Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2089-506/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
1-2089-506/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56724-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
T. J.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas, Agata Aganauskienė
Bylos Nr. 1- 2089 -506/2017
Proceso Nr. 1-01-1-56724-2016-6
Procesinė kategorija: 1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, Živilei Osipovai ir Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui ir Romualdui Blaževičiui, advokatui Valerijui Kirpičnikovui, nukentėjusiosios atstovei advokatei Agatai Aganauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. J. (T. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nesunkiai bei nežymiai sutrikdė kitų žmonių sveikatą:

jis, būdamas neblaivus, 2016-12-05 apie 18.55 val. Žodiškių g. 4, Vilniuje esančio privataus gyvenamojo namo pirmo aukšto koridoriuje, kilus buitiniam konfliktui, stipriai pastūmė savo buvusį uošvį E. K. (E. K.), šiam nuo smūgio nukritus ant grindų, spyrė ne mažiau penkių kartų į galvą ir į kitas kūno vietas bei grindų šepečio kotu sudavė daug smūgių į galvą, padarydamas E. K. poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, daugybinius odos nubrozdinimus veide, galvos smegenų sumušimo židinius dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. To paties konflikto metu T. J. šepečio aliumininiu kotu sudavė E. K. puolusiai ginti sutuoktinei J. K. į pečius ir pro lauko duris nustūmė ją nuo įėjimo į namą laiptų, dėl ko J. K. krisdama patyrė kairio antakio, dešinio skruosto, nosies nugarėlės ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimus, kairio žasto, dešinės šlaunies poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas kaltinamuoju T. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po skyrybų su T. J. jam atiteko 1/4 dalis minėto namo, t. y. jis turi vieną kambarį pirmame aukšte, taip pat bendro naudojimo virtuvę ir koridorių. 2016-12-05 apie 18.00 val. grįžo namo, buvo išgėręs alaus. Pirmame aukšte, koridoriuje tuo metu buvęs jo uošvis E. K. pradėjo kaip visada prie jo kabinėtis, aiškinti, kur jis turi gyventi, po to pradėjo jį mušti savo šlepete ir dar kažkokiu į kojinę įdėtu geležies gabalu - sudavė 2-3 smūgius į koją. Uošvis tyčia provokavo konfliktą. Tuomet jis griebė E. K., papurtė ir, liepęs nusiraminti, paleido. Tačiau E. K. vis tiek jam priekaištavo, mosikavo prieš jį rankomis, todėl jis vėl jį papurtė ir paleido nuo laiptų, tiksliau mosikuodamas uošvis paslydo ir nukrito nuo laiptų ant dešinės rankos. Atsikėlęs jis vėl mosikavo prieš jį laikydamas kažkokį į medžiagą (kojinę) susuktą metalinį daiktą. Neištvėręs, jis E. K. sudavė kelis smūgius rankomis, taip pat spyrė kelis kartus stovinčiam E. K., tačiau kiek kartų ir į kur neatsimena. Po smūgių E. K. liko stovėti. Kas vyko toliau jis neprisimena. Neatsimena, kad su šluotkočiu būtų sumušęs J. K., tačiau atsimena, kad tai ji jam sudavė su šluotkočiu.

Kaltinamasis paaiškino, kad turi atminties sutrikimų. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, T. J. patvirtino, kad šie parodymai teisingi ir prašė jais vadovautis.

Ikiteisminio tyrimo metu T. J. neprisipažino, kad E. K. spardė į galvą ir į veidą ir nurodė, kad gindamasis nuo E. K. jis kelis kartus smūgiavo šiam ranka, taip pat spyrė į apatinę kūno dalį bei mušė šluotkočiu. Kaltinamasis parodė, kad kai jis konfliktavo su uošviu, pribėgo jo (kaltinamojo) buvusi sutuoktinė T. J. ir jos motina J. K.. T. J. jam ant kojos numetė ir sudaužė kelis augalų vazonus, o J. K. šluotkočiu smogė jam į galvą. Atsisukdamas pajuto kaip sulūžo šluotos kotas ir viena jo dalis pateko jam į rankas. Jis pasakė J. K. nesikišti ir ją pro lauko duris išstūmė į kiemą. Stovėdama lauke ant laiptų aikštelės ir tyčia laikydamasi už turėklo J. K. pradėjo šaukti „žmonės žiūrėkite, muša“, po ko paleido turėklą ir nukrito nuo laiptelių, tačiau pati atsikėlė. Grįžęs į virtuvę jis pamatė gulintį E. K., kuris sakė T. J. paskambinti į policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į komisariatą. Jis nesudavė Jadvygai į veidą ir nestūmė jos taip, kad ši nuo jo pastūmimo nukrito nuo laiptų ( t. 1, b.l. 137-138).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t.y. jei nukentėjusiajam nekilo bent vienas iš pastarajame straipsnyje nurodytų padarinių: regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo, kitokio sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo netekimo ar nepataisomo kūno subjaurojimo.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant savo elgesio pavojingumą ir norint sukelti atitinkamas pasekmes, t.y. norint sužaloti kitą žmogų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui prieš kurį smurtaujamas sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš nurodytų pasekmių.

Nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje sudėčių požymiai kaltinamojo T. J. veiksmuose nustatyti iš dalies kaltu prisipažinusio paties kaltinamojo T. J. parodymais ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiosios J. K. ir liudytojos T. J. parodymais, teismo medicinos ekspertų išvadomis – jas pastarieji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, - taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi, jie vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina tai, kad 2016-12-05 vakare, (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame privačiame name kilus tarpasmeniniam buitiniam konfliktui neblaivus kaltinamasis T. J. tyčiniais smurtiniais veiksmais – mušdamas bei spardydamas nesunkiai sužalojo savo uošvį E. K., taip pat smurtavo prieš savo uošvę J. K. ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. J. neneigė, kad smurtavo prieš E. K. bei išstūmė J. K. į lauką. Vis dėlto, nors ir pripažinus konflikto bei smurtavimo faktą, jo parodymai, neva E. K. nuo jo smūgių net nebuvo nukritęs ant grindų, o J. K. sužalojimus patyrė dėl to, kad pati nukrito nuo lauko laiptų, teismo vertinimu, neatitinka tikrovės yra tėra kaltinamojo siekimas palengvinti savo padėtį. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys, jog pats kaltinamasis pripažino turįs atminties sutrikimų, be to, įvykio metu jis buvo neblaivus bei stipriai susijaudinęs ir dėl to, kaip jis pats teigė, negali detaliai atkurti įvykio aplinkybių bei savo veiksmų eigos. Kaltinamojo smurtavimo mastas bei prieš nukentėjusiuosius atliktų smurtinių veiksmų eiga patvirtinti iš esmės nuosekliais dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių nukentėjusiosios J. K. ir liudytojos T. J. parodymais.

Nukentėjusioji J. K. parodė 2016-12-05 apie 18.30 val. mačiusi kaip namo grįžęs neblaivus ir agresyviai nusiteikęs jos buvęs žentas puolė, parbloškė ant grindų bei suspardė į galvą jos vyrą E. K., šis dar rankomis dengėsi galvą, dejavo, tačiau nuo besitęsiančių spyrių, kaip vėliau paaiškėjo, lūžo pastarojo ranka. Po to T. J. talžė jos vyro galvą šluotkočiu, kol šis lūžo, vėliau vėl spardė. Į jos prašymą nusiraminti T. J. reagavo puolimu, t.y. pasivijęs prie lauko durų nulūžusia šluotkočio dalimi sudavė jai į pečius, metęs šluotkotį atidarė lauko duris ir ją stipriai nustūmė nuo laiptų. Ji nukrito per visus šešis laiptelius iki pat tvoros ir stipriai susimušė veidą, šonus. Bijodamos kaltinamojo agresijos abi su dukra iki medikų ir policijos atvykimo buvo lauke. Kuomet jau su policijos pareigūnais užėjo namo, jos vyras buvo pertemptas į virtuvę ir gulėjo ant grindų be sąmonės, o T. J. buvo savo kambaryje. Vyrą pradėjo gaivinti, po to ją su vyru išvežė į ligoninę, kur jai nustatė šonkaulio lūžį ir veido sumušimą, o vyras sunkios būklės liko ligoninėje. Po šio įvykio jos vyras nebeatsigavo, jis praktiškai nekalbėjo, tik vieną kartą pasakė, kad jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“, kitą kartą sakė, kad jam arklys įkando į ranką.

Nukentėjusioji J. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 29-34).

