- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-232-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00068-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nida Vigelienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- E. M.
- Advokatai
- Ingrida Krolienė, Miglė Petronienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir jo gynėjos advokatės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 80 MGL (4 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 1 d., 6.50 val., iki 2021 m. sausio 1 d., 14.28 val. (viena diena), ir laikyta, kad neatlikta bausmė yra 78 MGL (3 900 Eur) bauda, kurią nustatyta sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 1 d.) ir turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 490 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 1 d., apie 6.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė Ingrida Krolienė prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį bei nuteistąjį E. M. dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį išskirtinai rėmėsi liudytojo M. I. parodymais, kurie, apelianto nuomone, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys ir pagrįsti prielaida, taip pat byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotais pavieniais apelianto žodžiais, nevertindamas viso konteksto, bei 2021 m. sausio 20 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu, kuris, apelianto nuomone, kaip įrodymas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 272 straipsnio 1 ir 3 dalies, 290 straipsnio, 292 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, gautas pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir todėl neturintis įrodomosios reikšmės.
2.2. Dėl liudytojo M. I. parodymų vertinimo, skunde nurodoma, kad liudytojas teisme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, paaiškino, jog automobilio BMW vairuotojas yra būtent nuteistasis, ne todėl, kad matė nuteistąjį vairuojantį BMW automobilį ar sėdintį prie šio automobilio vairo, o todėl, kad būtent nuteistasis su juo bendravo dėl įvykusio eismo įvykio padarinių. Todėl akivaizdu, kad liudytojo M. I. parodymai yra pagrįsti tik jo subjektyviu manymu, o ne realia faktine aplinkybe. Iš liudytojo M. I. parodymų, duotų kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo teismo posėdžio metu matyti, kad priešingai, nei teigia teismas, parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Liudytojas M. I. net du kartus buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus jau tada pildė ir koregavo, o teismo posėdžio metu jo parodymai vėl keitėsi. Iš pradžių liudytojas M. I. teigia, kad tikrai matė, kas vairavo, po to sako, kad visgi jis taip tik mano, kad vairavo E. M., vėliau nurodo, kad 100 procentų įsitikinęs, kas vairavo, o po to teigia, jog negali 100 procentų teigti, kad vairavo nuteistasis. Tai teigia, kad matė nuteistąjį ir liudytoją E. A. sėdinčius automobilyje BMW, tai vėliau patikslina, kad visgi nematė nei sėdinčių automobilyje BMW, nei išlipančių iš jo, negali nurodyti nei kokios durelės šio automobilio buvo atidarytos, nei kada asmenys išlipo iš šio automobilio. Nurodo, kad negali pasakyti ar galėjo liudytojas E. A. vairuoti, nors prieš tai teigia, kad mano, jog vairavo būtent nuteistasis. Teismo posėdžio metu nurodo, kad jis nusprendė, jog vaikinas su raudona striuke yra BMW vairuotojas tik dėl to, kad šis vaikinas su juo bendravo dėl avarijos aplinkybių ir pasekmių. Be to, aiškiai teismo posėdžio metu nurodo, kad visgi nuteistojo vairuojančio BMW automobilį ir sėdinčio prie šio automobilio vairo nematė. Nurodė, kad matė nuteistąjį stovintį prie BMW automobilio prie vairuotojo pusės. Tokiu atveju, apeliantas daro išvadą, kad būtent liudytojas M. I. nuo pat pradžių tik atvykus policijos pareigūnams nurodė klaidinančias aplinkybes, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie BMW vairuotoją bei kitas eismo įvykio aplinkybes, nes kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu – nei vairuojančio, nei sėdinčio BMW automobilyje, nei išlipančio iš jo jis nuteistojo nematė. Aplinkybę, kad neva tai E. M. vairavo BMW automobilį jis nurodė tik dėl to, kad E. M. vienintelis su juo bendravo dėl eismo įvykio pasekmių (1 t., b. l. 181). Visos šios aplinkybės verčia abejoti liudytojo M. I. parodymų patikimumu ir objektyvumu bei neleidžia besąlygiškai remtis šiais jo parodymais kaip neabejotinai nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.
2.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, remiasi liudytojo M. I. parodymais, kuriuos liudytojas vėliau pats paneigia, juos keisdamas, pildydamas. Ir nors liudytojas M. I. teisme pats paneigė į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodytas eismo įvykio aplinkybes, vis tiek teismas nurodo, kad būtent liudytojo M. I., o ne kitų liudytojų, parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir laikytini teisingais bei nuteistojo kaltę patvirtinančiais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi liudytojo M. I. parodymų nevertino byloje esančių duomenų kontekste, nesiaiškino jų nenuoseklumo ir prieštaringumo priežasčių, juos vertino kaip didesnę įrodomąją galią turinčius duomenis, nors šie parodymai yra grįsti tik manymu ir daroma prielaida, tuo tarpu nuteistojo parodymais visiškai nesirėmė, nurodant, kad jo parodymus vertina tik kaip jo gynybinę poziciją.
2.4. Dėl liudytojo E. A. parodymų vertinimo, skunde nurodoma, jog tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš teismo posėdžio metu pateiktų E. A. parodymų akivaizdu, kad 2021 m. sausio 1 d. eismo įvykyje jis dalyvavo ir iš jo pasišalino. Dėl šio fakto ginčo nėra. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino aplinkybės, kokiu tikslu ir kam asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos, jei jis neva tai net nevairavo automobilio. Kodėl tuomet jis nesulaukė policijos pareigūnų ir nenurodė iškart aplinkybės, kad jis nevairavo, dėl kokios priežasties reikėjo pasprukti iš įvykio vietos. Kodėl vengė atvykti į apklausą ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl išvis teismo posėdžio metu davė priešingus parodymus. Tačiau šios aplinkybės niekaip nebuvo tiriamos, vertinamos, tikrinamos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame teismo posėdyje. Tai, kad liudytojas E. A. siekia išvengti atsakomybės patvirtina ir nuteistojo, ir liudytojo M. I. ir jo žmonos liudytojos R. I. ir paties E. A. nurodyta aplinkybė, kad susidūrus automobiliams, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. pabėgo. Taip pat tai, kad E. A. siekia išvengti atsakomybės, patvirtina ir byloje esanti informacija bei jo paties parodymai apie jo teistumus (1 t., b. l. 56-65). Todėl apeliantui akivaizdu, kad netikslių (melagingų) parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kas kitas, kaip E. A. bandymas išvengti atsakomybės. Todėl atsižvelgiant į liudytojo E. A. akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, vertinant šio liudytojo parodymus nuteistasis prašė šių parodymų griežtesnio patikrinimo (jie turėjo būti tikrinami atidžiau). Tačiau į nuteistojo prašymą atsižvelgta nebuvo.
2.5. Dėl liudytojo E. B. parodymų vertinimo, skunde nurodoma, kad šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad liudytojas E. B. negali būti liudytoju šioje byloje, kaip nėra ir duomenų, kad jis gali būti laikomas nuteistojo šeimos nariu. Todėl nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Vien aplinkybė, kad liudytojas E. B. yra pažįstamas su nuteistuoju, nedaro jo parodymų nepatikimais. Tuo labiau, kad liudytojas E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius, logiškus ir neprieštaraujančius parodymus. Liudytojo duotus parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Tačiau teismas šio liudytojo parodymus laiko nepatikimais vien dėl to, kad liudytojas E. B. yra pažįstamas su nuteistuoju. Todėl teismo išvada dėl liudytojo E. B. parodymų nepatikimumo yra visiškai nepagrįsta.
2.6. Dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų parodymų vertinimo, skunde nurodoma, kad nuteistasis neneigia, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus, todėl negalėjo išsamiai paaiškinti visų eismo įvykio aplinkybių, tai patvirtina ir jo ranka surašytas tos dienos paaiškinimas bei pareigūnų parodymai, kad „Dėl savo neblaivumo E. M. negalėjo atlikti neblaivumo nustatymo testo“. Pažymėjo, jog nuteistasis nuo pat pradžių teigė, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nevairavo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šią aplinkybę jis nurodė ir policijos pareigūnams ir į įvykio vietą atvykusiai mamai, kai kalbėjo su ja telefonu. Taip pat, iš byloje esančios medžiagos (vaizdo įrašų) matyti, kad mama policijos pareigūnams nurodė, jog nuteistasis jai telefonu pasakė, jog automobilio BMW nevairavo. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti ir kokia stipri ir griežta buvo nuteistojo tėvo reakcija dėl eismo įvykio, o tai tik patvirtina E. M. elgesį iš karto po eismo įvykio, tai yra sutrikimą ir pasimetimą, paniką, stresą ir baimę, nes tai yra tėvo automobilis, kurio raktelius jis paėmė slapta, be tėvo žinios. Be to, jo tėvas jau sausio 3 d. turėjo šiuo automobiliu išvykti į užsienį. Todėl normalu, kad jis jautėsi atsakingas už įvykio pasekmes, dėl ko mėgino tartis su liudininku M. I., kad tik pavyktų išvengti tėvo griežtos reakcijos.
