- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-529-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- T. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. J. V.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės A. S. ieškinys atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. S. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti 2000 12 22 sudarytą santuoką su atsakovu T. S. dėl jo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei natūra priteisti savavališkai jų pastatyto (duomenys nesklebtini) Molėtų r. namo statybines medžiagas, kurių vertė išardžius namą 22 000 Lt, o atsakovui iš jos-kompensaciją už ½ dalį šių medžiagų, t.y. 11 000 Lt; priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą 50 000Lt, palikti jai ikisantuokinę pavardę „R.“ ir iš neteisėto atsakovo valdymo išreikalauti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius baldus: minkštų baldų komplektą 500Lt vertės, sekciją „Kaunas“ 500Lt vertės, pietų stalą su šešiomis kėdėmis 200Lt vertės; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl nuolatinio agresyvaus atsakovo elgesio bei grasinimų susidoroti su ieškove ir jos vaikais iš ankstesnių santuokų. Savo elgesiu atsakovas pažeidė Civilinio kodekso 3.27 straipnio nuostatas, todėl tarp šalių neliko sutuoktinio gyvenimo bei vilties, jog pavyks sutvarkyti gyvenimą ir toliau gyventi kartu. Santuokoje šalys įgijo bendrą turtą, 121,02 kvadratinio metro bendro naudingo ploto namą esantį (duomenys nesklebtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone. Namas pastatytas savavališkai, be būtinų leidimų, neregistruotas nekilnojamojo turto registre, o savininkas nesutinka leisti nuosavybę įregistruoti savo sklype. Atsižvelgusi į tai, jog namą reikės nugriauti, prašė teismo priteisti atsakovo naudai ½ dalį statybinių medžiagų liksiančių po namo griovimo, vertės kurią remiantis UAB ,,Impeksservis“ įvertinimu sudarytų 11 000 Lt. Dėl šeimoje nuolat kylančių konfliktų, ieškovė turėjo išeiti iš namų, todėl jai negalint naudotis iki santuokos įsigytais daiktais, vokišku minkštu baldų komplektu (sofa-lova, 2 foteliais, vertė 500 Lt, sekcija ,,Nemunas“, vertė 500 Lt, sudedamuoju pietų stalu ir šešiomis kėdėmis, vertė 200 Lt, prašė teismo įpareigoti atsakovą nurodytus daiktus grąžinti ieškovei, kaip neteisėtai užvaldytus. Dėl nuolatinių atsakovo pretenzijų ir dėl to sukelto streso, sielavarto bei nuolatinio pažeminimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 50 000 Lt sumą ir prašė ją priteisti. Teismo posėdžio metu neturinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo sutiko iš dalies.
Nurodė, kad atsakovas namą statė savo darbu bei lėšomis ir VĮ Registro centro duomenimis namo, kurio baigtumas yra 100% naudotoju nurodytas jis, todėl namo nugriovimas atsakovui ten gyvenant prieštarautų bet kokiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei padarytų jam didelę žalą. Sutiko su ieškovės reikalavimais nutraukti santuoką ir palikti ieškovei „Raudienės“ pavardę. Nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta tik dėl jo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies.
