Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-8-318/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-01-21
Bylos Nr.: 1A-8-318/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-06-5-00012-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Regina Pocienė (pirm.), Albinas Bielskis, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: A. R. S.
Advokatai: Valdas Grendelis

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.11Išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72-3 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
1.2.17.5.2Neteisėtas penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (BK 201 str. 2 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-318/2022

Teismo proceso Nr. 1-06-5-00012-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.11; 1.1.10.1; 1.2.17.3; 1.2.17.5.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),nuteistajam A. R. S., jo gynėjui advokatui Valdui Grendeliui,specialistei Kristinai Čepkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. S. gynėjo Valdo Grendelio (toliau – ir nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, o pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti A. R. S. priklausantys 5 300 Eur.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir konfiskuotas G. S. turtas – 38 319 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. A. R. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iki 2018 m. balandžio 20 d., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (2.1.1 papunktis); nedenatūruotą ir denatūruotą etilo alkoholį (2.3 papunktis), taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, neturėdamas cigarečių, nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, turėdamas tikslą realizuoti, 2018 m. kovo mėnesio viduryje (tikslesnis laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), prie automobilių turgaus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir, atgabenęs iki garažų masyvo (duomenys neskelbtini), sandėliuke, laikė:1) 2 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“; 2) 510 vnt. pakelių cigarečių „Fest“; 3) nemažiau kaip 71,8 litrus denatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 90,6 iki 93,0 %; 4) 15 butelių su užrašu etiketėse „Finsky“ su 7,5 litrais nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 40,8 %. Garažų masyve (duomenys neskelbtini), laikė: 1) 1 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“; 2) 170 vnt. pakelių cigarečių „Fest“; 3) 60 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“; 4) 40,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio. Garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže (duomenys neskelbtini), laikė:1) 250 vnt. cigarečių „NZ Gold QS“; 2) 400 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“; 3) 660 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“; 4) 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Gold Super Slims“; 5) 238,7 litrus denatūruoto etilo alkoholio. Taigi, jis iš viso įgijo, gabeno ir laikė 6 320 pakelius cigarečių teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 17 730,60 Eur, taip pat nemažiau kaip 358,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 %. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 20 d., apie 9.40 val., iš anksto susitaręs perduoti A. Gražiui, realizavo nemažiau kaip 28 litrus denatūruoto etilo alkoholio, iš sandėliuko, (duomenys neskelbtini), pakraudamas į A. G. (2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį) priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, t. y. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 6 320 vnt. pakelių cigarečių teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 17 730,60 Eur, bei nemažiau kaip 358,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 %, bei realizavo ne mažiau kaip 28 litrus denatūruoto etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo A. R. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį: A. R. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti BK straipsnių sankcijose numatyta alternatyvia bausme – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam už jo padarytas veikas paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmė kaltininkui skiriama tik atsižvelgus į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, visoms joms skiriant vienodą teisinę reikšmę, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės dominuojančios reikšmės. Tik įvertinus aplinkybių visumą, parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis. Skirdamas bausmę A. R. S. apygardos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl nuteistajam paskyrė per griežtą, neteisingą ir neatitinkančią padarytų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumo neatitinkančią bausmę. Praeityje nuteistasis buvo teistas už analogiško pobūdžio veikas, tačiau skirtos baudos yra sumokėtos, o vienas teistumas jau išnykęs. Priimant skundžiamą nuosprendį jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą nebuvo įrašytas. A. R. S. yra socialus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbingo amžiaus ir nevengia darbo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo registruotas darbo biržoje, o šiuo metu jau dirba. Vertinant veikų pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jos nėra smurtinės, valstybei realios žalos nebuvo padaryta – akcizinės prekės į apyvartą nepateko.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nukrypo nuo naujausios valstybės formuojamos politikos, o taip pat ir teismų praktikos, kad, esant galimybei, asmenims turi būti skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, arba taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tai patvirtina ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės siūlymas nuteitajam skirti baudą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas neįvertino, kad A. R. S. apsigyvenimą (nuo 2016 m.) po skyrybų, kurios įvyko 2007 m., kartu su buvusia sutuoktine G. S. lėmė jos (duomenys neskelbtini) liga. Gyvendamas kartu jis jai visokeriopai padeda. Teismas nepagrįstai sukritikavo G. S. parodymus apie A. R. S. pagalbą jai, neva G. S. turi savo automobilį ir gali pati vairuoti, bet visiškai neatsižvelgė, kad po tam tikrų procedūrų ar esant nervinei įtampai jai yra reikalinga pagalba. Be to, šiuo metu A. R. S. prižiūri ir rūpinasi savo motina A. S., kuriai pastaruoju metu itin pablogėjo sveikata.

