Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proce­so tvarka išnagrinėjo M. R. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutarimo M. R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-25 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-79AM080254 M. R. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ str. 1 d. 217 (dviejų šimtų septyniolikos) eurų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus, pakeisdamas reljefą, sunaikino 1252,35 m² žolinės augmenijos ir reljefo plotą bei darbus atliko 2013-2014 metais.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyriausiojo specialisto V. K. 2014-11-25 nutarimą Nr. VR-79AM080254 paliko nepakeistą, o M. R. S. skundo netenkino.

M. R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, taip pat prašoma skundą nagrinėti žo­di­nio proceso tvarka. Skunde nurodoma, kad būtina tiksliai nustatyti, kada apie galimą pažeidimą vals­ty­bės institucijoms tapo žinoma. Informacija apie M. R. S. galimai neteisėtus veiksmus buvo gauta 2013-10-08, 2013-10-09 buvo surašytas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos ra­jo­no agentūros patikrinimo aktas ir medžiaga perduota tirti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių vals­tybinio gamtinio rezervato direkcijai. Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti ski­riama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pa­žei­dimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo die­nos. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 35 str. 1 d. nuostatas, teisinės valstybės principą, teisingumo principą bei principą non bis in idem, tvirtintą Lietuvos Respubli­kos Konstitucijos 31 str. 5 d., Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d. bei ATPK 250 str. 8 p., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažįsta, jog 2013 metais atliktiems veiksmams gali būti suėjusi senatis, todėl šiuo atveju teismo sprendimas prieštaringas, teismas nepagristai išskaido trunkamojo teisės pažeidimo veiks­mus ir vertina juos atskirai.

2014-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. AM Nr. 077603 ir 2014-11-25 nuta­rime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-79AM080254 jam inkriminuojamas reljefo for­mų pakeitimas ir sužalojimas, tačiau tokio veiksmo nėra numatyta Specialiųjų žemės ir miško naudo­ji­mo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 126.4 p., kurį jis kaltinamas pa­žeidęs. Viso proceso metu atsakovas nuosekliai įrodinėjo būtent reljefo formų sužalojimą. Apie rel­jefo formų žalojimą minima Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.6 p., kur numatytas drau­di­mas žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą, sa­kinti medžius. Šiuo atveju yra pažeista jo teisė žinoti, kokio pažeidimo padarymu yra kaltinamas, o kartu ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Apeliantas nesuprato, kodėl gintis procese turėjo nuo rel­je­fo formų pakeitimo, tačiau buvo nubaustas už žemės dirbimą ar velėnos ardymą, mano, jog tokiu būdu buvo pažeista Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 str. 3 d. a) p. nuostata.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius administra­cinio teisės pažeidimo požymius. Iš jo pateiktų nuotraukų iš vietovės, kurioje tariamai buvo pa­da­ry­tas administracinis teisės pažeidimas, reljefo formos nebuvo pakeistos, augmenija ataugo (2015-06-01 po­sėdžio garso įrašas 47:15 - 47:55). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepašalino esminių prieš­ta­ra­vimų dėl administracinio teisės pažeidimo padarinių (jo pateiktame E. N. įmonės Edmeta parengtame želdinių tvarkymo projekte, nurodytas plotas 936 m², o administracinio teisės pažeidimo pro­tokole ir nutarime nurodyta, jog sunaikinta 1252,35 m² žolinės augmenijos). Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nesilaikė ATPK 7, 248, 257 ir 284 str. nuostatų.