2.7. Apelianto teigimu, teismo išvada „Analizuojant E. M., E. B. ir E. A. parodymus su byloje esančia vaizdo medžiaga ir liudytojo M. I. parodymais, matyti, kad po eismo įvykio E. M. bandė susitarti su M. I., siūlė sumokėti grynaisiais, atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių prisipažino vairavęs automobilį, nurodydamas, kad atsitrenkė, nes nematė automobilio, taip pat su pareigūnais aiškinantis eismo įvykio kilimo aplinkybes vėlgi prisipažino vairavęs automobilį <...>“ yra absoliučiai nepagrįsta ir visiškai neatitinkanti byloje esantiems įrodymams – byloje esantiems vaizdo įrašams bei tų pačių policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, parodymams. Nuteistasis nė karto nėra nurodęs, kad „atsitrenkė, nes nematė automobilio“, be to, nė karto nėra nurodęs, kad „vairavo automobilį“. Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis teismas nuosprendyje nurodo neva tai nuteistojo tokius ištartus žodžius ir kuo remiantis visgi daro tokią nepagrįstą išvadą, kadangi byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtino tokios išvados pagrįstumo.
2.8. Atkreipė dėmesį, kad absoliučiai nei vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas nepatvirtino matęs nuteistąjį vairuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar bent sėdintį už šio automobilio vairo. Byloje nėra surinkta jokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis 2021 m. sausio 1 d. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visos abejonės turi būti aiškinamos asmens naudai.
2.9. Nuteistojo nuomone, turėjo būti priimtas sprendimas dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, be kita ko, pavedant šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, BPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo atlikta. Todėl esminiai prieštaravimai pašalinti nebuvo. Todėl apelianto nuomone, esmines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, nesant įrodymų neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, o atliktas įrodymų vertinimas, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepašalinus abejonių dėl nuteistojo kaltės, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų, dėl ko nuosprendis yra pagrįstas tik manymu, prielaidomis, todėl neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl E. M. nuteisimo ir prašo nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atitikties įrodymų vertinimo taisyklėms yra nepagrįstos. Vien tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei tai būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo manyti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas arba priimtas netinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra iš esmės teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti savo nuomonę bei pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėja nesutinka su įrodymų vertinimu bei teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai liudytojo M. I. parodymus vertino kaip didesnę įrodomąją galią turinčius duomenis, o E. M. bei liudytojų E. B. ir E. A. parodymus atmetė kaip nepatikimus, nenuoseklius bei prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms.
7. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojo M. I. parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išliko nuoseklūs proceso metu, o juose esantys neatitikimai negali būti pripažintini esminiais, t. y. leidžiančiais abejoti parodymų patikimumu.
7.1. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nuosekliai teigė, kad, pajutęs stiprų smūgį į savo automobilį suprato, jog kažkas į jį atsitrenkė. Išlipęs iš savo automobilio jis pamatė, kad už jo stovinčiame automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdi du asmenys. Prie vairo sėdėjo jaunas vaikinas su raudona striuke, o keleivio vietoje sėdėjo kitas vaikinas su juoda striuke. Priėjęs prie BMW automobilio, liudytojas pajuto nuo vaikino su raudona striuke sklindantį alkoholio kvapą, taip pat pastebėjo, kad jo kalba nerišli, todėl liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojo pokalbio su vaikinu metu, vaikinas, dėvėjęs juodą striukę, pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 38-39). Papildomos liudytojo apklausos metu M. I. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, teigdamas, kad BMW automobilyje sėdėjo du vaikinai – vairuotojo vietoje buvo jaunas vaikinas su raudona striuke, o šalia jo buvo vaikinas su juoda striuke, kuris kažkuriuo momentu pasišalino (1 t., b. l. 46-47). Šių liudytojo parodymų analizė neleidžia sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog liudytojas M. I. jau ikiteisminio tyrimo metu keitė ar pildė duotus parodymus bei apklausų metu nurodė iš esmės objektyvios tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
7.2. Apklaustas teismo posėdyje, liudytojas nurodė, kad E. M. yra labai panašus į įvykio dieną prie BWM automobilio vairo matytą asmenį (1 t., b. l. 180). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog M. I. teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės negali būti visapusiškai tikras, kad būtent E. M. vairavo BWM automobilį, tačiau šis teiginys neturi būti vertintinas atsietai nuo visų jo apklausos metu nurodytų aplinkybių. Kaip matyti iš 2021 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo (1 t., b. l. 176-182), M. I. parodė, kad įvykio metu E. M. buvo neblaivus, siūlė dėl eismo įvykio atsiskaityti grynais pinigais ir apsieiti be policijos pareigūnų iškvietimo. Liudytojas taip pat pabrėžė, kad negali pasakyti ar E. A. galėjo vairuoti automobilį, kadangi jį teismo posėdžio metu matė pirmą kartą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuos parodymus iš dalies patvirtina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi liudytojas nurodė, kad vaikino su juoda striuke veido bruožų visiškai neįsidėmėjo (1 t., b. l. 46). Kaip matyti iš M. I. apklausos, manymą, kad BMW automobilį vairavo E. M., jis pagrindė tuo, jog jeigu antrasis vaikinas, kuris pasišalino iš įvykio vietos, būtų vairavęs automobilį, jis būtų pabėgęs per vairuotojo dureles, dėl to jis būtų prabėgęs pro M. I., kas nagrinėjamu atveju neįvyko. Liudytojas paaiškino, kad jis manė, jog automobilį vairavo būtent E. M., kadangi šis bendravo su liudytoju po įvykio, taip pat buvo arčiausiai vairuotojo durelių. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad nuo šio įvykio iki liudytojo apklausos teisme buvo praėję šeši mėnesiai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paaiškina liudytojo parodymuose esančius netikslumus ar abejones. Kaip matyti iš aptartų liudytojo parodymų, jo paaiškinimai nekito dėl įvykio esmės.
