigta ir veikia pagal Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 739, jai suteikta teisė drausti su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašiusių bankų ar kitų kredito įstaigų kreditus, skirtus būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti ir būstui statyti. 2008 m. balandžio 21 d. bankas ir būsto kredito gavėja D. R. sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo būsto kredito gavėjai suteikti 16 797,96 Eur (58 000,00 Lt) kreditą būsto - trijų kambarių buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau –ginčo turtas), įsigijimui. Prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti kredito gavėja įkeitė ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė 2008 m. balandžio 23 d. su draudėja D. R. sudarė būsto kredito draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. BPD 0416970) pagal bendrovės Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004. Ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, draudimo sumą -16 797,96 Eur (58 000,00 Lt), nustatė vadovaudamasi būsto kreditavimo sutartyje įkeisto nekilnojamojo turto rinkos verte, kuri nustatyta 2008 m. balandžio 8 d. UAB „Liturta“ Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. S08/04-86-B (toliau – ataskaita), pagal kurią perkamo ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 58 000 Lt (16 797,96 Eur). Draudimo suma nustatyta pagal licencijuotų nekilnojamojo turto vertintojų turto vertinimo ataskaitoje nustatytą būsto rinkos vertę, kuri lygi 100 proc. būsto kredito gavėjui (draudėjui) suteikto būsto kredito. Būsto kredito gavėja (draudėja) netinkamai vykdė kreditavimo sutartyje nustatytus įsipareigojimui, t. y. nustatytais terminais negrąžino būsto kredito ir nemokėjo palūkanų, todėl bankas 2008 m. spalio 7 d. vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį ir 2008 m. spalio 27 d. kreipėsi į ieškovą su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška 16 942,84 Eur (58 500,24 Lt) draudimo išmokai gauti. 2008 m. lapkričio 4 d. bendrovė, atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą, priėmėm sprendimą išmokėti draudimo išmoką ir 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėjo bankui 16 942,84 Eur (58 500,24 Lt), o bankas 2008 m. gruodžio 1 d. perleido bendrovei visas reikalavimo teises, kylančias pagal būsto kreditavimo sutartį. Ieškovei vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, neparduotas iš antrųjų varžytynių ginčo turtas, 2010 m. sausio 26 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 71-1277, buvo perduotas už 9 000 Lt sumą. 2010 m. birželio 21 d. ieškovei ir kredito gavėjai (draudėjui) pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo aktą, suabejota UAB „Liturta“ ataskaitos tikrumu. Dabar žinoma, kad atsakovės turto vertintojas L. S., sudarydamas vertinimo ataskaitą, nevyko ir tiesiogiai neapžiūrėjo ginčo buto, o pagal užsakovo pateiktas kito, žymiai geresnės būklės nekilnojamojo turto nuotraukas, t. y. nekilnojamojo turto vertinimą atliko bei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą surašė neatlikdamas TVVPĮ nustatytų turto vertintojo turimų teisių ir pareigų. Dėl to ieškovė patyrė 14 843,09 Eur (51 250,24 Lt) žalą, kurią sudaro: bendrovės išmokėta draudimo išmoka bankui – 16 942,84 Eur (58 500,24 Lt, kurią sudaro 57 947,72 Lt negrąžinto kredito ir 552,52 nesumokėtų palūkanų už 2 mėn.), 506,84 Eur (1750 Lt) ieškovės atlyginimas antstoliui), iš jų atėmus ieškovės perimto nuosavybėn turto vertę – 2606,58 Eur (9000 Lt), kurios nepadengė nei atsakovė, nei atsakovės civilinės atsakomybės draudikas (t. 1, b. l. 2-11).