- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-826-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28430-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-826-425/2018
Teisėjas Vaidas Pajeda Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28430-2013-2
2018 m. gruodžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-474-820/2017 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei S. L. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1866,17 Eur (6443,51 Lt) žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už naudojimąsi valstybine žeme laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 metų; 330 Eur (1139,44 Lt) palūkanų; 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nors nuomos sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, tačiau atsakovė faktiškai naudojosi valstybine žeme ir privalo mokėti teisės aktais nustatytą žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Atsakovės skola už 2007 – 2012 metų laikotarpį yra 1866,17 Eur, kuri, ieškovės nuomone, priteistina iš atsakovės.
3. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei buvo paskirta 0,0913 ha žemės sklypo dalis, tačiau vėliau 2012 m. ieškovei išnuomojus dalį sklypo UAB „KTVG“, atsakovei tenkanti sklypo dalis buvo sumažinta iki 0,0173 ha, todėl ir nuomos mokestis skaičiuotas nuo mažesnės atsakovės naudojamo žemės sklypo dalies. Pirminis pranešimas apie mokėtiną žemės nuomos mokestį buvo paskaičiuotas neteisingai, todėl vėliau buvo anuliuotas, klaida ištaisyta, mokestis iš naujo perskaičiuotas. Atsakovė buvo faktinė žemės sklypo naudotoja, todėl privalo mokėti žemės nuomos mokestį nepriklausomai nuo rašytinės sutarties sudarymo aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės S. L. 1866,17 Eur valstybinės žemės mokesčio, 314,92 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 181,09 Eur, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2013 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 91,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė; taip pat iš atsakovės priteisė 24,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei 65,43 Eur išlaidų, patirtų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, valstybės naudai.
5. Teismas sprendė, kad atsakovei tenkanti valstybinės žemės sklypo dalis nuo 2007 metų buvo 0,0913 ha, o nuo 2012 metų – 0,0173 ha, Ginčo sklypo, kurio plotas 3,0194 ha, indeksuota vertė nuo 2001 metų buvo 2 773 621 Lt, dėl ko atsakovei tenkančio žemės sklypo vertė bus 83 868,15 Lt (2 773 621/3,0194x0,0913). Pritaikius 1,5 procento mokesčio tarifą, atsakovės mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis būtų 1 258,02 Lt (83686,15 x1,5%), kuris skaičiuotinas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. ir sudarė 6 185,27 Lt. Nuo 2012 metų atsakovei buvo išnuomota 0,0173 ha ginčo sklypo dalis, tuomet šios dalies metinis mokestis, pritaikius 1,5 procento tarifą, bus 238,38 Lt (2773621/3,0194x0,0173x1,5%), kuris skaičiuotinas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir iš viso sudarė 258,24 Lt. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2007 metų pradžios iki 2013 m. lapkričio 15 d. nesumokėjo 6 443,51 Lt arba 1 866,17 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261, 6.210 str., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – BSĮ) 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 36 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
6. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal šiai bylą aktualų teisinį reglamentavimą, už 2007-2008 metų mokestinius laikotarpius atsakovė privalėjo sumokėti mokestį už einamuosius metus iki gruodžio 1 d., o nuo 2009 metų mokestinio laikotarpio – iki lapkričio 15 d. Nepaisant to, byloje nėra ginčo, jog atsakovė visą ginčo laikotarpį faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, todėl turėjo pareigą mokėti ginčo nuomos mokesčius ieškovui. Ieškovės savalaikis nepranešimas apie mokamus mokesčius, neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti savo prievolę, kylančią iš įstatymų. Pažymėtina, jog pati atsakovė neginčija prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, o atsikirtimai dėl netinkamo informacijos pateikimo, iš esmės nepaneigiančio pareigos vykdyti mokestinę prievolę, negali būti pripažinti pagrindu mažinti ieškovo naudai tenkinamų reikalavimų dalį. Atsakovė galėjo ir privalėjo pati pasiskaičiuoti ir sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovė nesutinka su jai priskirta žemės sklypo dalimi ir būtent dėl šios priežasties nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis su ieškove, o atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolių mokėti žemės nuomos mokestį.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės atsikirtimus dėl netinkamos ginčo sklypo indeksuotos vertės taikymo, kasmet neatlikus perskaičiavimų, nes žemės sklypo vertė nuo 2001 metų nesikeitė.
