Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad turėjo susitikti su žmogumi, nuomojosi automobilį, kuris buvo ženklintas taksi ženklu. Stovėjo prie pagrindinių (duomenys neskelbtini) durų. Nukentėjusysis stovėjo girtas apie 15-20 minučių, tuomet priėjo. Kaltinamasis sutiko jį pavežti, įjungė skaitliuką. Nukentėjusysis pageidavo, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis buvo labai girtas, piktas, skubino ir elgėsi nekorektiškai, automobilyje rūkė. Atvažiavus prie jo namų, nukentėjusysis išlipo, po to grįžo, sako važiuojam atgal į (duomenys neskelbtini) , į kazino, ir davė 500 eurų. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad neturės grąžos, tada nukentėjusysis metė jam tuos pinigus, sako ką čia aiškini. Kaltinamasis pasakė, kad privažiavęs degalinę pakeis pinigus, ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis tai prisnūsdavo, tai atsibusdavo, klausė, kur važiuoja. Jie jau buvo prie PC „Mada“, norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) degalinę pakeisti pinigus, kai nukentėjusysis liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, pats nesuprato, ko jis nori, spjovė ant prietaisų skydelio. Tuomet jis (kaltinamasis) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įpylė kuro už 17-18 eurų ir iškeitė tą 500 eurų kupiūrą, kad galėtų gražinti grąžą, grįžęs atidavė jam 450 eurų, nukentėjusysis juos įsidėjo į kišenę. Bevažiuojant jis vėl tai prisnūsdavo, tai atsibusdavo. Atvažiavus nukentėjusysis apsižiūrėjo ar visas tvarkoje, pasakė viso gero ir trenkęs durimis išlipo. Kiemas yra labai ilgas, jis (kaltinamasis) dar pasižiūrėjo, kur jis eina, matė, kaip labai lėtai nuėjo link laiptų. Atbulai išvažinėjo iš kiemo, dar prie IKI parduotuvės pastovėjo. Nukentėjusysis pats nieko neprisimena, nesąmonė, kad atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. ir jis užsnūdo, jie buvo prie PC „Mada“, (duomenys neskelbtini), pylėsi kuro.

Sumelavo pirminiuose parodymuose, nes neturėjo teisės vairuoti ir dėl to bijojo. Jis dirba apie 15 metų, dirbo ir kurjeriu, ir pinigus vežiojo, prie kazino yra dirbęs 10 metų, su tokiais klientais yra sunkiausia, nes visad reiškia pretenzijas. Jokių vagysčių nedarė, nukentėjęs pats apsvaigęs buvo. Grąžą jam atidavė, jis pakėlė galvą, paėmė į ranką pinigus. Nukentėjęs jam buvo skolingas 48 eurus, jis (kaltinamasis) paėmė 50 eurų ir atidavė jam 450 eurų. Pinigus nukentėjusiam atidavė į ranką, jis juos kažkur įsidėjo. Matė gestus, lyg į kišenę dėtųsi, bet tiksliai nežiūrėjo. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš ten važiavo link (duomenys neskelbtini) atgal, važiuojant Laisvės pr. nukentėjęs atsibudęs paklausė, kur jie važiuoja, jis atsakė, kad link (duomenys neskelbtini), tada nukentėjęs pasipiktino ir nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, vartojo ir necenzūrinius žodžius.

Nukentėjęs pinigus turbūt pasiėmė iš namų, davė jam (kaltinamajam) 500 eurų. Jis važiavo link (duomenys neskelbtini), apsisuko Laisvės prospekte prie PC Mada sankryžoje. Apsisuko tam, kad galėtų grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Užvažiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę, pylė kurą, išsikeitė pinigus, gavo grąžą, grįžo į automobilį ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tikrai degalinėje atsiskaitė 500 eurų kupiūra, jie dar toje kasoje neturėjo grąžos, nuėjo į kitą kasą, paėmė grąžą. Nesupranta, kodėl degalinė sako, kad nebuvo tą dieną 500 eurų kupiūra atsiskaityta, gal jie neveda apskaitos. Dar tyrimo metu norėjo skambinti į degalinės buhalteriją išsiaiškinti. Bet neskambino. Norėjo išsiaiškinti, gal jie prisimintų jį, nežino, kodėl jie sako, kad tą dieną nebuvo atsiskaityta 500 eurų kupiūra.

Su telefonu viskas tvarkoje, jis buvo degalinėje, važiavo maršrutu, kurį jam nurodė, niekur kitur nevažinėjo. Važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, nukentėjęs paėmė pinigus, degalinėje pakeitė pinigus ir atidavė jam grąžą.

Tuo metu jis nedirbo, buvo praradęs teisę vairuoti. Tik tą dieną pavairavo. Įlipęs klientas pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to grįžti atgal. Bevažiuojant jie kalbėjosi, klientas gyrėsi, kad buvo kazino, dideles sumas pralošė. Atvažiavus jis pasakė, kad tuoj grįš, po 5 minučių grįžo, atsisėdo vėl priekyje ir metė jam (kaltinamajam) iškart 500 eurų. Nematė, iš kur išsitraukė tuos pinigus. Jis iškart pasakė, kad neturės grąžos, ir norėjo jam juos atiduoti, tai jis metė jam tuos pinigus. Niekada neima klientų iš kazino, nes su jais daugiausia problemų, tai pretenzijos, tai nemoka už kelionę. Jis pats nesprendė, kur jie važiuos. Nukentėjęs tris kartus pakeitė nuomonę, liepė važiuot į (duomenys neskelbtini) gatvę, nors prieš tai prašė vežt į (duomenys neskelbtini), visokiais keiksmažodžiais keikėsi, gal pats nesuprato, kur jis yra.