2.3. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą pradėjus nagrinėti teisme iš karto prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų ir dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, tačiau apygardos teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės. Konstatavus atsakomybę švelninančią aplinkybę, teismas privalėjo A. R. S. skirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61, 62 straipsniai) ar, esant ir kitoms įstatyme nurodytoms sąlygoms, spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą (BK 38–40 ir kt. straipsniai). Tai, kad nuteistojo gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra formalus, patvirtina ir aplinkybė, jog jis neneigė pareigūnų kratos metu padarytos klaidos, kai į kratos protokolą dėl techninės klaidos nebuvo įrašyti 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“. Taigi, net turėdamas realią galimybę sumažinti savo atsakomybės apimtį, nuteistasis pripažino pareigūnų padarytą klaidą, nurodė, kad tokios cigaretės buvo, nors neabejotina, jog, priešingu atveju jam nebūtų buvęs inkriminuotas cigarečių kiekis, kurių bendra vertė būtų viršijusi 250 MGL dydžio sumą, taip užkertant kelią kvalifikuoti veiką pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Be to, A. R. S. sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, dėl to būtų buvę taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta bausmė būtų švelninama vienu trečdaliu, tik esant ginčui dėl turto konfiskavimo taikymo byla buvo nagrinėjama įprasta tvarka, o tai iš esmės apsunkino nuteistojo teisinę padėtį.

2.4. A. R. S. nuosekliai aiškino, kad susitarė pirkti cigarečių už 7 000 Eur, taip pat 400 l spirito ir 40 l naminės degtinės, o 15 butelių degtinės „Finsky“ pirko savoms reikmėms iš žmogaus, kuris juos parvežė iš „Duty Free“. Akivaizdu, kad prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos bei davęs parodymus, taip pat patvirtinęs, jog dėl techninės klaidos į kratos protokolą nebuvo įrašyti 500 vnt. pakelių cigarečių, nuteistasis nebūtų melavęs dėl teisėtai įgytų 15 butelių degtinės „Finsky“. Nuosprendyje be jokio pagrindo, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šios degtinės įsigijimo neteisėtumą, neįrodžius nuteistojo tyčios, šis kiekis buvo įtrauktas prie bendro nusikalstamos veikos dalyko kiekio. Nors 15 butelių degtinės „Finsky“ eleminavimas iš bendro dalyko kiekio ir nekeistų veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, tačiau tai turi reikšmės individualizuojant bausmę, vertinant veikos pavojingumo mastą. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.

2.5. Teismas nepagrįstai nuteistajam inkriminavo ir alternatyvų nusikalstamos veikos požymį – gabenimą. Bylos duomenys nepaneigia, kad visos cigaretės, kaip ir įsigytas 400 l spirito ir naminės degtinės 40 l kiekis, buvo pristatytas į nuteistojo garažą, esantį Tvenkinio gatvėje, asmenų, realizavusių šias prekes. Didžioji dalis cigarečių ir alkoholio kratų metu buvo rasta sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kita dalis garažų masyve (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis gabeno minėtas nelegaliai įsigytas prekes. Minėtos prekės buvo paskirstytos po atskiras vietas, kurios yra viena šalia kitos, todėl prilyginti prekių paskirstymą po greta esančias patalpas alternatyviam nusikalstamos veikos požymiui – gabenimui teismas neturėjo jokio pagrindo.

2.6. Teismas neteisingai nustatė ir akcizinių prekių vertę. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyti šaltiniai, iš kurių buvo sprendžiama apie prekių vertę, tačiau jų turinys ir metodika, pagal kurią atlikti skaičiavimai, teismo buvo neanalizuoti ir netirti, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar vertinant rūšinę prekių kilmę, tinkamai buvo nustatyta įgytų prekių vertė ir ar ji siekia 250 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

2.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai išsprendė klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo šioje byloje. Vien A. R. S. nuteisimas už sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, nėra pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas esant visoms BK 72³ straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. BK 72³ straipsnio nuostatos gali būti taikomos išimtinai tik kaltininko turtui.