8. Vertindamas atsakovės prašymą taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimams dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo netaikytinas 5 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, tačiau taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas, kuris, pareiškus reikalavimus 2013 m. rugpjūčio 28 d., nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą šioje dalyje teismo netenkintas.
9. Skundžiamame sprendime nurodyta ir tai, kad už 2007-2008 metų mokestinius laikotarpius atsakovė privalėjo sumokėti mokestį iki gruodžio 1 d., o nuo 2009 metų mokestinio laikotarpio – iki lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai už 2007-2008 metų mokestinius laikotarpius skaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo lapkričio 16 d. iki gruodžio 1 d. Be to, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nuo 2 516,04 Lt sumos už 2008 metus buvo sumažintas 10,31 Lt, o reikalavimas dėl 5,50 Lt priteisimo atmestas, kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė įrodymų, patvirtinančių reikalavimo dydžio pagrįstumą, o taip pat netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės nuomos mokesčio administravimą.
12. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė neobjektyvias išvadas tiek dėl žemės sklypo ploto dydžio, tiek dėl jo vertės. Šiuo atveju ieškovė, nustatydama žemės mokesčio bazę bei apskaičiuodama mokėtiną žemės nuomos mokestį turėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės 2003-10-01 sprendimu, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklės ir 2009-06-03 sprendimu, kuriuo buvo patvirtintos naujos Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklės, kurių nuostatos leidžia pagrįstai vertinti, kad žemės nuomos mokesčio bazė yra dinamiška ir priklauso nuo atskirais mokestiniais laikotarpiais tiksliai nustatytinos žemės sklypo vertės, kuri turi būti nustatoma kiekvieno mokestinio laikotarpio pradžioje. Šiuo atveju ieškovė visiškai nepagrįstai to nedarė ir atsakovei mokėtiną sumą skaičiavo tik remdamasi VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė argumentų, kodėl vadovaujasi ieškovės nurodyta žemės sklypo verte, kuri, be kita ko, yra indeksuota ir nėra susieta su nekilnojamojo turto rinkos vertės pasikeitimais, o taip pat kodėl nesinaudoja Žemės verčių žemėlapių duomenimis, kurie naudojami žemės mokesčiui apskaičiuoti.
13. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovė privalėjo kasmet apskaičiuoti ir pateikti nustatytos formos žemės nuomos mokesčio duomenis atsakovei, tačiau tą padarė tik už 2012 metus. Apeliantės vertinimu, ieškovės sprendimais patvirtintos formos 2012 metų pranešimas apie paskaičiuotą žemės nuomos mokestį negali būti laikomas tinkamu ir leistinu reikalavimo priteisti žemės mokesčio nepriemoką įrodymu.
14. Taigi, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neargumentavo, kodėl vadovaujasi ieškovės pateiktais argumentais apie atsakovei išnuomoto žemės sklypo dydį bei šio žemės sklypo vertę, nors šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Negana to, byloje nėra valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri neva buvo sudaryta su atsakove 2012 metais, o ieškovė taip pat nepateikė duomenų, jog informacinėje sistemoje „Masis“, kurioje kaupiami duomenys apie žemės naudotojus bei jiems apskaičiuojamą žemės naudojimo mokestį bei įvykusius pasikeitimus, atsakovė yra įtraukta kaip valstybinės žemės naudotoja bei jai apskaičiuotas ieškovės reikalautas žemės mokesčio dydis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis, nors neturėjo ir nenurodė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2007 iki 2011 metų turi būti skaičiuojamas už 0,0914 ha žemės sklypo dalį.
15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į nuo 2011-09-21 galiojančius teisės aktų nuostatų pasikeitimus, pagal kuriuos mėnesio nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo užstatyto ploto bei aplinkybę, kad atsakovė ne kartą buvo kreipusis į kompetentingas institucijas dėl žemės nuomos sutarties sudarymo.
