- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-17
- Bylos Nr.
- TS-67-1015/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- M. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. (buvęs A. S.) nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistojo M. S. apeliacinis skundas buvo atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia - 2012 lapkričio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 9 d., ½ bausmės dalį atliko 2016 m. gegužės 9 d.
Komisija, remdamasi 2016 m. liepos 21 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 59-191 nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 59-191 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skundas motyvuojamas tuo, kad Vilniaus pataisos namų administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jis pateikė dar 2015 m. lapkričio mėnesį, tačiau Lygtinio paleidimo komisijos svarstymui jis buvo pristatytas tik 2016 m. liepos 21 d., t.y. praėjus aštuoniems mėnesiams po prašymo pateikimo. Nuteistojo teigimu, jo pristatymas komisijai buvo tyčia vilkinamas, dėl to pradėjo komplikuotis jo santykiai su artimaisiais. Susiklosčius tokioms aplinkybėms jis 2016 m. gegužės 13 d. pasiskolino iš pažįstamo mobilų telefoną, kad eilinį kartą galėtų pasiteisinti prieš artimuosius, dėl ko nebando grįžti pas juos anksčiau laiko, ir jam bekalbant buvo pastebėtas pareigūno. Už šį pažeidimą jam buvo skirta nuobauda. Kol jis neturėjo nei vienos galiojančios nuobaudos, jo komisijai nepristatė bei tuo atėmė jam galimybę pasinaudoti teise anksčiau išeiti iš pataisos įstaigos. Be to, radus pas jį mobilų telefoną, joks patikrinimas atliktas nebuvo, nors pataisos namų administracija puikiai žino, kad mobilieji telefonai į pataisos namus patenka per pačius pataisos namų darbuotojus. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam atliekant bausmę pataisos namuose, jis du kartus buvo skatintas už gerą elgesį, dalyvavo visose socialiniuose programose, aktyviai dalyvavo pataisos namų vidiniame gyvenime, įgijo specialybę. Be to, jis turi šeimą, senus tėvus ir stiprią motyvaciją išeiti į laisvę anksčiau laiko, padėti tėvams bei daugiau niekada nenusikalsti. M. S. teigia, kad jokių įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus jis neturi, nes visas skolas jis seniai išmokėjo. Taip pat jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, prašė, kad jam leistų dirbti be sargybos, tačiau darbo jam niekas nesuteikė. Už tai, kad nusižengė vidaus tvarkos taisyklėms, norėdamas mobiliuoju telefonu pasikalbėti su žmona, jis jau buvo nubaustas pakankamai griežtai, skiriant jam 15 parų KTP. Dėl to labai gailisi ir išgyvena. Nuteistasis nurodo, kad bandydamas išeiti į laisvę anksčiau laiko, taikant jam intensyvią priežiūrą, jis daug ką pergalvojo savo gyvenime, priėmė daug naujų sprendimų ir stengsis visiškai pasikeisti, daugiau niekada nepažeidinėti įstatymų, gyventi dorai bei dirbti, neapvilti savo artimųjų pasitikėjimo. Visus ryšius su ankstesniais draugais, kurie susiję su kriminalu, jis nutraukė. M. S. prašo atsižvelgti į visas jo nurodytas aplinkybes, suteikti jam šansą nors kartą gyvenime išeiti į laisvę anksčiau laiko ir pradėti dorai gyventi.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Nuteistasis M. S. praeityje teistas 8 kartus, 7 kartus bausmes atliko pataisos įstaigose. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad M. S. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, nors savo poelgius yra linkęs racionalizuoti. Šiuo metu nuo kriminogeninių kompanionų bei kitų neigiamos įtakos yra nepriklausomas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis yra motyvuotas prasmingam užimtumui: dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, teisinio ir socialinio švietimo“ programose, nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dalyvavo PT programoje „Pozityvus mąstymas ir neigiamų emocijų įveika“, 2015 m. birželio 10 d. lankė priklausomų asmenų Įžanginę, savitarpio pagalbos grupes, nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 28 d. dalyvavo priklausomybių srities mokymuose pagal 12 AA žingsnių filosofiją, 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. atliko būrio gerbūvio darbus. Nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. kovo 31 d. išklausė 240 akademinių valandų duonos gaminių kepėjo neformalaus profesinio mokymo programos kursą ir įgijo duonos kepėjo profesinę kvalifikaciją. M. S. yra specialaus vidurinio išsilavinimo, pats teigia turintis šaltkalvio-remontininko, autošaltkalvio, žemsiurbės operatoriaus specialybes, įgytas laisvėje. Pasibaigus bausmės atlikimo laikui planuoja išvykti gyventi į Vokietiją, kur, jo teigimu, turės darbą lentpjūvėje. Taigi nuteistasis turi realistinius ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su pagalba tėvams, šeimos santykių puoselėjimu ir darbu.
Asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad M. S. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė režimo reikalavimus, jis du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas taip pat du kartus. Šiuo metu jis turi vieną galiojančią nuobaudą. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog mobilų telefoną, už kurio turėjimą jam buvo paskirta paskutinė drausminė nuobauda, jis pasiskolino pasiilgęs artimųjų, norėdamas pasiteisinti prieš juos bei išgirsti jų balsą, negali būti pagrindu pažeisti nustatytus vidaus tvarkos režimo reikalavimus, nes nuteistųjų bendravimas su artimaisiais yra galimas kitomis leistinomis priemonėmis, t.y. laiškais, pasimatymų metu ir pan. Tai rodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nesistengia elgtis taip, kad jo atžvilgiu šiuo metu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, M. S. šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 65 balai (35 balai yra statiniai, 30 balų yra dinaminiai (gali keistis).
Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu jis neturi jokių įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus, nes juos seniai sumokėjo, yra paneigta Vilniaus pataisos namų pateikta informacija, iš kurios matyti, kad Vilniaus pataisos namai iš tikrųjų 2016 m. liepos 25 d. gavo antstolio D. J. patvarkymą dėl 579,61 eurų skolos išieškojimo atšaukimo, tačiau šiuo metu M. S. yra skolingas pagal antstolės M. L. patvarkymą išieškotojo Č. K. naudai 1948,27 eurų.
Teismas taip pat nevertina nuteistojo M. S. skunde nurodytų argumentų dėl Vilniaus pataisos namų administracijos vilkinimo dar 2015 m. lapkričio mėnesį pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijos svarstymui, nes šiuos administracijos veiksmus ar galimą neveikimą nuteistasis galėjo apskųsti anksčiau įstatymų nustatyta tvarka. Duotu atveju yra nagrinėjamas konkretus Lygtinio paleidimo komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuteistojo M. S. asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu (vienos galiojančios nuobaudos turėjimas), vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – 65 balai, neatliktos bausmės dalis už sunkų nusikaltimą, kuri šiuo metu yra pakankamai didelė, vieninga Komisijos narių nuomonė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis jau pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 59-191 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.