2.8. Nutarimas atlikti kratą buvo išduotas tik A. R. S. gyvenamosiose patalpose. Nutarime nenurodyta, kad leidžiama kratą atlikti ir G. S. kambaryje. Kratos, atliktos 2018 m. balandžio 20 d., (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta ir paimta 37 600 Eur, 320 svarų sterlingų bei 412 JAV dolerių. Kratą atlikę teisėsaugos pareigūnai R. U. ir V. K. parodė, kad nuteistasis nereiškė jokių pretenzijų į kratos metu rastus pinigus, Radus pinigus, G. S. iš karto paaiškino, jog pinigai yra jos asmeninė nuosavybė. Pinigų kilmę patvirtino ir G. S. motina A. J., nurodžiusi, kad pardavus žemę daugiausiai iš savo vaikų padovanojo būtent G. S.. A. J. taip pat nurodė, kad 15 800 Eur buvo perdavusi dukrai galimoms savo laidotuvių išlaidoms padengti. Šių parodymų nepaneigia faktas, kad kratos metu G. S. neužsiminė, jog dalis rastų pinigų priklauso jos motinai. Asmuo kratos metu nėra įpareigotas atskleisti pinigų kilmę. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad minėti 15 800 Eur nepriklauso A. J.. Be to, nuosprendyje nepagrįstai vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 2 dalies, 6.831 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl nesudarytos pinigų pasaugos sutarties. Nėra abejonių, kad daugelis senyvo amžiaus žmonių, perdavusių pinigus savo vaikams laidotuvių išlaidoms, nėra sudarę jokių rašytinių sutarčių, nes perduodami savo atžaloms saugoti pinigus būsimoms laidotuvių išlaidoms padengti, jais visiškai pasitiki ir net negalvoja, kada nors teisme įrodinėti pinigų perdavimo faktą.

2.9. Nuosprendyje nesant jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, nepagrįstai konstatuota, kad G. S. ir A. R. S. yra šeimos nariai. A. R. S. ir G. S. yra oficialiai išsiskyrę nuo 2007 m. balandžio 13 d., o faktiškai neveda bendro ūkio nuo 2005 m. Nors nuo 2016 m. nuteistasis vėl apsigyveno kartu su G. S., bet jie gyvena kaip kaimynai, iš esmės jų apsigyvenimą kartu viename bute lėmė G. S. onkologinė liga. Tiek nuteistasis, tiek G. S. bei jų pilnametė dukra S. S. patvirtino, kad jie gyvena ir miega atskiruose rakinamuose kambariuose, turi atskirus baldus, jokių asmeninių santykių neturi. Taigi, A. R. S. ir G. S. neveda bendro ūkio ir negali būti laikomi šeimos nariais. Šios išvados nepaneigia ir duomenų apie A. R. S. ir G. S. kitus turimus partnerius nebuvimas, tai, kad gyvendami kartu nei G. S., nei nuteistasis šaldytuve neužsirašo, kur kieno maistas, jog jis kartais tvarko namus, kad, pasak liudytojos I. S., svetainėje ji nepastebėjo patalynės, taip pat kad pagal V. K. parodymus, atvykus į namus daryti kratos, kambarių durys nebuvo užrakintos. A. R. S. ir G. S. šeimos statuso nepatvirtina ir tai, kad nuteistojo motina po 12 metų nuo ištuokos vis dar vadina G. S. marčia. Visos šios paminėtos aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip prielaidos, o prielaidomis grįsti nuosprendį negalima.

2.10. Baudžiamojoje byloje G. S. neturėjo įtariamosios ir kaltinamosios statuso, todėl ji negalėjo gintis dėl jos teisėtų lėšų galimo konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. S. galimybes turėti vienokio ar kitokio dydžio turtą, atliko specialisto funkcijas, nors to daryti negalėjo. Aptariamu atveju pinigų kilmės analizę atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teismo atlikti paskaičiavimai nėra pakankami įrodymai, sprendžiant dėl pinigų priklausomybės ar galimybių juos turėti. Kokio pobūdžio pajamų turėjo G. S. ir ar ji galėjo, ar ne, turėti kratos metu rastą pinigų sumą, turėjo nustatyti specialistai tam tikro patikrinimo metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. R. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. R. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

3. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. R. S. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei A. R. S. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir BK 201 straipsnio 2 dalį.

4. Nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija dėl A. R. S. paskirtos per griežtos bausmės bei nepagrįstai taikyto išplėstinio turto konfiskavimo turtui, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

6. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė. Skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad A. R. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos.