Su ieškiniu nesutinka, tų pinigų neėmė, matė 500 eurų kupiūrą, už kelionę paėmė 50 eurų ir grąžino 450 eurų. Daugiau tų 500 eurų nematė. Dėl vaiko išlaikymo buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Pripažįsta, kad bijojo, nes buvo praradęs teises, o tuo metu vairavo, jeigu iškart būtų sakęs tiesą, tai gal nebūtų iki teismo viskas nuėję. Nenorėjo sakyti, kad jis vairavo, sakė, kad vairavo kitas žmogus. Jam buvo išaiškinta, kad padarius nusikalstamą veiką padidėja rizika važiuoti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Jis dabar (teisminio nagrinėjimo metu) buvo (duomenys neskelbtini) degalinėje, paaiškino operatorėms, kuo kaltinamas ir paaiškino visą situaciją, kad buvo užsipylęs kuro ir norėjo degalinėje pasikeisti 500 eurų kupiūrą, jos jam pasakė, kad tokios sumos nekeičia, bet jeigu yra kasoje, tai pakeisti gali. Jis tikrai ne vieną kartą keitė tokias sumas degalinėje. Taksistai dažnai su tokiomis kupiūromis susidurdavo ir dažnai eidavo į degalines keisti pinigų. Tai reiškia, kad meluoja vadovybė, jeigu sakė, kad tą dieną 500 eurų kupiūros degalinėje nebuvo. Kaip taip gali būti, kad operatorė sako, kad pinigų nekeičia, nors jam pakeitė ir dabar dvi degalinės operatorės patvirtino, kad esant tokiai situacijai pinigus pakeistų.

Po įvykio buvo taip, kad prie jo privažiavo taksi vairuotojas ir paklausė, ar ne jis vežė tokį žmogų, kai jis atsakė teigiamai, tas taksi vairuotojas pranešė, kad keleivis pasigedo grąžos. Jis atsakė, kad grąžą atidavė, ir paprašė jo numerio, kad išsiaiškintų. Pagalvojo, kad įvyko nesusipratimas, kad žmogus girtas. Tikėjosi, kad nukentėjusysis išsiaiškins viską ir ras savo pinigus.

Nors kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), krupjė grupės vadovas, tai yra tas pats, kas ir pamainos vadovas. Atsimena, kad jo klausė, ar atpažįsta žmogų, rodė nuotrauką. Jis paaiškino, kad neatsimena kliento, o dėl taksi tai būna, kad jis kviečia arba kitas darbuotojas.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 69), liudytojas juos palaikė. Nurodė, kad taksi kviečia per programėlę, turi tam specialų telefoną, gauna pranešimą, kad taksi jau atvyko, ir praneša klientui. Tos dienos įvykių neprisimena. Kazino galima vartoti alkoholį. Jie stebi tvarką, vienas iš prioritetų yra kazino saugumas ir tvarka, prižiūri, kad klientai nepadaugintų alkoholio, nes žaidžia iš pinigų, vėliau gali kilti konfliktai su personalu, todėl stebi, kiek išgeriama alkoholio, kaip žmogus elgiasi, pasiūlo iškviesti taksi, jeigu mato, kad padaugino. Visų pirma neleidžia stipriai prisigerti ir nesuvokti, būna renginiai, loterijos, akcijos, konkursai ir daug žmonių susirenka, sunku sužiūrėti visus ir per tuos renginius išgeriama daugiau. O koks renginys buvo tada, neatsimena, gal ir paprasta kazino diena. Jo praktikoje būna atvejų, kuomet asmuo yra labai girtas ir jis asmenį palydi iki automobilio, bet pagal taisykles darbuotojams negalima išeiti iš kazino patalpų, bet esant tokiai situacijai palydi, dažniau su moterimis būna tokie atvejais, o kad vyrus lydėtų, tai nepamena. Filmuojama visa patalpa ir įėjimas, yra registracijos stotelė, kur prieina ir registruojasi žmogus, o užsiregistravęs jis gali vaikščioti pirmyn ir atgal. Vaizdo įrašai saugomi 6 ar 3 mėnesius. Taksi iškviečiamas tas, su kuriuo yra pasirašyta sutartis. Su „Bolt“ 2018 metais nebuvo sudaryta sutartis. Žmogų prisimintų, jeigu nebent būtų buvęs koks nors konfliktas su juo, ar asmeniškai kalbėtųsi. Būna daug konfliktų kazino, juos reikia spręsti nuolat. Jam policijoje rodė nuotrauką, tikrai neprisimena visų klientų, jis rodos buvo pietietiškų bruožų, turbūt vienas ar porą apsilankymų buvo, bet neįsimintinas asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad tuo metu dirbo degalinėje (duomenys neskelbtini), pavadavo vadovą. Gavo nurodymą pasižiūrėti tam tikros dienos kasos žurnalus, to, ko jie prašė, jis nerado ir jiems tą patį pasakė. 2018 metais buvo galima atsiskaityti grynaisiais pinigais arba kortele. Iškeisti pinigus kaip ir galima, bet tokios praktikos netaiko. Savitarnos nėra, atsiskaitymas tik kasoje. Kai žmogus kažką perka arba nori iškeisti pinigus, tai paimi kupiūrą ir ją suvedi, spaudi „gryni“ ir išeina kasa, o kai keičia pinigus, tai nieko nespaudi, bet jeigu gauni 500 eurų kupiūrą, turi ją inkasuoti. Limitas kasoje yra 300 eurų, todėl gavęs tokį kiekį pinigų tu automatiškai privalai inkasuoti, turi rašyti, kad gauta 500 eurų, tame pačiame kasos žurnale įrašai. Turi seifą, jame gali iškeisti 500 eurų. Kupiūrą turi inkasuoti, kitaip negali grąžinti grąžos, vienintelis kelias yra inkasavimas į seifą, turi vesti 500 eurų kupiūrą, įdėti į voką ir į seifą. Jis ieškojo, kad būtų mokėta 500 eurų kupiūrą grynais, fiziškai tų pinigų nebuvo. Kasos žurnalas yra tai, ką vedi į kasą, viskas turi būti fiksuojama.

Pinigus galėjo iškeisti nebent tik darbuotoja, bet ji turėjo viską inkasuoti. Jeigu nėra kasos žurnale, tai galima būtų pasižiūrėti vaizdo kameras. Jis negavo tikslaus laiko kada viskas vyko, būtų peržiūrėjęs kameras. Gali būti, kad dabar vaizdo įrašų jau nebėra, bet jeigu mergina tuo metu dirbo ir iškeitė tuos 500 eurų, ji turėjo inkasuoti, ar vienoje, ar kitoje kasoje pinigai turėjo būti. Jis nerado tų pinigų, tikrino kasos žurnalus. Įmonė yra skaidriausia Lietuvoje, negali būti jokios juodos buhalterijos ar panašiai. Vaizdo įrašų turbūt jau nebėra, bet kasos žurnalai yra saugomi. Įmanoma nustatyti, kokios darbuotojos tuo laiku dirbo, yra darbo grafikai, jie saugomi, tokius dalykus galima užklausti įmonės. Niekaip kitaip darbuotojas negali paimti pinigų, negali būti kupiūra neužfiksuota, galų gale priduodant pamainą pinigai turėjo išeiti. Tie pinigai turi matytis žurnale.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. V. parodė, kad pažįsta B., jis šiuo metu slapstosi (duomenys neskelbtini), nes pralošė labai daug pinigų, niekas nežino, kur jis yra. Apie tą įvykį tik tiek žino, kad jis buvo kazino, grįžęs pasakė, kad jį apvogė, ir kvietė policiją.

Paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 82), liudytoja parodė, kad iš pradžių dingo 500 eurų. B. buvo išgėręs, bet orientavosi aplinkoje, suprato, kur eina ir kas vyksta. Jis sakė, kad važiavo taksi iš kazino. Ji po to sužinojo, kad jis pralošė 90 000 eurų ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Jis pabėgo, niekas nežino kur jis, žmonės nori, kad jis skolas grąžintų. Taip ji sužinojo, kad jis lošėjas. Kai jis važiavo į policiją, jis orientavosi aplinkoje. Ji tą dieną buvo namuose. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), porą valandų pabuvo ir grįžo, pradėjo ieškoti kišenėse ir pasakė, kad dingo pinigai, liepė jai skambinti policijai, nes ji moka lietuviškai. Jis vieną kartą vienaip pasakė, kitą kartą kitaip, ji nieko nesuprato iš jo pasakojimų, suma keitėsi. Kai atėjo namo, jis apžiūrėjo kišenes ir pasakė, kad pavogė pinigus, vėliau sakė jau kitokią sumą. Jis atėjo ir pradėjo aiškinti, kad ji apvogė ir reikia skambinti policijai. Nebuvo taip, kad išeitų, sugrįžtų ir vėl išeitų. Pora valandų praėjo, kol jis išėjo ir grįžęs pasakė, kad jį apvogė. Ji visą dieną namuose buvo, jis negalėjo jai nematant ateiti ir išeiti, jis neturėjo rakto, greičiausiai blogai prisimena, kaip viskas vyko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. P. parodė, kad 2018 m. dirbo degalinėje (duomenys neskelbtini). Degalinėje yra dvi kasos, dirbama kintančiu grafiku, dažniausiai dirba viena operatorė iš ryto, o po poros valandų ateina kita. Kaltinamojo neprisimena. Kasoje galima laikyti ne daugiau kaip 200 eurų. Turi atskirą seifą, kuriame yra pinigai. Gavę 500 eurų kupiūrą rodo ją vadybininkui ir tada gali pakeisti. Vyksta taip, kad ji gavusi 500 eurų kupiūrą, kviečia viršininką, nes kasoje trūksta pinigų atiduoti grąžą, tuomet jis paima pinigus ir iškeičia seife mažesnėmis kupiūromis, tada gali atiduoti grąžą. Jos kas dvi valandas priduoda pinigus iš kasos, kad jų nebūtų per daug. Daugiau kaip 200 eurų kasoje būti negali. Jeigu gauna 500 eurų, tai iš kitos kasos gali paimti grąžą, bet labai mažai kas apsiperka už 100 eurų, todėl neužteks pinigų. Jeigu ir nueitų į kitą kasą keisti, tai neužtektų pinigų. Iš esmės degalinėje perkama už nedideles sumas, kas dvi valandas prisirenka 200 eurų kasoje ir jie išimami iš kasos ir toliau pildoma kasa. Didelių kupiūrų nekeičia. Ji jau 2 metus kitoje prekybos vietoje dirba ir per tuos metus dar nematė, kad kas duotų 500 eurų grynais. Net jeigu klientas ateitų ir prašytų iškeisti pinigus, ji iš savo asmeniškų pinigų nekeistų, nes negali jų turėti darbo metu prie savęs ir juolab, kad tokių didelių sumų į darbą nesinešioja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Š. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) operatore. Dirba po tris, keturis, du, įvairiai. Degalinėje galima atsiskaityti grynaisiais pinigais ir kortele. Dažniausiai stengiasi neimti didelių kupiūrų pinigų, kad turėtų kasoje smulkesnių pinigų grąžai atiduoti. Pinigus keisti gali, bet turi daug operacijų tam padaryti. Dienos eigoje negali būti 500 eurų kasoje, turi įnešti šią sumą į seifą, daryti pinigų išėmimą iš seifo ir grąžinimą. Tai didelė procedūra. Jai nėra taip buvę, kad reikėtų iškeisti 500 eurų. Nepamena kaltinamojo. Jeigu kasoje yra virš 300 eurų, turi juos inkasuoti, viskas dėl saugumo. Kiekviena kasa turi savo darbuotoją, negali eiti prie kito darbuotojo kasos. Ji atsakinga už savo kasą, jeigu kasoje minusas, tai jį išskaičiuos iš jos algos. Jeigu žmogus ateina su 500 eurų kupiūra, jos prašo atsiskaityti kortele, kuo smulkiau mokėti. Nebuvo atvejo, kad reikėtų iškeisti 500 eurų ir ji nuėjusi į kitą kasą būtų juos iškeitusi. Su savimi nesinešioja tokių pinigų, kad galėtų iškeisti 500 eurų. Negali būti, kad operatorė nuėjo prie kitos kasos ir tiesiog išėmė grąžą. Tam turi būti atlikta procedūra. Ryte pradėjus darbą reikia stoti prie pirmos kasos, kai ateina nuo pietų kitas žmogus, tuomet jis atidaro antrą kasą. Jos gali pakeisti pinigus, bet tam turi būti atlikta atitinkama procedūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-08 įtariamasis A. A. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam yra aiški, tačiau jis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, apie kurį jam pranešta. Jis apie dvejus metus yra automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Tai yra taksi automobilis, žalios spalvos, su taksi firmos lipdukais. Jis anksčiau dirbo taksi vairuotoju, tačiau apie penkerius metus jis nevairuoja, jam buvo atimta teisė vairuoti. Nurodytą automobilį jis išnuomoja įvairiems asmenims, teikiantiems taksi paslaugas. Tai daro per skelbimus internete, taip pat per pažįstamus. Kažkur prieš pusę metų, per jo pažįstamus, kurie irgi dirba taksi vairuotojais, per kurį pažįstamą tiksliai nepamina, susipažino su vyriškiu, vardu Ž., kuris norėjo nuomotis automobilį taksi paslaugoms teikti. Tas asmuo jam paskambino, tačiau jo numerio jis neturi išsaugojęs, atvažiavo ir sumokėjęs jam už automobilio nuomą, naudojosi automobiliu apie savaitę. Jokių tai patvirtinančių dokumentų jie nepildė. Antrą kartą šis asmuo kreipėsi į jį 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos nepamena, ir vėl paėmė nurodytą automobilį savaitei, sumokėjo jam už automobilio nuomą, naudojosi apie savaitę ir grąžino. Ž. jam skambino, tačiau jo numerio jis neįvedė į savo užrašų knygutę, todėl šiuo metu nurodyti negali, tačiau radęs jo telefono numerį iš karto praneš. Ž. pavardės jis nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), bet adreso nežino, sakė, kad pagrinde dirba (duomenys neskelbtini), ir tik kartais atvažiuoja ir dirba (duomenys neskelbtini). Ž. apie (duomenys neskelbtini) metai, apie 180 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, akys tamsios, išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Ž. paskutinį kartą grąžinęs jam automobilį, pasakė, kad jo vežamas girtas klientas pradegino sėdynę. Automobilio priekinė keleivio sėdynė buvo pradeginta cigarete. Taip pat Ž. pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) paėmė atsitiktinį klientą (iš gatvės), kuris buvo girtas. Sakė, kad vežė kažkur į (duomenys neskelbtini), kur klientas paprašė palaukti ir davė 500 eurų už važiavimą. Ž. sakė, kad vėliau vežė tą klientą prie „Mados“, kur iškeitė jo duotą 500 eurų kupiūrą ir davė klientui grąžos. Klientas vėl pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), po to persigalvojo ir pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), elgėsi neadekvačiai, konkrečiai negalėjo nurodyti kur jį vežti, todėl Ž., kaip suprato iš jo pasakojimo, nuvežė tą klientą atgal į (duomenys neskelbtini), kur išleido. Į jį dėl automobilio nuomos Ž. nuo to laiko nesikreipė, su juo daugiau nebendravo. Kaip surasti Ž., šiuo metu negali pasakyti, tačiau sužinos ir apie tai praneš. Jis šiuo metu naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. gruodžio mėnesį naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138-139).

2019-07-10 įtariamasis A. A. papildomai parodė, kad nori pakeisti savo parodymus ir prisipažinti, kad jis vairavo taksi automobilį, nurodytą pranešime apie įtarimą, ir vežė žmogų, kuris asmens parodymo atpažinti metu jį atpažino. Iš pradžių melavo, kad vairavo tą automobilį, nes bijojo gauti baudą, kadangi tuo metu jam buvo atimta teisė vairuoti. Nurodytą pranešime apie įtarimą dieną jam asmuo, kuris nuomojosi iš jo tą automobilį, jam paliko tą automobilį, jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur tam žmogui reikėjo, ir jis nusprendė užsidirbti pats ir pavėžėti kokį nors klientą. Jis stovėjo automobilyje prie šeštojo įėjimo į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą. Dienos metu, tiksliai laiko nepamena, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, pietietiškos išvaizdos, jis buvo girtas, prieš tai matė, kad jis vos stovėjo ant kojų prie nurodyto šešto išėjimo. Jis jo rusiškai paklausė ar jis laisvas, paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiksliai namo nepamena, kažkur prie „IKI“ parduotuvės. Tas vyriškis buvo visiškai girtas, atsisėdo ant priekinės sėdynės, šalia jo. Vyriškis pastoviai tai užsnūsdavo, tai atsibusdavo, buvo užsirūkęs cigaretę, sakė, kad žaidė kazino ir pralošė dvidešimt tūkstančių. Taip pat tas vyriškis jų važiavimo metu klausdavo kur jis važiuoja, ar davė jam grąžos. Jis atsakydavo, kad dar neatvažiavo. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), vyriškis pasakė, kad nueis namo pasiimti pinigų ir vėl reikės grįžti prie (duomenys neskelbtini), nes jis nori žaisti toliau. Vyriškis nuėjo į laiptinę, po kažkiek laiko grįžo, įsėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir pasakė važiuoti atgal prie (duomenys neskelbtini). Atsisėdęs į automobilį vyriškis padavė jam 500 eurų vieną kupiūrą. Jie nuvažiavo, vyriškis vėl klausinėjo ar jis jau iškeitė pinigus. Jis pasakė, kad gali privažiuoti prie „IKI“ ir jis iškeis pinigus. Vyriškis pasakė, kad jis pats iškeistų. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Per tą laiką vyriškis kelis kartus klausė kur jis važiuoja, klausė ar atidavė jam pinigus. Kai buvo prie „Mados“, vyriškis paklausė kur jis važiuoja. Jis atsakė, kad į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą. Vyriškis pasakė, kad jam reikia į (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad vyriškis visai nesiorientuoja dėl girtumo ir nenorėjo jo vežioti, nes jis pats jau nežinojo kur jam reikia. Be to, vyriškis važiuodamas spjovė ant priekinio jo automobilio panelio, tai yra elgėsi neadekvačiai. Jis apsisuko, užvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), tiksliai nežino adreso, už viaduko), kur užsipylė kuro, kažkur apie dešimt litrų, padavė nurodytą 500 eurų kupiūrą, susimokėdamas už kurą, sau paėmė apie 50 eurų pagal skaitliuką, tiksliau 48 eurai už vyriškio vežimą, o likusius pinigus atidavė vyriškiui automobilyje. Pinigai buvo nesmulkiomis kupiūromis, tai yra po 100, 50, tiksliai nepamena. Vyriškis paėmė pinigus, kur įsidėjo, nematė. Jis atvežė vyriškį prie to pačio namo, prie tos pačios laiptinės, vyriškis mašinoje vėl buvo užsnūdęs. Jis pasakė, kad atvažiavo, vyras jam dar padėkojo, atsisveikino ir išlipo iš automobilio. Matė, kad nuėjo link laiptinės durų, ir jis išvažiavo. Jis buvo atidavęs grąžą paminėtam vyriškis, iš jo pinigų nevogė. Maždaug po kelių savaičių jis vėl stovėjo tame pačiame automobilyje prie (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo kitas taksi vairuotojas, kuris paklausė jo, ar kartais ne jis vežė uzbeką iš (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad vežė. Tas vyriškis paklausė, ar atidavė tam žmogui grąžą. Jis atsakė, kad atidavė. Jis suprato, kad tas taksi vairuotojas gali būti to kliento uzbeko pažįstamas. Tam vyriškiui papasakojo visą situaciją, kurią nurodė anksčiau. Jis pasakė, kad jeigu yra pretenzijos, gali duoti savo telefono numerį, kad su juo susisiektų. Vyriškis atsakė, kad nereikia, kad jį ir taip suras (1 t., b. l. 149-152).

2018-12-13 apklaustas kaip liudytojas B. B. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2012 m. užsiima komercine veikla, todėl kas mėnesį važinėja į Lietuvą ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-12-12 nuo 23.00 val. jis pradėjo lošti įvairiuose Vilniaus miesto kazino, vartoti alkoholinius gėrimus ir 2018-12-13 apie 05.00 val. jis vienas atvažiavo į kazino (duomenys neskelbtini). Ten lošė vienas ir apie 15.00 val. jam pritrūko pinigų, todėl jis nusprendė nuvykti į namus pasiimti pinigų. Jis paprašė kazino administratoriaus iškviesti jam taksi automobilį, tačiau nesulaukdamas kol taksi atvažiuos išėjo į lauką ir pastebėjo šalia pėsčiųjų perėjos stovintį mėlynos spalvos automobilį VW Sharan su geltonos spalvos taksi juostomis ir užrašu Taksi ant automobilio šono. Jis priėjo prie taksi automobilio ir paklausė vairuotojo, ar jis yra laisvas. Taksi automobilio vairuotojui buvo apie (duomenys neskelbtini) metai, ūgis apie 175 cm, tamsių, trumpai kirptų plaukų, sušukuotų į dešinę pusę. Iš įsimintinų veido bruožų buvo aukšta kakta, tankūs ir tamsūs antakiai, tiesi nosis. Apsirengęs tamsiais rūbais. Taksi automobilio vairuotojas pasakė, kad yra laisvas, ir sutiko jį pavežėt iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo į taksi automobilio priekinę keleivio sėdynę ir paaiškino, kad nuvažiuos namo pasiimti pinigų ir vairuotojas turės jį vėl gražinti atgal į kazino, esantį (duomenys neskelbtini). Vairuotojas matė, kad jis yra neblaivus ir galimai kol važiavo namo užmigo. 15.30 val. jis atsibudo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir išlipdamas iš taksi automobilio paprašė vairuotojo jo palaukti. Apie 15.35 val. jis išėjo iš namų, įsėdo į tą pačią vietą automobilyje, turėdamas rankose dvi kupiūras po 500 eurų. Vieną 500 eurų kupiūrą davė vairuotojui sakydamas, kad kai atvažiuos prie PC (duomenys neskelbtini) paduos jam grąžą, o kitą 500 eurų kupiūrą vairuotojo akivaizdoje jis įsidėjo į savo striukės kairę kišenę. Kol važiavo atgal, jis vėl užmigo. Vairuotojas jį pažadino ir pasakė, kad jau atvažiavo. Jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad sugrįžo atgal į savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Kol jis apsidairė ir suprato kur yra, vairuotojas staigiai uždarė keleivio pusės dureles ir jam matant nuvažiavo nežinoma kryptimi. Tada jis įkišo ranką sau į kairę striukės kišenę ir pastebėjo, kad iš kišenės taksi vairuotojas pagrobė dar 500 eurų. Bendra pagrobta pinigų suma yra 1000 eurų. Jį apvogusį taksi vairuotoją atpažinti galės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti jį apvogusį taksi vairuotoją (1 t., b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-14 liudytoja S. V. parodė, kad B. B. yra jos šeimos senas pažįstamas. B. atvažiuoja į Lietuvą darbo reikalais ir gyvena jos bute. 2018 m. gruodį, tiksliai datos nepamena, vakare, B. grįžo namo ir papasakojo jai, kad važiavo namo taksi ir išlipęs prie namų, pastebėjo, kad iš jo kišenės dingo pinigai. Atrodo jis prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) prekybos centre, ką ten veikė, nežino, neklausė. Kokios sumos B. pasigedo, tiksliai nepamena, atrodo sakė, kad 700 eurų, bet tiksliai ji nepamena. B. paminėjo, kad išlipęs iš taksi, vairuotojas iš karto išvažiavo. Taip pat paminėjo, kad automobilis buvo Multivenas arba Galaxy arba Caravan, mėlynos spalvos. Ji iš karto paskambino į bendrą pagalbos centrą ir papasakojo apie vagystę, tai yra apie įvykį, apie kurį jai pranešė B. Ar pats B. skambino į bendrą pagalbos centrą, nežino, bet atsimena, kad policijos pareigūnai atvažiavo pakankamai greitai ir kartu su B. išvažiavo. Tą vakarą B. buvo išgėręs alkoholio, tačiau nestipriai, jis visiškai orientavosi aplinkoje ir viską pasakojo logiškai (1 t., b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-07 liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vadovo pavaduotoju. Degalinėje galima atsiskaityti grynais pinigais, o savitarnos kolonėlėje tik banko kortelėmis. Degalinė yra filmuoja, tačiau vaizdo įrašai laikomi ne daugiau dviejų ar trijų mėnesių. Jam buvo pavesta patikrinti policijos rašte prašomų duomenų ar 2018 m. gruodžio 13 d. degalinėje buvo atsiskaityta grynais pinigais, o būtent 500 eurų kupiūra. Jis patikrino elektroniniame kasos žurnale ir tokio fakto, kad būtų mokėta būtent 500 eurų grynais, išduodant grąžą iš tokios sumos, kasoje nebuvo užfiksuota (1 t., b. l. 86-87).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis B. B. atpažino A. A. (1 t., b. l. 143-146).

Akistatos tarp nukentėjusiojo B. B. ir įtariamojo A. A. metu B. B. parodė, kad tą dieną prie (duomenys neskelbtini) sutiko šį asmenį, kuris vairavo taksi. Jis norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) , į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas jį nuvežė iki jo namų. Jis paėmė namuose dvi kupiūras po 500 eurų. Vieną kupiūrą padėjo į savo striukės plačią kišenę, o kitus 500 eurų padavė priešais jį akistatos metu sėdinčiam ir paprašė, kad pakeliui iškeistų. Tą dieną buvo išgėręs ir atsisėdęs šalia vairuotojo ir užsnūdo. Jie nuvažiavo, galvojo, kad važiuoja atgal į (duomenys neskelbtini). Po to vairuotojas pasakė, kad atvažiavo. Jis išlipo iš automobilio ir tik tada pamatė, kad vairuotojas jį atvežė atgal prie jo namų. Jis nespėjo pasakyti, kad jo nenuvežė iki (duomenys neskelbtini), nedavė grąžos. Vairuotojas labai greitai iš tos vietos išvažiavo. Jis išlipęs pamatė, kad striukės kairėje kišenėje nėra 500 eurų, taip pat pas vairuotoją liko 500 eurų, kuriuos jam padavė prieš tai. Jis buvo išgėręs, bet buvo adekvatus. Į kazino neįleidžia neadekvačių. Pasilieka prie savo parodymų. Kai jis namuose paėmė pinigus ir užsnūdo, matomai, tiksliai negali pasakyti, bet taip mano, vairuotojas, padaręs ratą, vėl nuvežė iki jo namų laiptinės ir pasakė, kad atvažiavo. Jis išlipo ir tik tada pamatė, kad yra prie savo namo laiptinės. O vairuotojas greitai išvažiavo. Pinigų, tai yra grąžos, jam negrąžino. Iš tos vietos žiemą atbulai neįmanoma išvažiuoti. Į jokias degalines nebuvo užvažiavę. Jis iš karto, pastebėjęs, kad kišenėje nėra pinigų, ir jam neatidavė grąžos, paskambino ir pranešė policijai. A. A. akistatos metu parodė, kad priešais jį sėdinčio parodymus girdėjo, suprato, tačiau su jais nesutinka. Priešais jį sėdintis asmuo prie jo priėjo prie (duomenys neskelbtini), kai stovėjo taksi automobilyje. Jis (B. B.) buvo išgėręs, svirduliavo. Jis (B. B.) pasakė, kad žaidė kazino, pralošė 20 tūkstančių. Paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur jis paims pinigus. ir po to nuvežti atgal į (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo, jis (B. B.) sėdėjo šalia priekyje. Jis nuvežė jį (B. B.) iki (duomenys neskelbtini) jo nurodyto namo, jis (B. B.) nuėjo ir grįžo ir padavė 500 eurų vieną kupiūrą. Pasakė iškeisti. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Norėjo užvažiuoti į (duomenys neskelbtini) degalinę prie „Mada“ prekybos centro. Mašinoje priešais jį šiuo metu sėdintis paklausė, kur jis (A. A.) važiuoja. Atsakė, kad iškeisti pinigų. Jis (B. B.) pasakė, kad vežtų jį į (duomenys neskelbtini). Jis apsisuko ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Pakeliui jis užvažiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę, (duomenys neskelbtini), kur užsipylė kuro, sumokėjo jam paduota 500 eurų kupiūra, paėmė sau 50 eurų. Kai išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) degalinės, priešais jį sėdinčiam padavė grąžą. Jį (B. B.) nuvežė iki to pačio namo (duomenys neskelbtini). Jis (B. B.) išlipo, atsiprašė ir nuėjo į laiptinę. Maždaug po 2 savaičių, kai buvo prie (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi kažkoks asmuo, kuris klausė, ar jis vežė nurodytą asmenį, ar davė jam grąžos iš 500 eurų. Jis sutiko duoti savo kontaktus, bet tas žmogus pasakė, kad nereikia, kad jį suras (1 t., b. l. 155-158).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. A. parodė, kad degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018-12-13 buvo užvažiavęs užsipilti kuro ir atsiskaitė 500 eurų kupiūra (1 t., b. l. 160-165).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. A., su kuriuo 2018-03-20 buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis taksi užsakymų aptarnavimui. 2018-11-27 sutartis buvo nutraukta, A. A. atjungtas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ programos „taksinet“ ir užsakymų negauna (1 t., b. l. 75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019-05-31 tarnybinio pranešimo duomenimis, šią nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti A. A., kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „Tele-2“). Taip pat 2018 m. gruodį įtariamasis galėjo naudotis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „Tele-2“). Siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, surinkti kuo daugiau reikšmingų duomenų apie padarytą nusikaltimą, buvo gautos operatoriaus UAB „Tele-2“ abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2018-12-01 7 val. iki 2019-01-01 23 val. Išnagrinėjus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir kitose aparatuose. Abonentas veikė tik nuo 2018-12-28 ir pagrinde telekomunikacijos bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. Išnagrinėjus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Abonentas veikė nuo 2018-12-04 pagrinde telekomunikacijos bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. 2018-12-13 (įvykio dieną) šis abonentas nuo 11:06 val. iki 13:25 val. veikė telekomunikacijos bokšto (celės), esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje; 13:35 val. telekomunikacijos bokšto (celės), esančios (duomenys neskelbtini, veikimo zonoje; 15:26 val. abonentas veikė telekomunikacijos bokšto (celės), esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje; 15:34 val. telekomunikacijos bokšto (celės), esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje; 16:06 val. telekomunikacijos bokšto (celės), esančios (duomenys neskelbtini)veikimo zonoje; vėliau (duomenys neskelbtini), esančio telekomunikacijos bokšto veikimo zonoje. Nurodytų išklotinių analizė parodo, kad įtariamasis A. A., nusikaltimo padarymo dieną ir laiku buvo tose vietose, kur nurodo nukentėjusysis B. B. (1 t., b. l. 90-91).