16. Kartu, atsakovės vertinimu, visiškai nepagrįsta ir skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog atsakovė pati galėjo apskaičiuoti ir sumokėti žemės nuomos mokestį, kadangi prievolė apskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir apie tai informuoti atsakovę yra nustatyta būtent ieškovei. Atsižvelgiant į tai, t.y. į netinkamą prievolės vykdymą, turėjo būti atsižvelgiama sprendžiant dėl palūkanų priteisimo. Kartu apeliantė pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Taisyklių nuostatos dėl 5 metų išieškojimo už nesumokėtą žemės nuomos mokestį termino.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir padarė pagrįstas išvadas, dėl ko naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Pabrėžia, kad atsakovės keliamos abejonės dėl žemės sklypo dalies bei jos priskyrimo teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos objektas, o be to, ieškovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi įrodymus, susijusius su apmokestinama žemės sklypo dalimi, kuriuose buvo išsamiai atskleista ir pagrįsta, už kokį žemės sklypo plotą atsakovei apskaičiuotas mokėtinas žemės sklypo mokestis bei kuo pagrįstas atitinkamas žemės sklypo vertės apskaičiavimas. Be to, pagal byloje esančius duomenis, šie įrodymai apeliantei buvo žinomi. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės verte, ieškovė nurodo, kad žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia. Be to, pagal į bylą pateikus įrodymus, ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. iki 2012 m. galiojo kadastriniai duomenys, nustatyti 2001-03-08, o indeksuota žemės sklypo vertė pakisti negalėjo.
19. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino ieškovės prašomo priteisti nuomos mokesčio dydžio pagrįstumą: skundžiamo sprendimo aprašomoje dalyje teismas išsamiai detalizavo, kokias sumas ir už kokį laikotarpį ieškovė prašė priteisti, tuo tarpu motyvuojamoje sprendimo dalyje, priešingai negu nurodo apeliantė, teismas detaliai išdėstė prašomo priteisti nuomos mokesčio apskaičiavimo mechanizmą – vertino taikytą mokesčio tarifą, laikotarpius, apmokestinamą žemės sklypo plotą, metinį nuomos mokestį. Kartu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovei visą ginčo laikotarpį faktiškai naudojantis sklypo dalimi, ji turi pareigą mokėti ginčo nuomos mokesčius ieškovei, o savalaikis nepranešimas apie mokėtinus mokesčius neatleidžia nuo pareigos vykdyti prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškinio reikalavimui priteisti žemės nuomos mokestį už 2007 metus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
21. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už naudojimosi valstybinės žemės sklypo dalimi apskaičiavimo bei reikalavimo pagrįstumo. Taigi nagrinėjimo dalyką šioje civilinėje byloje sudaro iš atsakovės reikalaujamo žemės nuomos mokesčio dydžio, pareigos jį mokėti bei su tuo atitinkamai susijusių kitų piniginių lėšų reikalavimo pagrįstumo patikrinimas.
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei S. L. nuosavybės teise priklauso dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios 3,0194 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise nuo 2008-11-19 valdo ieškovė. Su atsakove žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaryta, tačiau atsakovė yra teisėta valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos atsakovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu, naudotoja, dėl ko privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Tačiau dėl šių aplinkybių kaip ir dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. naudojosi žemės sklypo dalimi, nagrinėjamoje byloje ginčas nekyla.