Teismo sprendimas paremtas tik prielaida, kad kelias įrengtas 2014 m. liepos mėn., tačiau asmuo negali būti nubaustas nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Tiksliai nenustačius veikos padarymo laiko, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo dėl jo kaltės, nenuro­dė net kaltės formos. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra kaltės, kadangi visus darbus atliko lai­ky­da­masis atsakingų pareigūnų nurodymų bei išduotų leidimų, nuolat su jais konsultuodamasis. Apy­lin­kės teismas visiškai neįvertino jo pateiktų įrodymų ir teismo proceso metu ištirtų įrodymų: 1. Atsakovo atstovės paaiškinimų, kuriuose ji pripažino – "Iš dalies S. galėjo atlikti veiksmus, suklaidintas pa­rei­gūnų". 2. Liudytojos O. B. parodymų, kad kalčiausi parko darbuotojai, nes darbai buvo at­lik­ti ne savavališkai, o teiktas prašymas, yra parko direkcijos raštas. 3. 2013-10-09 15:36 R. B. elek­troninio laiško M. R. S.; 4. 2013-10-10 Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos rašto Nr. S-935 (9.2) "Dėl namų valdos žemės sklypo tvarkymo"; 5. 2013-10-17 Varėnos rajono savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, per­sodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. LK-99-(18.6); 6. 2014-06-01 - 2014-07-01 detalios tel. Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų ataskaitos. Teismas, atmesdamas jo argumentą dėl kaltės nebuvimo, turėjo detaliai pasisakyti ar buvo jo suklaidinimas ir ką jis lėmė. Teismas nepaminėjo, kaip ver­tintinos jo priemonės kreipiantis į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio re­zervato direkciją dėl konsultavimo ir leidimų gavimo.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje tik išvardija įrodymus, bet nemotyvuoja sprendimo, kodėl padaro išvadą. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo jo skundo motyvų dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros Vyriausiojo specialisto V. K. šališkumo; Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Kon­ven­cijos 6 str. 3 d. a) p. nuostatos pažeidimo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens su­klai­di­ni­mo. Taigi, nesilaikyta ATPK 287 str. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Iš naudojamų formuluočių nėra aišku, kurių liudytojų parodymais bei kuriomis nuotraukomis rėmėsi teismas darydamas išvadas. Taip pat nėra įrodymų analizės ir konstatuojant kitas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad V. K., M. L., S. V. parodymai yra nepatikimi, kadangi pagal jo skundą buvo sprendžiamas klausimas dėl jų atsakomybės. Teismas visiškai nelygino liudytojo V. K. parodymų su 2014-11-25 gar­so įrašu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėjo, kad tarp šių įrodymų yra esmi­nių prieštaravimų – teisme V. K. neigė, jog M. R. S. galėjo būti suklaidintas, tačiau 2014-11-25 garso įraše (2:39:20. 0:17-0:20:05) pripažįsta M. R. S. suklaidinimą. Atkreiptinas dė­me­sys, jog V. K. buvo pradėta tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūra dėl jo veiksmų susijusių su M. R. S. atliktų darbų vertinimu, todėl jis turi priešiškumą M. R. S. atžvilgiu.

Byloje surinktų įrodymų visuma (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, S. S., O. B. parodymai, 2013-04-29, 2013-11-05, 2014-07-03. 2014-07-25 fotonuotraukos, 2014-12-12 LR Aplinkos ministerijos raštas "Dėl prašymo" Nr. (16-4)-D8-9207, 2013-10-10 Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos raštas Nr. S-935 (9.2) "Dėl na­mų valdos žemės sklypo tvarkymo") rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens at­lie­kamų darbų apimtis buvo nulemta valstybės pareigūnų neteisingų konsultacijų ir neveikimo.

Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jo pateiktų šių aplinky­bių:

1) buvo kilęs klausimas dėl pareigūnų atsakomybės, t. y. 2014-07-31 patikrinimo akto Nr. 102 pro­jekte buvo padaryta išvada, jog Direkcijos direktoriaus pavaduotojas E. D. taip pat pažeidė Spe­cialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 126.4 punkto nuostatų bei LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 p. nuostatų reikalavimus, 2014-11-13 Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba raštu Nr. 18T-346 "Dėl 2014-09-24 prašymo" nuro­dė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui spręsti klausimą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo valstybės tarnautojams, galimai nesilaikiusiems Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. l, 4 p., 12 str. l d. 15 p. nuostatų, tačiau, apelian­to žiniomis, jokiems pareigūnams nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ar pritaikytos administracinės nuobaudos. Todėl mano, kad šiuo atveju atsakovas, nagrinėdamas adminis­tracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 252 str. nuostatas.

