Utenos apylinkės teismo sprendimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas išnagrinėjęs ieškovo bankrutavusios (duomenys neskelbtini) įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ ieškinį dėl žalos(nuostolių) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017-05-18 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Atsakovas teismo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo (duomenys neskelbtini) įmonei kreipėsi kreditorius – VSDFV Utenos skyrius, kadangi atsakovo įmonė nemokėjo privalomų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Taigi konstatuotina, kad atsakovas, t. y. įmonės savininkas ir likvidatorius, nerūpestingai valdė įmonę, laiku nevykdė savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, o šių įsipareigojimų negalint įvykdyti pats nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei, taip pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tampa nemoki. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Įmonei, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) įmonei, iškėlus bankroto bylą, paskiriamas bankroto administratorius, kuris gina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, privalo perduoti administratoriui įmonės turtą. Įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės administracijos vadovui nevykdant šių įpareigojimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti vadovo civilinei atsakomybei.

2016-10-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-653-278/2016 atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą, t. y. ne tik (duomenys neskelbtini) įmonės turimo turto sąrašą, bet ir jo asmeninės nuosavybės turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl toks jo neveikimas laikytinas neteisėtu.

Teismo vertinimu, atsakovui nevykdant aukščiau minėtų pareigų, t. y. nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdant teismo įpareigojimo teikti dokumentus bankroto administratoriui bei aplaidžiai ir nerūpestingai valdant įmonę, bankrutavusi įmonė ir kreditorius patyrė žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmiausia, žala laikytina VSDFV Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas – 3867,79 Eur sumai, kadangi atsakovas būdamas įmonės administracijos vadovu privalėjo mokėti įmokas kreditoriui, o to savalaikiai nedarydamas padarė įmonei ir kreditoriui žalos. Antra, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratoriaus patirtos išlaidos - 4360,00 Eur, kurios patvirtintos Panevėžio apygardos teismo 2016-11-18 ir 2017-01-31 nutartimis taip pat laikytinos žala, kuri padaryta bankrutavusiai įmonei dėl atsakovo imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui nevykdymo.

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas.

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu (duomenys neskelbtini) įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Nors (duomenys neskelbtini) įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau (duomenys neskelbtini) įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybės, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 8227,79 Eur žala (3867,79 ieškovo skola kreditoriui ir 4360,00 Eur bankroto administravimo išlaidos).

2017-03-28 nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2017-04-12 išregistruotos CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinant bylinėjimosi išlaidos – 185,00 E ur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir 4,44 Eur pašto išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263, 285, 286 straipsniais teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės, įmonės kodas 155971890, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“, juridinio asmens kodas 304059458, naudai 8227,79 (aštuoni tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni eurai 79 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-03-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 185,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,40 Eur (keturi eurai 44 ct) pašto išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.