7.3. Pabrėžtina, kad liudytojo M. I. parodymus pagrindžia kita byloje esanti medžiaga. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. I. patvirtino, jog E. M. siūlė susimokėti dėl eismo įvykio, prašė nekviesti policijos pareigūnų (1 t., b. l. 186-187). Taip pat M. I. nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje esanti vaizdo medžiaga, t. y. M. I. 2021 m. sausio 2 d. ir 2021 m. sausio 22 d. pateikta vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 43-44, 49-50), „Body“ kamera Nr. (duomenys neskelbtini) filmuota medžiaga (1 t., b. l. 73-74). Abejose M. I. pateiktuose vaizdo įrašuose esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu E. M. liudytojo atsiprašinėjo, prašė pakalbėti dėl įvykio, teigė, kad užmokės už automobilį. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog M. I. parodymai yra prieštaringi bylos duomenims ar pagrįsti jo subjektyvia nuomone, o ne faktine bylos medžiaga.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo aplinkybių, jog E. A. pasišalino iš įvykio vietos, vengė atvykti į apklausą ikiteisminio tyrimo metu, o teismo posėdžio metu davė iš esmės skirtingus parodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojo E. A. parodymus teisme, nurodydamas, jog jie visiškai priešingi byloje nustatytoms aplinkybėms ir itin palankūs E. M.. Dėl to teismas padarė išvadą, jog E. B. ir E. A. galimai teisme davė tarpusavyje suderintus parodymus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei yra nepatikimi. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad tokie E. A. parodymai duoti teisme turi būti vertinami kritiškai.
9. Pabrėžtina, jog liudytojas E. B. 2021 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kartu su E. M., praėjus keturioms dienoms po eismo įvykio, susirado E. A. bei šio paklausė kodėl šis pabėgo iš įvykio vietos (1 t., b. l. 179-180). Liudytojo teigimu, jie E. A. pasakė, kad viskas dabar yra „ant“ E. M. bei prašė jo prisipažinti. Į tai E. A. atsakė, kad reikia prisipažinti, kadangi jį graužia sąžinė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. A. buvo apklaustas tik 2021 m. vasario 22 d., t. y. jau praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo eismo įvykio, tačiau šios apklausos metu E. A. neigė savo kaltę ir nurodė, jog automobilį BWM vairavo E. M. (1 t., b. l. 68-69). Liudytojas taip pat nurodė, kad jis buvo po įvykio susitikęs su nuteistuoju, kuris prašė E. A. prisiimti kaltę, kadangi nenorėjo prarasti teisių. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. teigimu E. A. jau kelios dienos po įvykio teigė, kad jį graužia sąžinė ir nori prisipažinti, kyla pagrįsta abejonė dėl priežasties, kuri lėmė tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. A. neprisipažino, o savo poziciją pakeitė tik teismo posėdyje, kuris vyko praėjus pusei metų nuo įvykio. Esant šioms abejonėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apylinkės teismo sprendimas vadovautis E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, yra pagrįstas. Nors skunde tvirtinama, kad E. A. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės patvirtina E. A. parodymai dėl jo teistumų, teisėjų kolegija negali sutikti su šiais skundo argumentais. Asmens teistumas gali turėti įtakos tik jam skiriamos bausmės dydžiui, tačiau teistumo nustatymo faktas savaime nereiškia, kad asmuo nekvestionuotinai bus pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką.
10. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama teismo padaryta išvada, kad abejotina E. B. parodymų patikimumu, kadangi jį ir E. M. sieja draugystės ryšiai nuo vaikystės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo gynėjos motyvais, jog draugiški santykiai savaime nedaro liudytojo E. B. parodymų nepatikimais, tačiau tai pakankama priežastis juos vertinti ypatingai atidžiai. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojo E. A. parodymai, be jokios pagrįstos priežasties teismo posėdyje tapo palankūs nuteistajam, taigi atitiko ir E. B. parodymus, kas leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad šių liudytojų parodymai teisme buvo suderinti tam, kad jie būtų kuo palankesni E. M. atžvilgiu. Pabrėžtina, kad dėl tokių liudytojų parodymų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie tai, kad E. B. ir E. A. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 31-32).
11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. M. parodymams iš esmės prieštarauja objektyvi byloje esanti medžiaga. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuteistasis nuosekliai nurodė, kad eismo įvykį sukėlė ne jis, o BMW automobilį vairavęs asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, šie E. M. teiginiai pagrįstai pripažinti jo gynybine versija. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 43-44), eismo įvykio metu darytame vaizdo įraše, kurį pateikė liudytojas M. I., girdėti iš klausos vyriškas balsas, sakantis, kad galima pakalbėti, atsiprašinėjantis bei teigiantis, jog jis sumokės. Manymą, kad šio balso savininkas yra E. M. patvirtina 2021 m. vasario 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 49-50), kuriame yra nurodyta, jog filmuotoje medžiagoje užfiksuotas E. M., kuris prižada sumokėti, sutinka su sumokėjimu grynaisiais pinigais bei nurodo, kad pinigus jam tuoj atveš. Sunku sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad E. M. nevairavo automobilio ir eismo įvykio nesukėlė, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, nekaltas asmuo nebandytų susitarti su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu, taip pat neprieštarautų policijos pareigūnų atvykimui.
12. Kaip nurodė nuteistasis, jis automobilio raktelius paėmė neatsiklausęs savo tėvo, kuris 2021 m. sausio 3 d. turėjo automobiliu išvykti į užsienį, todėl jis jautėsi atsakingas už įvykio pasekmes, dėl ko mėgino tartis su liudytoju M. I.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad E. M. vaizdo įrašuose užfiksuotas bandymas susitarti su M. I. yra nulemtas bandymo išvengti griežtos nuteistojo tėvo reakcijas, atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes juos paneigia kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės.
13. Taip pat nesutiktina su skundo motyvais, jog apylinkės teismo išvada, kad E. M. policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį, yra klaidinga. Kaip yra matyti iš 2021 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 73-74), pareigūnui paprašius E. M. papasakoti kaip viskas įvyko, nuteistasis atsakė: „nepamačiau mašinos“. Tuo metu, kai pareigūnė ruošėsi patikrinti E. M. girtumą ir pasakė, kad nuteistasis šiek tiek įvažiavo į kito automobilio galą, jis sakė, jog: „įvažiavau“. Taigi, kaip matyti iš šio dokumento, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad E. M. pripažino faktą, kad būtent jis vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį. Todėl šie skundo argumentai atmetami kaip paneigti objektyvia byloje esančia medžiaga.
14. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, jog E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Ši apylinkės teismo išvada pagrįsta nuoseklia baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analize.
15. Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijamas 2022 m. sausio 20 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. 01-ANR_I-60-2022 (2 t., b. l. 14-17), kaip įrodymo, teisėtumas, kadangi teismas šį dokumentą prijungė prie bylos teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo įtrauktas 2021 m. sausio 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas Nr. 00-ANR_I-227-2021 (1 t., b. l. 82-84), su kuriuo nuteistasis ir jo gynėja turėjo galimybę susipažinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė tai, jog E. M. paskirta bauda dėl administracinio nusižengimo padarymo yra sumokėta, iš esmės neleidžia manyti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog E. M. nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną bei jam paskirtos baudos sumokėjimą neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Pažymėtina ir tai, kad baudos sumokėjimo aspektas šiuo atveju yra nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, kuri kaip tik leido apylinkės teismui tinkamai individualizuoti jam paskirtą bausmę.
16. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas E. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo E. M. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
17. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. M. gynėja advokatė Miglė Petronienė prašė priteisti E. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas (950 Eur) nagrinėjant baudžiamąją bylą. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi E. M. bei jo gynėjos apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti gynėjos prašymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. M. bei jo gynėjos advokatės Ingridos Krolienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.