Liudytoja T. J. parodė, kad su T. J. ji išsiskyrė maždaug prieš 5 metus, tačiau gyvena tame pačiame name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. T. J. beveik kiekvieną dieną grįždavo girtas ir neduodavo ramiai gyventi. 2016-12-05 apie 18.30 val. jai su motina būnant antrame aukšte, o tėvui nusileidus į rūsyje esančią katilinę išgirdo, kad namo grįžo neblaivus T. J.. Jis kažką šaukė, grasino. Ji su motina puolė leistis į pirmą aukštą ir pamatė kaip T. J. kumščiu smūgiavo jos tėvui į veidą. Tėvas nuo smūgio pargriuvo ir jam iš nosies pasipylė kraujas. Ji, dar stovėdama ant laiptų, iškart pradėjo skambinti į policiją. Tuo metu T. J. spardė tėvą, po to mušė per veidą su iš tualeto paimtu šluotkočiu (buvo apie 5 smūgiai). Tėvas gulėjo ant šono ir ranka dengėsi veidą, tačiau T. J. paėmė į rankas tėvo galvą ir dar apie penkis kartus spyrė į jam veidą. Ji su motina pribėgo ginti tėvo, tačiau T. J. motiną užpuolė, ją jau sprunkančią pasivijo prie lauko durų ir stipriai pastūmė nuo laiptų išmesdamas ją pro duris į lauką. Tuomet ji pradėjo mėtyti į T. J. gėlių vazonus, o šis visą tą laiką spardė gulintį ant grindų tėvą. Ji išbėgo į lauką, kur jau buvo atsistojusi ir už tvoros laikėsi motina. Lauke sulaukusios medikų ir policijos pareigūnų kartu su jais užėjo į namus pamatė, kad tėvas jau gulėjo virtuvėje ant grindų, jis buvo be sąmonės. Greitosios pagalbos medikai tėvą atgaivino ir kartu su motina išvežė į ligoninę. Motinai nustatė veido sumušimą ir šonkaulio lūžį. Po suteiktos pagalbos ją paleido gydytis namo, o tėvui nustatė, kad yra lūžusi ranka, sulaužytas šonkaulis, sumušta krūtinė, veidas, jam nustatė kraujo išsiliejimą į smegenis ir jis buvo paliktas gydytis. Po šio įvykio tėvas jau niekada nebeatsikėlė, jis beveik nebendravo, neprisiminė dėl kokios priežasties yra ligoninėje, vis sakė, kad nukrito nuo arklio ir tik vieną kartą pasakė, kad jį sumušė T. J..

Liudytoja T. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 70-75 ).

Byloje kaip reikšmingas tyrimui daiktas apžiūrėta nukentėjusiosios J. K. pateikta grindų plovimo šluota. Konstatuota, kad jos kotas (iš aliuminio) sulūžęs į dvi dalis (t.1, b.l. 56-60).

Kaip matoma iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3756/2016(01) J. K. kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2016-12-05 mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais buvo padaryti kairio antakio, dešinio skruosto, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos odos nubrozdinimai, kairio žasto, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumentuose nurodyta kairės pusės XI-o šonkaulio lūžio diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepatvirtinta objektyvaus tyrimo (rentgenogramų), bei radiologo išvados duomenimis (t.1, b.l. 54-55).

Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas O. D. patvirtino savo išvadą Nr. G 3756/2016(01) ir papildomai parodė, kad tyrimo metu jam buvo pateikta CD laikmena su J. K. krūtinės ląstos rentgeno nuotraukomis ir jis asmeniškai įsitikino, kad pirminė šonkaulio lūžio diagnozė J. K. nepasitvirtino.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot, apžiūrėjusi E. K. gydymo stacionare ligos istoriją 2016/28038 ir kompaktinę plokštelę Nr. 2422 su tyrimų vaizdais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, konstatavo, kad E. K. galimai 2016-12-05 kietais bukais daiktais buvo padaryti poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai ir šie sužalojimai pagal turimus duomenis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (t.1, b.l. 89 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-02-21 specialistas Kazimiež Zinkevič išvadoje Nr. M 238/2017(01) konstatavo, kad E. K. 2017-02-20 mirė nuo uždusimo paspringus skrandžio turiniu ir, kad nepakanka duomenų konstatavimui, jog E. K. 2016-12-05 patirti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su jo mirties priežastimi 2017-02-20. Pagal sveikatos būklę E. K. galėjo savarankiškai valgyti.