8. Už BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų, o už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – baudą arba laisvės atėmimą iki 5 metų.

9. Pirmosios instancijos teismas A. R. S. pagal 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskyrė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, o pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas A. R. S. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus: vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, turėdamas tikslą pasipelnyti. Byloje A. R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis inkriminuotą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad A. R. S. įsigytų, gabentų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) vertė daugiau nei 100 MGL viršijo tą vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (250 MGL), o rasto denatūruoto ir nedenatūruoto alkoholio kiekis viršijo daugiau nei 7 kartus tą kiekį, už kurį atsiranda atsakomybė, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (Teismo baudžiamuoju 2009 m. kovo 31 d. įsakymu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir Teismo baudžiamuoju 2017 m. sausio 3 d. įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį). Jis vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui.

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. S. bausmę pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį, priešingai, negu nurodoma skunde, tinkamai įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų padarymą paskyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes ir jų dydžius nustatė mažesnius, negu sankcijose nustatyti šios bausmės vidurkiai (pagal 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) bausmės vidurkis sudaro 3,5 metų, o pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – bausmės vidurkis sudaro 2,5 metų).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę, tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Skunde naujų aplinkybių, kurios būtų pirmosios instancijos teismo neįvertintos ir reikšmingos individualizuojant bausmę, nėra nurodyta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atliktas specialus tyrimas ir kiti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis ilgus metus oficialiai niekur nedirbo (t 8, b. l. 184–260). Ši aplinkybė neprieštarauja tam, kad A. R. S. įsiteisėjusiais teismo sprendimais paskirtas pinigines baudas mokėjo lėšomis, gautomis iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad už jo padarytus priešingus teisei veiksmus taikytos švelnesnės bausmės rūšys – piniginės baudos – teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes nuteistasis toliau veikė nusikalstamai ir nepateisino teismų jam suteikto pasitikėjimo. Todėl iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes ir remiantis jomis švelninti paskirtas bausmes teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Gynėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas. Kaip minėta, apygardos teismas šią aplinkybę pripažino A. R. S. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją įvertino, nustatydamas paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę žymiai mažesnę už baudžiamajame įstatyme numatytus šių bausmių vidurkius.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad tai, jog A. R. S. sutiko su sutrumpintu tyrimu, leidžia švelninti jam paskirtą bausmę. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, norint taikyti šias BK nuostatas, nepakanka vien tik asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Šių nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą tam tikrų kategorijų bylose. Be to, BK 64¹ straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai nustatomos šiam straipsniui taikyti būtinos sąlygos. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-7-71-458/2020 ir kt.). Bylos duomenimis, A. R. S. su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tik ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu, bylą nagrinėjant teisme, jis bei jo gynėjas neprieštaravo prokurorės pozicijai, kad konkrečiu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas negalimas, nes buvo būtina aiškintis aplinkybes dėl kratos metu rastų pinigų priklausomumo, reiškė prašymus tirti įrodymus, o tai neužtikrino greitesnio proceso sąlygos.

16. A. R. S. bausmę švelninti nesuteikia pagrindo ir skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su 15 butelių degtinės „Finsky“ įsigijimu, gabenimo, kaip alternatyvios A. R. S. veikos inkriminavimu bei akcizinių prekių, sudarančių BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyką, vertės nustatymu.

17. Kaip minėta, skunde gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. R. S. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos ir šie klausimai teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių.

18. Skunde aptartos aplinkybės nėra tos aplinkybės, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą.

19. Baudžiamojo proceso metu A. R. S. nuosekliai aiškino, kad 15 butelių degtinės „Finsky“ įsigijo iš žmogaus, kuris juos parvežė iš „Duty free“, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius jo teiginius. Kaip matyti iš prie 2018 m. balandžio 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2018 m. balandžio 23 d. Daiktų apžiūros protokolo pridėtų foto nuotraukų, 15 butelių degtinės „Finsky“ buvo be akcizo ženklų (t. 1, b. l. 34, 59). Todėl manyti, kad jie buvo įsigyti teisėtai, apygardos teismas neturėjo pagrindo.

20. Nuteistojo padarytų veikų pavojingumo nemažina ir faktas, kad A. R. S. inkriminuotos prekės: cigaretės, denatūruotas ir nedenatūruotas etilo alkoholis, nuteistojo iniciatyva buvo jam atvežtos ir jis jas paskirstė po atskiras vietas, kur jos ir buvo rastos. Teisės doktrinoje ir teismų formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad gabenimu taip pat laikomas ir prekių buvimo vietos pakeitimas. Todėl veiksmus, susijusius su cigarečių, naminės degtinės ir spirito paskirstymu į atskiras vietas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino gabenimu ir šį požymį inkriminavo nuteistajam.

21. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad 6 320 pakelių cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, vertė yra 17 730,60 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šių prekių vertė nustatyta nesilaikant tam skirtų apskaičiavimo metodikų. Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 25 d. rašte „Dėl prekių muitinės vertės nustatymo“ Nr. (9.32)11D-5929 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašte „Dėl prekių vertės nustatymo“ Nr. (9.32)11D-10138 nurodyti cigarečių vertės paskaičiavimai nėra paneigti bylos duomenimis (t. 2, b. l. 15–16, 25). Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Skundo argumentai šių paskaičiavimų taip pat nepaneigia.

22. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu A. R. S. pagal 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams, o pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių, paskirtos bausmės atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo rūšį bei dydį nėra aiškiai per griežtos. Todėl nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes pakeisti BK straipsnių sankcijose numatyta alternatyvia bausme – bauda, nėra jokio pagrindo.

23. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, teismams atsirado galimybė taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą asmenis, padariusiems sunkius nusikaltimus, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. R. S. (BK 3 straipsnio 2 dalis).

24. Nuteistojo padaryta veika, numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šią veiką jis padarė nuo 2018 m. kovo vidurio iki 2018 m. balandžio 20 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės svarstyti klausimą dėl paskirtos bausmės atidėjimo asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus.

25. Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 3 dalies (2020 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII–2263) redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

26. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas gali svarstyti klausimą dėl paskirtos bausmės atidėjimo asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus (kaip minėta, anksčiau galiojusioje reakcijoje tokia galimybė nebuvo įtvirtinta).

27. Taikydamas šią teisės normą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir jos turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

28. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

29. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).

30. A. R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealią nusikaltimų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jis turi neišnykusį teistumą už analogiškų nusikaltimų padarymą ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę bei rodo, kad jis linkęs veikti priešingai teisės normoms. Tačiau vien tik šios aplinkybės nesuteikia pagrindo nuteistąjį pripažinti ypač pavojinga asmenybe, kurią reikėtų izoliuoti nuo visuomenės pakankamai ilgam laikui. A. R. S. laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą jis sumokėjo. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. S. po paskutinio nusikaltimo padarymo būtų vėl nusikaltęs. Akcizais apmokestinamos prekės, kuriomis disponavo nuteistasis, į apyvartą nepateko. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, negydytas psichiatrijos ligoninėse, neįrašytas į narkologinę įskaitą. A. R. S. yra vidutinio amžiaus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą (informacinėje teismų sistemoje Liteko esantys SODROS duomenys). Tokios aplinkybės pozityviai apibūdina nuteistąjį ir leidžia spręsti, kad pastarasis suvokia savo neteisėtų veiksmų pasekmes, daro teigiamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi sergančia savo buvusia sutuoktine G. S. ir savo senyvo amžiaus motina A. S., kurioms dėl jų sveikatos būklės reikalinga pagalba.

31. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas gali būti atidėtas. Trumpalaikis realus laisvės atėmimas konkrečioje situacijoje užtikrins BK 41 straipsnyje 2 dalyje keliamų tikslų įgyvendinimą.

32. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. R. S. taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nustatytina, kad jis privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius iš jam paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės, o likusios 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtinas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taikant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos nuo 23 valandos iki 6 valandos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Dėl BK 72³ straipsnio taikymo ir kratos metu rastų pinigų konfiskavimo

33. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (BK 72³ straipsnio 1 dalis).

34. Skunde pagrįstai nurodoma, kad vien A. R. S. nuteisimas už sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, nėra pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas esant visoms BK 72³ straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms.

35. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos:1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kitaip, negu nurodoma skunde, šioje byloje yra visos BK 72³ straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant taikomas išplėstinis turto konfiskavimas.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad kratos, atliktos vadovaujantis 2018 m. balandžio 20 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, metu A. R. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), miegamajame, po prie kairės sienos stovinčia komoda buvo rasti ir paimti 37 600 Eur, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių, t. y. iš viso 38 319 Eur (ši suma gauta į eurus konvertavus 37 600 Eur, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių) (t. 2, b. l. 109–110, 111–112, 113).