2) 2014-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. AM Nr. 077603 bei 2014-11-25 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-79AM080254 nurodoma, kad gavus 2014-07-30 LR Aplinkos ministerijos pranešimą buvo patikrinta ir nustatyta neva jis pažeidė aplinkosauginius reikalavimus. Tame pačiame protokole bei nutarime yra nutylima, kad situacija buvo reguliariai tikrinama. Patikrinimas buvo atliktas 2014-07-25, atliekant fotofiksaciją, kur matomi atlikti darbai. Tačiau tik 2014-07-31 buvo priimtas dokumentas, kurio pagrindu neva atliktas neplaninis patikrinimas. Taigi realiai tyrimo metu buvo remiamasi iki patikrinimo atsiradimo pagrindu padarytomis fotonuotraukomis, atbuline tvarka įforminant tai kaip padaryta tyrimo metu. Iš 2014-12-11 pažymos apie M. R. S. 2014-11-18 prašymo tyrimo rezultatus matyti, kad Direkcijos Kraštotvarkos skyriaus specialistams da­rant fotonuotraukas patikrinimo aktai, kaip to reikalauja teisės aktai nebuvo surašyti. Be to, bylą na­gri­nė­jant teisme, paaiškėjo, jog fotonuotraukos, kuriomis buvo įrodinėjamas administracinis teisės pažei­di­mas, buvo surinktos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. perduodant jas iš vienos institucijos į kitą (iš Direkcijos į Varėnos agentūrą) nesurašant jokio akto dėl fotonuotraukų perdavimo. Tokie pa­rei­gūnų veiksmai pažeidė ATPK 7 str. 2 d. nuostatą, taip pat LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 6 p., 10 p. nuostatas.

3) Nutarimą jam surašęs pareigūnas pats 2013-10-09 buvo atvykęs į vietą bei vykdė situacijos fotofiksaciją, surašė 2013-10-09 patikrinimo aktą Nr. 109, tačiau apelianto su juo nesupažindino. Pa­rei­gūnas turėjo jam suteiktas galias taikyti administracinio poveikio priemones pažeidėjams, turėjo imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, tačiau to nedarė, t. y. nesilaikė LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 10 p., 12 str. 7 p., 15 str. 3 p. nuostatų.

4) Visi darbai atlikti pareigūnams reguliariai prižiūrint jo vykdomus darbus, nepareiškiant jokių neigiamų pastabų. Todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažymima, jog prie skundo pridėtame įrodyme – 2014-12-11 pažymoje apie M. R. S. 2014-11-18 prašymo tyrimo rezultatus konstatuota, jog Direkcijos pareigūnai nekompetentingai, aplai­džiai vykdė savo pareigas nagrinėdami Pareiškėjo prašymą jam nuosavybės teise esančiuose žemės sklypuose išvalyti (iškirsti ir išgenėti) Nemuno upės pakrantės apsaugos juostoje augančius medžius; Pareiškėjui teikė metodinę pagalbą žodžiu, telefonu ir (ar) elektroniniu paštu, nenurodė teisės aktų, taiko­mų paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoms, reikalavimų ir nesiėmė priemonių pa­žeidimų sustabdymui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius su apelianto skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