Pastarojoje teismo medicinos eksperto išvadoje nurodomi tokie E. K. lavone rasti sužalojimai bei teikiamas jų vertinimas sveikatos sutrikdymo masto aspektu:

kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu / daiktais, prieš nukentėjusiajam atvykstant į VšĮ RVUL 2016-12-05. Šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

kairės ausies srities žaizda, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide padaryti prieš nukentėjusiajam atvykstant į VšĮ RVUL 2016-12-05. Sužalojimai galimai padaryti kietais bukais daiktais. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 100-105 ).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Kazimiež Zinkevič patvirtino savo išvadą Nr. M 238/2017(01) bei nurodė, kad E. K. padaryti sužalojimai nesukėlė pasekmių, numatytų Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamasis T. J. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis tyčia sužalojo savo buvusius uošvius Edvardą ir J. K., dėl ko E. K. patyrė nesunkų, o J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmų kvalifikacija teisinga.

Bausmės skyrimas Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

T. J. įvykdė dvi nusikalstamas veikas įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, padarytos turtinės žalos nei nukentėjusiajai J. K., nei Vilniaus teritorinei ligonių kasai jis neatlygino.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, jis turi nuolatinį darbą. Priklausomybių ar psichikos sutrikimai T. J. nediagnozuoti.

T. J. sakydamas paskutinį žodį atsiprašė nukentėjusiosios, o jo susijaudinimas byloja apie tai, kad kaltinamasis stipriai išgyvena kaltės jausmą dėl įvykio pasekmių.

Parenkant kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį bei jos trukmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji nesiekia kaltinamojo nubaudimo ir teigė, jog jam atleido.

Įvertinus visas šias aplinkybes teismas priėjo išvados, kad tinkamiausia bausmės rūšis bei jos vykdymo tvarka, kuriomis galima siekti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo, yra laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą.

Civilinių ieškinių išsprendimas

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 602,68 Eur civilinį ieškinį, t.y. E. K. ir J. K. suteiktų medicinos paslaugų kaina (t.1, b.l.111-115). Ieškinys pagrįstas šiems asmenims suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašais, todėl tenkintinas. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčijo.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 31 172 eurų civilinį ieškinį, iš kurių 1 172 eur nurodoma turtinė žala, t.y. išlaidos E. K. laidotuvėms bei jo slaugai būtinos išlaidos sauskelnėms, likusi 30 000 eur suma nurodoma kaip neturtinė žala ( t.1, b.l. 37-45).

Teisiamojo posėdžio metu J. K. atsisakė ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas. Nurodytos civilinės ieškovės patirtų išlaidų – 79 eur už pirktas sauskelnes ir 1093 eur laidojimo išlaidų (už naują išpirktą šeimos kapavietę yra prašoma trečdalis sumokėtos sumos), - būtinumas yra akivaizdus. Šių išlaidų dydis pilnai įrodytas pateiktais apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčijo.

Taip pat teismo buvo prašoma priteisti civilinės ieškovės turėtas išlaidas už advokatės atstovavimą teisme ir jos teisinę pagalbą, iš viso 350 eur, yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 880569 ir LAT Nr. 880570 (t. 2, b.l. 3-4). Advokatės atstovavimo teisme ir teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo (Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą kaltinamajam tiek bylos tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriteistinos. BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kada, nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas, o kaltinamajam gynėjas yra paskirtas būtent BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu atveju. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas nei su kaltinamojo teisėmis į gynybą bei į advokato teisinę pagalbą, nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Paskirtąsias bausmes Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti T. J. galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Įpareigoti T. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo praradimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje, pirmą nuosprendžio vykdymo pusmetį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą nuosprendžio vykdymo laiką nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų ne gydytojo paskirtų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atveju į paskirtosios bausmės laiką įskaityti T. J. laikinojo sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2016-12-05 iki 2016-12-07.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę nuteistajam palikti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. K.. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš T. J. 2 602,68 eur (du tūkstančius šešis šimtus du eurus ir 68 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai už J. K. ir E. K. gydymą.

Išieškoti iš T. J. 1 172 eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimą J. K..

Išieškoti iš T. J. 350 eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato paslaugas J. K..

Daiktinį įrodymą - dvi grindų šepečio dalis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate pagal 2017-06-01 kvitą BBB Nr. 4PK000348, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja L.Tarčevskaja