38. Skunde gynėjas laikosi pozicijos, kad bute esančiame miegamajame krata buvo atlikta neteisėtai, nes nutarimas atlikti kartą buvo išduotas tik A. R. S. gyvenamosioms patalpoms, o nutarimas atlikti kartą G. S. kambaryje nebuvo priimtas. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.

39. BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra pagrindas manyti, jog kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.

40. Iš 2018 m. balandžio 20 d. Nutarimo daryti kratą matyti, kad šį procesinį veiksmą nutarta atlikti visame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso G. S. ir S. S., nes ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog šiame bute yra faktinė A. R. S. gyvenamoji vieta, kurioje jis gali turėti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų (t. 2, b. l. 109–110). Šis nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi (t. 2, b. l. 66–67). Kad šiame bute gyveno A. R. S., tvirtino ne tik nuteistasis, bet ir liudytojos G. S. ir S. S.. Nekilnojamo turto registro duomenimis, butas nuosavybės teise priklauso G. S. ir S. S., tačiau nėra teisiškai atidalintas, nėra ir A. R. S. nuomos santykius patvirtinančių duomenų. Pareigūnams G. S. paskelbus nutarimą dėl kratos bute atlikimo, ji nepareiškė, kad miegamasis yra tik jos vienos gyvenamoji vieta. Atliekant kratą G. S. dalyvavo ir, pasirašydama 2018 m. balandžio 20 d. kratos protokole, tokių pastabų nenurodė (t. 2, b. l. 111–112). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiame bute atliktos kratos teisėtumu ir pagrįstumu.

41. Viso baudžiamojo proceso metu A. R. S. tvirtino, kad kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos lėšos yra asmeninė nuosavybė jo buvusios sutuoktinės G. S., su kuria jie, nors ir gyvena viename bute, tačiau bendro ūkio neveda. Toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja faktiniais bylos duomenims.

42. Liudytoja S. S. teisme nurodė, kad jos tėtis A. R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kratos gyveno 4 (ketverius) metus. Jis pirkdavo valgyti, dalyvavo namų tvarkyme, visi kartu: ji, mama G. S. ir tėtis A. R. S. keliaudavo (t. 6, b. l. 49–63). Liudytoja G. S. teisme aiškino, kad A. R. S. jai padeda, nes jos sveikatos būklė bloga. Nuteistasis ją nuveža į ligoninę, palaukia jos, kartais nuperka maisto, duoda pinigų mokesčiams sumokėti, kartais kartu papietauja, kartu su dukra bei draugais vyko į užsienį atostogauti (t. 6, b. l. 49–63). Iš G. S. banke turimų sąskaitų duomenų matyti, kad G. S. į A. R. S. tėvo R. S., kuris atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, sąskaitą yra atlikusi 90 operacijų, taip pat iš savo sąskaitos mokėjo mokesčius už A. R. S. tėvo butą (205 operacijos) (t. 7, b. l. 83–120). Be to, bylos duomenys rodo, kad A. R. S. naudojosi G. S. vardu registruotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio saugojimą buvo mokama iš jos asmeninės sąskaitos. Garažas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rasti baudžiamojo įstatymo uždrausti daiktai, taip pat priklauso G. S.. Be to, iš bylos duomenų matyti ir tai, kad A. R. S. motina G. S. yra pervedusi 9 500 Eur (8 t., b. l. 26–27). Taigi, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. R. S. ir G. S. jau 4 (ketverius) metus iki nusikaltimo padarymo vedė bendrą ūkį. Tam neprieštarauja G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. R. S. yra jos vyras (sugyventinis), su kuriuo ji bendrą gyvenimą pradėjo vėl vesti prieš 4 (ketverius) metus, jog visą savo šeimą išlaiko ji viena pati (t. 4, b. l. 32–33, 35–36).