A. S. ir T. S. santuoka, sudaryta 2000 m. gruodžio 22d. Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3276, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei gražinta „R“ pavardė; santuokoje įgytas 38 000Lt vertės turtas padalintas, priteisiant iš T. S. kompensaciją už ½ dalį natūra naudojamo turto-19 000 Lt A. S.; ieškovei disponavimui paliktas jos asmeninis turtas-baldų komplektas 500Lt vertės, sekcija „Kaunas“ 500Lt vertės, pietų stalas su šešiomis kėdėmis 200Lt vertės; likusioje dalyje ieškinis atmestas. Iš ginčo šalių lygiomis dalimis priteista 39,50Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nes įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovą charakterizuojančią medžiagą, šalių argumentus bei liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog pati ieškovė iš savanaudiškų paskatų, įkalbėjo atsakovą parduoti butą Vilniuje jos dukteriai už 5000 Lt ir vykti gyventi į jos tėviškę (duomenys neskelbtini) kaimą Molėtų rajone ir čia savavališkai, vien brolio leidimu statyti namą, kurį vėliau turėjo ketinimą perašyti kitam savo vaikui A. K. (nes dukra jau buvo aprūpinta butu). Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovas nuo ieškovės giminaičių patyrė smurtą bei skriaudas, dėl ko ieškovės brolis Č.N. V., teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė piktnaudžiavo šeimos teisėmis, t.y. siekė jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kad tai būtų naudinga jai pačiai ir jos vaikams bei artimiesiems ir siekė viena užvaldyti patrauklioje vietoje, šalia (duomenys nesklebtini) ežero pastatytą namą. Tuo tikslu ji ėmėsi šio turto vertinimo ir atsakovui patikslintu ieškiniu pasiūlė išmokėti tik 11 000Lt, simbolinę kompensaciją, kaip už statybines medžiagas, tuo tarpu pradiniu ieškiniu vertino namą 148 000 Lt, o teismo posėdžiuose pripažino, jog statant namą buvo investuota 48 180 Lt. Būtent tame teismas įžvelgė atsakovės piktnaudžiavimą šeimos teise, todėl pripažino santuoką nutrukusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), ieškovei paliko „R“ pavardę, o jos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.
Nustatęs, kad nekilnojamojo turto registre, savavališkai pastatyto namo naudotoju yra atsakovas, įvertinęs liudytojų parodymus, pateiktus statybų rašytinius užrašus, bei byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog byloje nebuvo pateikti pakankami įrodymai, kad namas bus nugriautas ir atsakovė nesieks jo įteisinti bei konstatavo, kad ieškovei yra atskirtina ½ dalis į namo (statinio) statybą įdėtų bendrų lėšų, o ne ½ dalis nuo 22 000Lt sumos, kurią UAB „Impeksservis“ ekspertai įvertino kaip šiam statiniui panaudotų statybinių medžiagų pakartotinio panaudojimo jo išardymo atveju vertę.
Teismas sprendė, kad į bendrą turtą šalys investavo 50 000 Lt, tačiau iš šių lėšų atskyręs ieškovo panaudotas tam asmenines lėšas-12 000 Lt, jo gautas už 2000 08 03, t.y. iki santuokos sudarymo parduotą savo butą Druskininkuose, teismas pripažino, kad šalims po lygiai turėtų būti dalijamas 38 000Lt (50 000-12 000=38 000) vertės turtas, t.y. savavališkos statybos statinys, tačiau atsižvelgęs, jog name realiai gyvena senyvo amžiaus vienišas atsakovas, neturintis kito būsto ir jis yra į jį įdėjęs 12 000 Lt lėšų daugiau nei ieškovė, bei savo darbo, ieškovei nepareiškus reikalavimo įkeldinti ją į patalpas, iš atsakovo ieškovei priteisė 19 000 Lt kompensacija už dalijamą turtą. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovės daiktų išreikalavimo iš atsakovo valdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti iš dalies ir pripažinti, jog santuoka sudaryta tarp A. S. ir T. S. nutraukta dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovės naudai statybines medžiagas, esančias (duomenys nesklebtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, panaudotas savavališkame statinyje, kurio vertė 22 000 Lt; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį statybinių medžiagų kainos 11 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių bei rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str., LAT Senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51). Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pagrindų, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės liudytojų parodymus apie atsakovo charakterį bei jo konfliktiškumą, nevertino jos išvarymo iš namų aplinkybių. Teismas neįvertino aplinkybės, jog konfliktiškas atsakovo elgesys buvo vertintas ir Molėtų rajono policijoje, kai dėl jo išpuolių į policiją kreipėsi ieškovės brolis bei jos sesuo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai rėmėsi teismo nuosprendžiu, kuriuo ieškovės brolis buvo pripažintas kaltu dėl atsakovo sumušimo ir nevertino, jog konfliktas įvyko po to, kai ieškovė buvo išvaryta iš namų, o atsakovas pats išprovokavo brolį muštynėms. Be to, teismas, nurodytas aplinkybes vertino neišreikalavęs baudžiamosios bylos, todėl teismo išvados yra nepagrįstos. Priimant skundžiamą sprendimą, buvo įvertinti tik atsakovą charakterizuojantys duomenys, tačiau ieškovės amžius, ligos, bei aplinkybė, jog ji dėl atsakovo veiksmų liko be gyvenamosios vietos liko neįvertintos. Nepagrįstos teismo išvados, jog atsakovė pasiūlė ieškovui persikelti į jos gimtinę ir pradėti statyti namą iš savanaudiškų paskatų, kadangi nelegaliai pastatyto namo ieškovė vis tiek nebūtų galėjusi įteisinti. Atsakovui, pradiniame ieškinyje buvo siūloma kompensacija už namą, kurią ieškovė remiama vaikų buvo pasirengusi išmokėti, tačiau atsakovas į derybas nesileido ir visada pabrėžė, jog yra vienintelis namo savininkas, tuo patvirtindamas, jog atsakovė jokių teisių į namą neturi. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas 2007-04-30 duodamas paaiškinimus Molėtų policijai pripažino, jog visi konfliktai vyksta dėl namo. Tuo tarpu, 2002 metais be ieškovės žinios buvo atlikti kadastriniai matavimai ir namo naudotoju įrašytas atsakovas, o išvaręs ieškovę iš namų jis, be jos žinios, siekė namą parduoti. Netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, bei atsižvelgęs tik į ieškovo argumentus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui, jo negerbė, nerėmė materialiai ir savo elgesiu provokavo jo išpuolius, kuriems jis pasiduodavo ir tuo pažeidė Civilinio kodekso 3.27 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra vienišas ir neturi kito būsto, todėl iš atsakovo, ieškovės naudai priteisė kompensaciją. Iš ankstensnės santuokos atsakovas turi dukterį, todėl vienišas nėra, gyvenamojo ploto neturi abu sutuoktiniai, o namas, dėl kurio kilo ginčas, stovi ieškovės brolio žemėje, kuris dėl konfliktiško atsakovo elgesio su ieškove, nesutinka leisti toliau naudotis jo žeme, todėl atsakovas realiai naudotis bendrai pastatytu namu negalės. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas į savavališko namo statybą įdėjo 12 000 Lt asmeninių lėšų, gautų pardavus butą Druskininkuose, kurį buvo įgijęs iki santuokos. Teismas neįvertino, kad ieškovė 2001-08-13 pardavė savo butą, adresu (duomenys nesklebtini) Vilniuje, už 40 000 Lt, su atsakovu gyveno kartu iki santuokos sudarymo, vedė bendrą ūkį, bendrai statė namą, o 2001-08-14 kartu su atsakovu nusipirko vieno kambario butą, kurį ketverius metus nuomojo, o iš jo gautas pajamas apie 350 Lt per mėnesį naudojo namo statybai. Vėliau butas buvo parduotas ieškovės dukrai, kuri už jį sumokėjo 30 000 Lt, iš kurių 5000 Lt iš karto, o kitus pinigus dalimis, todėl teismas turėjo pagrindą, turimą turtą, namą padalinti lygiomis dalimis. Kadangi dėl agresyvaus atsakovo elgesio ieškovė nuolat patekdavo į stresines situacijas, buvo žeminama, jau keletą metų turi gyventi pas brolį ir patiria nepatogumus, prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skindo argumentus (CPK 185 str.) sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iš dalies sutikti su apeliantės A. S. apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo ir šioje dalyje skundžiamąjį teismo sprendimą pakeisti.
Dėl apeliacinio skundo argumento pripažinti santuoką nutrukusia dėl atsakovo kaltės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos medžiagą (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra pagrįsta (CPK 176 str.).
Civilinio kodekso 3.5 straipsnio 2 dalis nustato, kad įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia (CPK 185 str. 176 str.), kad konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo atsirado savavališkai pastačius ginčo statinį ir siekiant nustatyti šio stattinio nuosavybės priklausomybę. Ieškovė į šeimyninį konfliktą įtraukė savo artimuosius, konflikto mastas išaugo ir tai privedė iki šeimininių santykių pablogėjimo ir nutraukimo.