23. Taip pat apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir nevertina apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apmokestinamo žemės sklypo ploto dydžio, nustatyto nuo 2012 metų (285 kv. m. žemės sklypas, atsakovei skirta jo dalis – 187 kv. m.), kadangi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1073-129/2015), o šią aplinkybę visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
24. Kartu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, susijusiems su mokesčių apskaičiavimo dokumentų neišsiuntimu, kaip pagrindu nepriteisti skolą ar palūkanas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų apie iki 2012 metų ieškovo atliktą mokėtino mokesčio apskaičiavimą, mokesčio deklaracijos atsakovei parengimą ir išsiuntimą nebuvimas, savaime nepanaikina ŽRĮ įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos atsakovės pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ar už jo nemokėjimą skaičiuojamas palūkanas, juo labiau kad atsakovei turėjo suprati ir suvokti, jog jai kyla pareiga mokėti ginčo nuomos mokesčius ieškovei. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos aktyvius veiksmus siekiant išsiaiškinti faktinę situaciją dėl mokėtino žemės mokesčio, t.y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama įvykdyti savo prievolę, mokėti ginčo nuomos mokesčius ieškovei. Taigi net ir pripažinus, kad atsakovė neturėjo pareigos pati apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio sumą, tai nepaneigia aplinkybės, kad ji tiek laiko elgėsi pasyviai ir, suvokdama prievolę mokėti žemės nuomos mokestį, to nedarė bei tuo nesidomėjo.
25. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais, neįvertino, kad žemės sklypo vertė, nuo kurios buvo apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, buvo nustatyta netinkamai. Tačiau su tokiu apeliantės vertinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, indeksuota žemės sklypo vertė nuomos mokesčiui skaičiuoti yra nustatyta byloje esančiame 2013 m. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,0194 ha žemės sklypo plotui sudaro 803 298 Eur. Ši vertė yra skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir nėra susieta su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, išskyrus tą atvejį, jei pasikeičia kadastriniai duomenys. Aptariamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. keitėsi žemės sklypo kadastriniai duomenys, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad indeksuota žemės sklypo vertė kito. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai skaičiuotos žemės sklypo indeksuotos vertės bei reikalavimo ją kasmet perskaičiuoti yra nepagrįsti ir dėl to atmetami.
26. Be to, išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodytos Taisyklių 2 5.1 punkto nuostatos, kuriose išties įtvirtintas reikalavimas žemės nuomos mokesčio bazę apskaičiuoti pagal žemės sklypo vertę, nustatytą 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pabrėžtina, kad aptariame punkte įtvirtintas valstybinės žemės nuomininkų mokėtinas mokestis, kai šiuo atveju atsakovė nėra sudariusi nuomos sutarties ir yra tik valstybinės žemės naudotoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su žemės nuomos mokesčio bazės apskaičiavimu pagal žemės sklypo vertę, nustatytą 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei Žemės verčių žemėlapių taikymu, yra neaktualūs, dėl ko plačiau nėra nagrinėjami.
27. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Taisyklių 2 6.6 punkto nuostata, kuri numato žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, kai nėra įrodymų apie suformuoto žemės sklypo dydį. Iš pirmiau minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1073-129/2015 priimto sprendimo bei pastarojoje byloje aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano brėžinyje „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“ S. L. nuosavybės teise priklausančiam Pastatui buvo išskirta dalis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas – 117,32 kv. m. Tokie duomenys yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) bei patvirtina, kad dar 2000 metais buvo nustatyti naudojamų valstybinės žemės sklypų duomenys. Kita vertus, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame yra ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, registre kaip žemės sklypas su statiniais buvo įregistruotas dar 2004-01-08 (1 t., 18 b. l.), dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad apskaičiuojant atsakovei mokėtiną žemės nuomos mokesčio dydį nebuvo suformuotas žemės sklypas ar jo dydis buvo neaiškus.
28. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kadastro duomenų fiksavimu, ieškovės vidinėje sistemoje bei jų pateikimu į bylą, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šios aplinkybės nėra susijusios su atsakovei nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dydžiu bei proporcingai jo dydžiui apskaičiuojamos naudojamos valstybinės žemės plotu ir mokesčiu už jį.
29. Vertindamas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą žemės nuomos mokesčio sumos pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
30. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ieškovės prašomo priteisti nuomos mokesčio dydžio pagrįstumą, detalizavo, kokias sumas ir už kokį laikotarpį ieškovė prašė priteisti, išdėstė prašomo priteisti nuomos mokesčio apskaičiavimo mechanizmą, o taip pat konstatavo, jog už 2007-2008 metų mokestinius laikotarpius atsakovė žemės nuomos mokestį privalėjo sumokėti iki gruodžio 1 d., o nuo 2009 metų mokestinio laikotarpio – iki lapkričio 15 d. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad Valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 2003 m. sausio iki 2009 m. sausio mėnesio turi būti skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintas taisykles (toliau tekste – Taisyklės 1), o nuo 2009 m. sausio valstybinės žemės nuomos paskaičiavimą reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1048 patvirtintos taisyklės (toliau tekste – Taisyklės 2). Kartu pirmosios instancijos teismas darė visiškai pagrįstą išvadą, jog nuo 2012-03-07 atsakovei nuomojamo žemės sklypo plotas sumažėjo, kadangi 2012-03-07 ieškovė Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo dalį žemės sklypo UAB „KTVG“, dėl ko atsakovei nuo 2012 m. teko 0,0173 ha dydžio žemės sklypo dalis.
31. Kartu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei nurodo apeliantė, išdėstė argumentus dėl jai iki 2012 m. tekusio žemės sklypo ploto, t.y. teismas nurodė, kad viso žemės sklypo plotas yra 3,0194 ha, o atsižvelgiant į nepaneigtus ir nenuginčytus duomenis apie likusią neapmokestintą šio žemės sklypo dalį, atsakovei, proporcingai jos valdomam pastato – parduotuvės plotui (116,82 kv. m.), tenkanti valstybinės žemės dalis yra 0,0913 ha, dėl ko, pritaikius Taisyklėse 1 bei Taisyklėse 2 nustatytą tarifą, atsakovės mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis atitinkamai sudarė 6 185,27 Lt laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. bei 258,24 Lt laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2012 m. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė priimamo sprendimo, neatskleidė bylos esmės ar neanalizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei netyrė byloje esančių įrodymų.
32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatas, nors apeliantė buvo pateikusi prašymą taikyti ieškinio senatį.
33. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2001). Taigi reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė 2013-08-28 bei prašė priteisi nesumokėtą žemės mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2012 m. CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolei, kuriai įvykdyti yra nustatytas terminas, iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po termino nuomos mokesčiui sumokėti pasibaigimo. Vilniaus miesto tarybos 2003-10-01 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ bei Taisyklių 2 nuostatos (2.3 p. ir 18 p.) nurodyta, kad fiziniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokesčius moka iki gruodžio 1 dienos bei lapkričio 15 d. Taigi ieškovei į pirmosios instancijos teismą kreipusis 2013-08-28 ieškinio senaties terminas dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2007 metus jau buvo suėjęs ir jo atnaujinti prašoma nebuvo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dėl netinkamų materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, ir iš atsakovės nepriteisiamas žemės nuomos mokestis už 2007 metus, t.y. iš atsakovei priteistos sumos minusuojama 364,34 Eur suma. Atsitinkamai sumažinamos ir iš atsakovės priteistos palūkanos už 2007 metus – iš priteistų palūkanų sumos minusuojama 4,68 Eur suma.
35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės S. L. apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 17 proc., atsakovei iš ieškovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai yra priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 11,12 Eur žyminio mokesčio, sumokėtas už apeliacinį skundą bei 85 Eur bylinėjimosi išlaidas išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
36. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys yra atmetamas apie 15 proc. atitinkamai iš atsakovės S. L. priteisima 75,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, 54,31 Euržyminio mokesčio bei 17,24 Eur bylinėjimos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl priteisto žemės nuomos mokesčio už 2007 metus ir šioje dalyje netenkinti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės S. L. valstybinės žemės nuomos mokestį bei palūkanas už 2007 metus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu iš atsakovės S. L. ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priteistą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2008 – 2012 metus sumažinti iki 1 501,83 Eur (vieno tūkstančio penkių įimtų vieno euro 83 euro centų), o priteistas materialiąsias palūkanas – iki 310,24 Eur (trijų šimtų dešimt eurų 24 euro ct).
Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei, į. k. 111109233, iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,68 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, 54,31 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 31euro centus) žyminio mokesčio, 17,24 Eur (septyniolika eurų 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 25,50 Eur (dvidešimt penkis eurus 50 euro centų) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.