M. R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹³ str. 1 d., padarymo. Administracine tvarka nubaustas asmuo M. R. S. su jam inkriminuotu teisės pažeidimu nesutinka ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės. Apelianto teigimu, jo atliekami darbai buvo reguliariai kontroliuojami atitinkamų institucijų pareigūnų, jis veikė jų žinioje, todėl perteklinių darbų atlikimas, dėl kurių kilo neigiami padariniai aplinkai, buvo sąlygoti jo suklaidinimo, o ne turėtos apibrėžtos tiesioginės tyčios.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, pirmosios instancijos teis­mo nutartimi bei kita rašytine bylos medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skun­džia­mą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tik­rintais įrodymais, tačiau vertindamas šiuos įrodymus nepakankamai įsigilino į jų visumą, nepašalino visų bylos medžiagoje esančių prieštaravimų, o kylančioms dvejonėms spręsti nesivadovavo in dubio pro reo principu, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl M. R. S. kaltės, padarius pažeidimą, numa­ty­tą ATPK 51¹³ str. 1 d.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo su­dėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 51¹³ str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. M. R. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.4 p., kuriame numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustaty­tus atvejus. Tačiau apelianto teigimu, viso proceso metu jis buvo kaltinamas reljefo formų sužalojimu, dėl ko draudimas numatytas minėto nutarimo 136.6 p. Taigi, M. R. S. nesuprato nuo kokio konkretaus kaltinimo turėjo gintis. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs dėl ape­liantui nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, patenkančiuose į valstybės saugomą teritoriją – Dzūkijos nacionalinį parką, Nemuno upės pakrantės apsaugos juostą, pakrantės tvarkymo darbų atliki­mo metu padaryto kelio, toje vietoje sunaikinant (sužalojant) natūralų reljefą. Reljefas gali būti žaloja­mas ardant velėnas (t. y. dirvožemio sluoksnį, paprastai susidarantį su tankia augalų danga) ir pan., kas ir buvo padaryta formuojant pakrantės zonoje kelią. Taigi, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo 126.4 p. buvo inkriminuotas pagrįstai, nors 136.6 p. taip pat detalizuoja šio pažeidimo turinį, tačiau minėto punkto neįvardijimas administracinio teisės pažeidimo protokole nedaro kaltinimo nesuprantamo. Taigi Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 str. 3 d. a punkto nuostata nebuvo pažeista.

Nagrinėjamu atveju žymiai svarbiau yra nustatyti tikslų pažeidimo padarymo laiką ir aplinkybes, t. y. kada prasidėjo neteisėti veiksmai arba nuo kurio momento teisėti veiksmai peraugo į netei­sė­tus. Taip pat svarbu nustatyti, ar M. R. S. suvokė, kad savo veiksmais viršijo jam suteiktus leidimus, ar norėjo sukelti konkrečius padarinius, ar jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaip teisingai skunde pažymi apeliantas, šių klausimų pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Administra­cinio teisės pažeidimo protokolas M. R. S. surašytas 2014-09-02, nutarimas administracinio tei­sės pažeidimo byloje priimtas 2014-11-25, kuriame pažymėta, kad nuvažiavimo kelias, padarytas sunai­kinant 1252,35 m² žolinės augmenijos ir reljefo plotą. Darbai atlikti 2013-2014 metais. Taigi, jei ne­tei­sėti darbai buvo vykdomi nuo 2013 m., būtina išsiaiškinti, kodėl administracinio teisės pažeidimo pro­tokolas surašytas tik 2014 m. rudenį. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė I. J. parodė, kad tyrimas buvo pradėtas dėl 2014-07-30 „karštąja linija“ gautos informacijos, nu­vy­kus į įvykio vietą ir užfiksavus tuo metu daromą pažeidimą. Departamento atstovė pripažįsta, kad pir­moji konfliktinė situacija buvo įvykusi dar 2013 m., bet analizuojamas pažeidimas buvo fiksuojamas ir nutarimas surašomas tik dėl 2014 m. liepos mėn. vykusių darbų. Todėl lieka neaišku, kodėl protokole pažeidimo darymo laikotarpis nurodytas tęstinis – 2013-2014 metai.