Byloje pateikti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad vaizdo įrašas 2018-12-13, 14:41:22.889 (EET) vaizdo kamera nukreipta į PC įėjimo, išėjimo durys ir automobilių stovėjimo aikštelę. Šalia PC esančios važiuojamosios kelio dalies, stovi kelio „P“ ženklas. Šalia kelio „P“ ženklo stovi tamsiai žalios spalvos automobilis. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių yra baltai gelsvas užrašas (užrašo įžiūrėti nėra galimybės) ant automobilio stogo uždėtas geltonos spalvos „plafonas“ (užrašas neįžiūrimas). 14:41:10 vaizdo sekundę į minėtą automobilį įsėda asmuo (tačiau įraše nesimato, į kurią būtent automobilio priekinę ar galinę dalį). 14:41:10 vaizdo sekundę automobilis išvažiuoja. 14:41:20 vaizdo sekundę įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas 2018-12-13 14:38 (107/IP) Verslo laukas 00:39 vaizdo įrašo sekundę filmuojamos PC įėjimo, išėjimo durys. Šalia PC durų pirmyn atgal vaikšto tamsiais drabužiais apsirengęs vyras ant galvos dėvintis kepurę. 14:41 vaizdo įrašo sekundę įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas 2018-12-13, 14:41:37.664(EET), 83 (IP)Verslo centras, vaizdo įrašas prasideda 14:41:23 vaizdo sekundę. Matoma PC automobilių stovėjimo aikštelė su automobiliais, daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nėra. 14:41:35 vaizdo sekundę, pravažiuoja tamsiai žalios spalvos automobilis, ant kurio priklijuotas geltonai baltos spalvos lipdukas (užrašo nėra galimybės įžiūrėti), automobilyje šalia vairuotojo, keleivio vietoje matosi sėdintis žmogus, daugiau vertingos informacijos tyrimui vaizdo įraše nėra. 14:41:41 vaizdo sekundę įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas 2018-12-13, 14:43:01.143(EET/105(IP) Centrinis išvažiavimas-N 14:423:00 vaizdo sekundę matoma kelio važiuojamoji dalis, sankryža. Per kelią važiuoja du automobiliai, nesusiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 14:43:05 vaizdo sekundę keliu važiuoja tamsiai žalios spalvos automobilis, ant automobilio priekinio kairio šono yra geltonai baltos spalvos lipdukas (užrašas neįžiūrimas), ant automobilio stogo uždėtas geltonos spalvos „plafonas“ su užrašu 1844, automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos, vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 64-65).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. A. A. neginčijo faktinių nustatytų aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis vežė nukentėjusįjį, tačiau tvirtino, kad nukentėjusysis pats negalėjo apsispręsti, kur jam reikia važiuoti, buvo girtas ir elgėsi neadekvačiai, pats metė jam 500 eurų kupiūrą ir jis ją iškeitė degalinėje, nukentėjusiajam atidavė grąžą 450 eurų, daugiau jokių pinigų nematė ir nepasisavino. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai kaip gynybinė versija, nes paneigti objektyviais byloje surinktais įrodymais. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus ir išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktus pokalbius, kuomet buvo kviečiama pagalba, nustatyta, kad nukentėjusysis nei iš eisenos, nei iš kalbos neatrodo buvęs nesuvokiantis aplinkos. Jis buvo pavartojęs alkoholio, ką patvirtina alkotesterio rodmenys (1,16 promilės, 1 t., b. l. 32), tačiau tiek iš vaizdo įrašų, garso įrašų, tiek liudytojos S. V. parodymų matyti, kad nukentėjusysis B. B. nebuvo tiek neblaivus, kad neadekvačiai vertintų aplinką. Prekybos centro aikštelėje jis vaikšto nesvirduliuodamas, o su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja kalba rišliai ir aiškiai. Toliau kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai sutampa, kad nukentėjusysis paprašė jį pavežti iki namų paimti pinigų, o po to grįžti į kazino; sutampa ir tai, kad bevažiuojant atgal nukentėjusysis užsnūdo. Tačiau, kaltinamojo teigimu, pasiėmęs iš namų pinigų, nukentėjusysis metė jam 500 eurų kupiūrą, reikalaudamas iškeisti ir atiduoti grąžą, daugiau pinigų nebuvo, ir liepė vežti atgal į kazino; bevažiuojant nukentėjęs buvo užsnūdęs, atsibusdavo, nerišliai kalbėdavo, reikalavo vežti jį namo, todėl kaltinamasis užvažiavo į degalinę, ten užsipylė benzino, atsiskaitė gautąja 500 eurų kupiūra, o nukentėjusiajam grąžino 450 eurų ir parvežė jį namo, dar kiek luktelėjo ir matė, kaip jis nuėjo link laiptinės. Tuo metu nukentėjusysis tvirtino, kad pasiėmęs iš namų pinigų, vieną 500 eurų kupiūrą įsidėjo į striukės kišenę, o kitą padavė kaltinamajam, pasakydamas, kad ją pakeliui iškeistų, paprašė vežti atgal į (duomenys neskelbtini); bevažiuojant trumpam užsnūdo, jį prižadino kaltinamasis, pasakydamas, kad jau atvažiavo; jis išlipo iš automobilio, o kaltinamasis iš karto greitai išvažiavo; tuomet pamatė, kad jį išleido ne prie kazino, o prie namų, neatidavė grąžos iš 500 eurų ir iš striukės kišenės dingo dar 500 eurų.