43. Nors, kaip nurodyta pirmiau, bylos duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas G. S. ir S. S. vardu (t. 2, b. l. 107–108) ir jokia jo dalis teisiškai A. R. S. nepriklauso, tačiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad paskutinė nuteistojo gyvenamoji vieta ir yra ta vieta, kurioje jis gyveno su faktiniais savo šeimos nariais: žmona G. S., su kuria teisiškai buvo nutraukęs santuoką, ir dukra S. S.. Liudytojos G. S., S. S. ir nuteistasis A. R. S. aiškino, kad A. R. S. bute naudojosi tik vienu kambariu, tačiau toks pastarųjų aiškinimas prieštarauja jų nurodytoms aplinkybėms apie rūpestį viena kitu, bendravimą, bendrą maitinimąsi ir kitas aplinkybes. Liudytojai I. S. ir V. K., dalyvavę atliekant kratą nustatytame bute, taip pat nepastebėjo jokių požymių, kurie būtų patvirtinę, kad A. R. S. ir G. S. būtų vedę atskirus namų ūkius. Liudytoja apklausta I. S. parodė, kad ji svetainėje nematė patalynės, o liudytoju apklaustas V. K. nurodė, jog atvykus į namus daryti kratą, kambarių durys buvo neužrakintos (t. 6, 49–63). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. R. S. ir G. S. vedė bendrą ūkį, ir faktinė šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

44. Skunde apeliantas teigia, kad G. S. kratos metu policijos pareigūnų surastus 38 319 Eur įgijo teisėtu būdu: 15 800 Eur laidotuvėms jai davė motina A. J., o likusią sumą – jai motina padovanojo. Tokie gynėjo teiginiais pagrįsti tik iš dalies.

45. Konkrečiu atveju byloje yra pagrindas pripažinti, kad ne visi kratos metu rasti pinigai, vadovaujantis BK 72³ straipsniu, gali būti pripažinti konfiskuotinu turtu. 37 600 Eur, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių, t. y. iš viso 38 319 Eur, kratos metu buvo rasti viename iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarių, kur G. S. gyveno kartu su A. R. S.. Taigi, vertinant pirmiau aptartas aplinkybes visos bylos įrodymų kontekste, nėra pagrindo spręsti, jog visi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuoti pinigai priklauso G. S. ir kad visi jie buvo gauti neteisėtu būdu, nuteistajam A. R. S. savo nusikalstamais veiksmais dalyvaujant jų įgijimo procese.

46. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad įrodymų persvara ir žemesniu įrodinėjimo standartu grindžiamas įrodinėjimas negali būti taikomas įrodinėjant asmens kaltę, tačiau galimas ir nepažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos principo įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sprendžiant dėl BK 72³ straipsnyje įtvirtinto išplėstinio turto konfiskavimo (pvz., panašiai, kaip ir sprendžiant dėl asmens suėmimo pagrindo, t. y. „pagrįsto manymo“, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalyje, kad asmuo bėgs, trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas). Sprendimai dėl pajamų, gautų iš neteisėtos prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68; kasacinė nutartis Nr. 2K-51-788/2021).

47. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad visi kratos metu rasti 38 319 Eur sudaro konfiskuotino turto dalyką, grindė nuteistojo A. R. S., liudytojų G. S., S. S., A. S., A. J., A. M., V. G., S. J., V. K., R. U., I. S., Z. P. ir kitų parodymais, A. J. pasirašytais dovanojimo rašteliais, Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto 2018 m. rugsėjo 24 d. išvada Nr. 11-1789 (18), 11-1960 (18), šią išvadą surašiusios specialistės A. K. paaiškinimais teisme, rašytine bylos medžiaga apie A. R. S. ir G. S. darbinius laikotarpius, jų atliktas bankines operacijas, G. S. pateiktas deklaracijas, taip pat duomenimis apie nekilnojamojo turto, maisto produktų įsigijimą, savo paskaičiavimais, kokias teisėtai gautas lėšas A. R. S. galėjo turėti kratos atlikimo metu.

48. Apygardos teismas, remdamasis šiais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad 2018 m. balandžio 20 d. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasti ir paimti pinigai nesudaro A. J. turto dalies, kurią ji neva buvo davusi G. S. pasaugoti. Kratos metu pati G. S. šios aplinkybės nenurodė, o vėliau duotų liudytojos G. S. parodymų, kad 15 800 Eur pas ją pasidėjo motina savo būsimoms laidotuvėms, kiti objektyvūs bylos duomenys nepagrindė. Liudytoja apklausta G. S. motina A. J. negalėjo nurodyti konkrečios sumos, kurią ji atsidėjo laidotuvėms, o liudytoja V. G. nurodė tik, kad 2017 m. G. S. motina galėjo perduoti apie 14 000–15 000 Eur sumą. Todėl, vertinant šių liudytojų artimus giminystės ryšius, tai, kad liudytoja G. S. kratos metu apie mamos pinigus nieko nesakė, ir nesant byloje kitų objektyvių įrodymų apie A. J. 15 800 Eur perdavimą G. S., esant specialisto išvadai, kad kai kuriuos pinigų dovanojimo G. S. raštelius pasirašė ne jos motina, o kitas asmuo, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą apygardos teismo padarytai išvadą dėl gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rastų ir paimtų pinigų atitikties įstatyme numatytam konfiskuotinam turtui. Šios išvados nepaneigia ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskirto A. R. S. bei G. S. pajamų tyrimo išvados, kurios patvirtino, kad jie 2018 m. balandžio 20 d. negalėjo teisėtai disponuoti visais kratos metu rastais ir paimtais pinigais: 37 600 Eur, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių.

49. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus specialų tyrimą, 2021 m. birželio 23 d. buvo surašyta Mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (7.45) FR0686-513 (t. 8, b. l. 184–260).

50. Iš šios ataskaitos tiriamosios dalies matyti, kad atliekant mokestinį tyrimą, buvo vertinami ne tik byloje esantys faktiniai duomenys, tačiau ir surinkti nauji įrodymai apie A. R. S. ir G. S. nustatytu laikotarpiu turėtas teisėtas pajamas, įskaitant gautas ir iš kitų asmenų. Taip pat patikrinta, ar šie asmenys turėjo realias galimybes dovanoti ar kitokiu būdu perduoti A. R. S. ar G. S. savo pinigus. Be to, buvo įvertintos ir A. R. S. bei G. S. turėtos išlaidos. Patikrinimą atliko Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė K. Čepkauskienė.

51. Atlikus A. R. S. gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. (kratos atlikimo diena), nustatyta, kad jo patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 14 545 Eur. A. R. S. neturėjo finansinių galimybių sukaupti 5 300 Eur piniginių lėšų likutį ir kratos metu paimtų piniginių lėšų sumą.

52. Atlikus G. S. gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. (kratos atlikimo diena), konstatuota, kad jos patirtos išlaidos 32 462 Eur viršijo gautas pajamas. Ji šiomis lėšomis disponavo iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių, kurių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. G. S. pajamas tiriamuoju laikotarpiu sudarė žemės nuomos pajamos, netekto darbingumo pensija, išlaidas: vartojimo, automobilio įsigijimo ir R. S. (A. R. S. tėvui) pervestos piniginės lėšos. Ataskaitoje padaryta išvada, kad G. S. neturėjo finansinių galimybių sukaupti 37 600 Eur, 320 svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių.

53. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė K. Čepkauskienė patvirtino ataskaitoje pateiktas išvadas ir paaiškino, jog paskaičiuota nepateisinama pinigų suma skiriasi nuo sumos, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, nes specialistai vertino ne tik bylos duomenis, tačiau ir kitus surinktus įrodymus. Atlikto mokestinio tyrimo metu pasitvirtino, kad A. R. S. kratos metu teisėtų būdu gautų lėšų iš viso neturėjo, o G. S. galėjo turėti 5 857 Eur.

54. Taigi, aptarti duomenys papildo ir patikslina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei rodo, kad konkrečiu atveju baudžiamosios bylos duomenys iš kratos metų rastų bei paimtų 38 319 Eur pagrindžia tik 5 857 Eur teisėtumą ir ši pinigų suma negali būti pripažinta konfiskuotinu turtu.

55. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

56. Todėl, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas mažinti konfiskuotino turto apimtį ir nustatyti, jog konfiskuotinas turtas, kuris buvo rastas 2018 m. balandžio 20 d. atliktos kratos metu A. R. S. ir G. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra 32 462 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL yra 50 Eur. Tai reiškia, kad 32 462 Eur (38 319 - 5 857) sudaro 649 MGL. Tokia suma žymiai viršija 250 MGL (12 500 Eur) sumą ir leidžia taikyti 72³ straipsnio nuostatas.

57. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. R. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalis dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo keistina BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti.

Taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad A. R. S. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, o likusios 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kontrolę nuo 23 valandos iki 6 valandos elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, kratos, atliktos 2018 m. balandžio 20 d. A. R. S. ir G. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastą ir nuosprendžiu konfiskuotą konfiskuotiną 38 319 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų devyniolikos eurų) sumą sumažinti iki 32 462 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, G. S. grąžinti 5 857 Eur (penkias tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus), kurie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo vyriausiojo tyrėjo Z. P. 2018 m. balandžio 23 d. Nutarimu „Dėl rastų, paimtų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti“ perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriaus Turto poskyriui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas BielskisVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė