- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- e2-5866-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00424-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. L. prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su R. L.; pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – L..
Teismo posėdžio metu ieškovė S. L. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad santuokinis gyvenimas buvo normalus apie tris metus. Gyvenant santuokoje, jiems gimė dukra. Po to atsakovas pradėjo išvažinėti dirbti į Rusiją, pradėjo vartoti alkoholį. Namuose paliktą dukrą matydavo retai. Grįždavo tik susitvarkyti savo reikalus ir vėl ilgam išvykdavo. Nuo 1999 m. R. L. išvyko gyventi į Rusiją ir Lietuvoje daugiau negyveno. Nuo tada jie neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Iš savo asmeninių investicinių čekių ji 1994-09-30 įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ji mokėjo mokesčius, darė remontus ir šį butą prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe. Su tokiu jos reikalavimu sutikimo ir R. L., su kuriuo pavyko susisiekti telefonu ir jis atsiuntė vaizdo įrašą. Po santuokos nutraukimo prašė palikti L. pavardę. Prašė patenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas
Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš santuokos liudijimo, šalys yra susituokusios daug metų, tačiau ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena nuo 1999 m., bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, kas lemia, jog sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–178, 185 straipsniai).
Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašė nutraukti santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – L., atsakovui – L..
Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įgytas gyvenant santuokoje, bet už S. L. investicinius čekius. Teismui pateiktame vaizdo įraše atsakovas R. L. patvirtino, kad jis neturi jokių pretenzijų dėl turto ir sutiko, kad jis būtų pripažintas S. L. asmenine nuosavybe.
Atsakovui neišreiškus prieštaravimų tiek dėl ieškovo reikalavimo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, jo vertės ir neprašant piniginės kompensacijos, butas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovei VGTPT paskyrė antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas gyvena Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini). Priteisus bylinėjimosi išlaidas, jų išieškojimas būtų neįmanomas. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp S. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų kaltės.
Buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti.
Po santuokos nutraukimo butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei S. L..
Atsakovui R. L. piniginės kompensacijos nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.