Byloje surinkta medžiaga liudija, kad pakrantės tvarkymo darbai buvo pradėti 2013 m. rudenį. M. R. S. žinojo, kad jam priklausantys sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl norimus atlikti teritorijos tvarkymo darbus reikia derinti su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Kraštotvarkos skyriumi. Pažymėtina, kad ape­lian­tas nėra teisininkas, neturi specialių žinių, todėl kaip atsakingas, rūpestingas savininkas kreipėsi į Kraštotvarkos skyriuje dirbančius specialistus. Apeliantas aiškiai suformulavo, kokius darbus nori at­lik­ti jam priklausančioje teritorijoje: išvalyti išlūžusius medžius bei kitus sausuolius, apgenėti sveikus medžius, palyginti erozuojančius šlaitus ir nugenėtų krūmų vietose esančias žemės duobes, genėjimo, va­ly­mo, išvežimo darbams įrengti kelią technikos pravažiavimui. Minėtų darbų atlikimo neteisėtumo neįžvelgė net keli Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente dirbantys pareigūnai. Dzūkijos na­cio­nalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotojas E. D. 2013-10-10 dėl minėtų darbų atlikimo pateikė raštišką neprieštaravimą (b. l. 18). 2013-10-17 buvo gau­tas vienerius metus galiojantis leidimas dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų (b. l. 19). M. R. S. teigia, kad technikos pravažiavimui skirtas kelias buvo pradėtas daryti iš karto pradėjus medžių tvarkymo darbus, t. y. 2013 m. 2013 m. rugsėjo mėnesį pas jį buvo atvykę Nacionalinio parko pareigūnai R. B., M. L. ir inspektorius V. V., kurie apžiūrėjo dalinai padarytą kelią ir jokių pretenzijų jam neturėjo, stabdyti veiklos nereikalavo, priešingai, patikino, kad viskas gerai, žalos aplinkai praktiškai nebus. Dėl lietingų orų 2013 m. rudenį darbai buvo sustabdyti apie tai informavus R. B., o kitų metų birželio mėnesį atnaujinęs darbus vėl informavo R. B., kuris darbų tęsimui neprieštaravo. Ginčo objektu esantis kelias iš esmės jau buvo pa­darytas 2013 m. Liudytojas M. L. patvirtino apelianto teiginius, kad pastarasis buvo kreipęsis konsultacijos dėl medžių, keliančių grėsmę, iškirtimo. Tačiau M. R. S. juos neteisingai suprato, ka­dangi vien žodinių pasakymų neužtenka, viskas turi būti įforminta dokumentais. Tai, jog keliukas buvo išstumdytas dar 2013 m. rugsėjo mėnesį patvirtino ir liudytojas V. V., kuris pats vyko tik­rinti atliekamų darbų. Tų pačių metų lapkričio mėnesį vyko dar vienas patikrinimas, tačiau pre­ten­zijų M. R. S. taip pat neturėta. Esant šioms aplinkybėms M. R. S. turėjo pagrindą pasitikėti, kad jo veiksmai pareigūnų laikomi teisėtais. Darbai atnaujinti tik 2014 m. liepos mėnesį, kaip minėta, apie tai informavus R. B.. Šiuo metu dar 2013 m. rudenį įrengtas kelias buvo praplėstas padarant krantinę, įrengiant privažiavimą. Šie darbai pareigūnų buvo pripažinti pertekliniais ir neteisėtais. Tačiau tokiais jie pripažinti tik 2014 m. rudenį, nors pareigūnai pažeidimus fiksavo 2013-09-18, 2013-11-05, 2014-07-03 ir 2014-07-25 fotonuotraukomis. Taigi lieka neišaiškinta, kodėl pirminiai pažei­di­mai buvo toleruojami, nes, jau minėta, iš esmės visas kelias buvo padarytas 2013 m. rugsėjo mėnesį, taigi pažeidimas turėjo būti akivaizdus jau pirmojo patikrinimo metu. Tai, jog parko pareigūnai nesiėmė teisėtų veiksmų, nurodyta ir 2014-12-11 pažymoje „Apie M. R. S. 2014-11-18 prašymo tyrimo rezultatus“ (b. l. 23-47). Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuoti tik kilę padariniai, tačiau nenustatytas tikslus veikos padarymo laikas. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad ginčo objektu esantis kelias 2014-07-25 jau buvo padarytas. Tą patvirtina tiek byloje esančios nuotraukos (ATP byla Nr. VR-79, b. l. 4-6, 8-9), tiek teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai bei pats ape­liantas. Institucija nepagrįstai konstatavo, jog veika yra trunkamoji ir protokolo surašymo metu buvo tęsiama – protokolo surašymo metu buvo užfiksuoti padarytos veikos padariniai, tačiau jie negali būti sutapatinti su pačia protokole inkriminuota veika.