Ieškovė ir atsakovas tapo nelojalūs vienas kitam, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ginčo statinio padalinimo, ginčo statinio teisinio įvertinimo.
Atsakovas byloje įvardija save ginčo statinio statytoju ir savininku. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2001-11-08 Nr. I-583 redakcija) 3 straipsniu, teisė būti statytoju įgyvendinama kai:
1. Žemės sklypą statytojas valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatatytais pagrindais;
2. Statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą;
3. Statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą;
Bylos medžiaga įrodo (CPK 178 str.), kad minėtų sąlygų nebuvo.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 35 straipsnis nustato, kad statiniai pastatyti savavališkai griaunami Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pastatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius dokumentus arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokių statinių naudoti ar jais disponuoti.
Byloje ginčo šalys sutiko, kad į savavališką statybą investavo 48 000 Lt sumą.
Iš nekilnojamojo turto statybinių medžiagų pakartotinio panaudojimo vertės nustatymo ataskaitos Nr. 37 matyti (CPK 177 str., 197 str.), kad galimų antriniam panaudojimui medžiagų išliekamoji vertė sudaro 22 000 Lt sumą.
Kadangi atsakovas, laikydamas save ginčo pastato savininku ir naudotoju, statybinių medžiagų vertės nustatymo įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovės pateiktas statybinių medžiagų, galimų antriniam jų panaudojimui įvertinimas nėra atsakovo nuginčytas (CPK 178 str.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, 35 straipsnį, Civilinio kodekso 4.103 straipsnį, kurie esant tokioms aplinkybėms suteikia asmenims nuosavybės teisę tik į statybines medžiagas, teisėjų kolegija, įvertinusi statybinių medžiagų, galimų panaudoti pakartotinai, vertinimo ataskaitą Nr. 37 (CPK 177 str., 185 str.) sprendžia, kad santuokoje įgyto turto dalintiną vertę sudaro 22 000 Lt vertės statybinės medžiagos. Tai realus dalintinas turtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo santykius su žemės sklypo savininku pobūdį, sprendžia, kad teisinga, sąžininga ir protinga (CK 1.5 str.) statybinių medžiagų, galimų panaudoti pakartotinai ½ dalies vertė 11 000 Lt, kuri priteistina iš ieškovės atsakovui, o ieškovei palikti statybines medžiagas natūroje. Tokiu būdu, išsprendus turto padalinimą statybinių medžiagų dalyje, išnyktų pagrindas tolimesniam teisminio ginčo kylimui tarp atsakovo ir žemės savininko.
Nurodytais argumentais pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš atsakovo ir ieškovės valstybės naudai priteistinos 3,47 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ieškovės A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas 38 000 Lt vertės turtas, priteisiant iš T. S. kompensaciją už ½ dalį jo natūra naudojamo turto -19 000 Lt, A. S.
Pripažinti santuokoje įgytu turtu statybines medžiagas, galimas jų antriniam panaudojimui, 22 000 Lt vertei, esančias (duomenys nesklebtini) kaime, (duomenys nesklebtini) seniūnijoje, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys nesklebtini).
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti A. S. a.k. 4411201043, statybines medžiagas, esančias (duomenys nesklebtini) kaime, (duomenys nesklebtini) Seniūnijoje, Molėtų rajone, žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys nesklebtini), panaudotas savavališkame statinyje, kurio vertė 22 000 Lt:
- Naudotą gelžbetoninį ir akmenbetonį iš pamatų, partvarų ir perdangų – 17 m³
- Plastikinius langus su palangėmis ir apskardinimą – 7.6 m²
- Medines lauko duris su staktomis, varčiomis, spynomis (3 vns.)
- Medines vidaus duris su staktomis, varčiomis, spynomis (7 vns.)
Priteisti iš A. S., T. S. naudai 11 000 Lt kompensaciją už ½ dalį ieškovės priteistų statybinių medžiagų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S.-R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 3,47 Lt iš kiekvieno išlaidų susijusių su proocesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.