ATPK 7 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2893/2011). ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trun­ka­mam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 str. 7 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti as­menį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, M. R. S. administracinis teisės pa­žei­dimas paaiškėjo dar pirmojo patikrinimo metu, t. y. 2013-09-18, o ne 2014-07-25, kaip teigia Ins­ti­tucija. Todėl administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., galėjo būti paskirta iki 2014 m. vasario 18 d., arba iki šios dienos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos pa­žei­dė­jui sky­ri­mo terminas ATPK 35 str. 3 d. nustatyta tvarka, tačiau to padaryta nebuvo. Pa­rei­gūnai apeliantui savo neveiklumu sukūrė teisinę iliuziją, kad viskas vyksta nepažeidžiant įstatymų imperatyvų. Atkreiptinas dėmesys, kad pastabų M. R. S. neturėjo net trys pareigūnai – M. L., R. B. ir V. V., todėl apeliantas pagrįstai galėjo tikėti, jog veikia nesavavališkai, o su atitinkamų pareigūnų sutikimu. Jokių raštiškų įspėjimų ar raginimų stabdyti neteisėtą veiką M. R. S. nebuvo gavęs, konkrečios poveikio priemonės jam netaikytos, žodinių pretenzijų taip pat nebuvo, taigi atsakomybė už perteklinių darbų įvykdymą nėra galima, nes parko darbuotojai savo neveikimu iš esmės pritarė vys­to­miems darbams, jų eigai ir apimčiai, kuri iš esmės buvo nekonkreti, o konkretumo niekas ir nerei­ka­la­vo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad jis buvo suklaidintas pareigūnų ir tai lėmė pažeidimo padarymą.

M. R. S. skunde pažymi ir tai, kad V. K., M. L. ir S. V. parodymai yra nepatikimi, kadangi pagal jo skundą buvo sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų atsakomybės. V. K. buvo pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl jo veiksmų, susijusių su ape­lian­to atliktų darbų vertinimu. Apygardos teismo nuomone, minėti faktai yra svarbūs vertinant minėtų asmenų parodymus, tačiau visiškai jais nesivadovauti nėra pagrindo. Šie parodymai vertinami visų su­rinktų duomenų kontekste, neteikiant jiems prioriteto ar išskirtinės svarbos. Nors apeliantas teigia, kad jo turimomis žiniomis jokiems pareigūnams nebuvo surašyti administracinio teisės pažeidimo proto­ko­lai ar pritaikytos administracinės nuobaudos, taip Institucijai pažeidžiant ATPK 252 str. nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, kadangi skundas nagrinėjamas tik dėl to konkretaus asmens ir pažeidimo, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kitų asmenų galimos kaltės klausimo analizavimas peržengtų apeliacinės instancijos teismo turimos kompetencijos ribas. Apygardos teismas taip pat detaliau nepasisako dėl pareigūnų įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, kadangi dėl šių įrodymų surinkimo tiksliai nesilaikant teisės aktų reikalavimų išaiškinta Aplinkos ministerijos kanclerio sudarytos komisijos 2014-12-11 pateiktoje pažymoje.

Remiantis išdėstytu, aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo visas galimybes laiku stabdyti daromą pažeidimą ir nubausti pažeidėją, tačiau savo pareigos tinkamai neįvykdė. Apygardos teismas daro išvadą, kad aplinkai žalą padaręs kelias buvo padarytas dar 2013 m. rudenį apie tai žinant reikiamoms institucijoms, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas skirti nuobaudą priimti pavėluotai, t. y. pažeidžiant ATPK 35 str. 1 d. nuostatas. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo nutar­tis naikinama, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti 2015 m. birželio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. R. S. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.