Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-18 · Byla Nr. N-62-7268-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
N-62-7268-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. N62-7268/2009Procesinio sprendimo kategorija 52.4; 63.3.8(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. (R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties J. L. (R.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu J. L. (R.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206 straipsnį paskirta 625 litų bauda.

J. L. (R.) 2009 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir J. L. (R.) skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi ATPK 293 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, konstatavo, jog paskutinė diena skundui pateikti buvo 2008 m. gruodžio 22 d. Nustatyta, kad bylos nagrinėjime J. L. (R.) dalyvavo, nutarimas jai buvo įteiktas įstatymo nustatytu terminu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė (lietuvių kalbos nemokėjimas) neįvertinta kaip pateisinanti termino praleidimą. Konstatuota, jog pareiškėjai laisvė apribota nebuvo, ji galėjo kreiptis į vertimų biurą dėl skundžiamo nutarimo vertimo. Padaryta išvada, kad jos delsimas kreiptis dėl teisminės gynybos yra jos pačios pasirinktas elgesio variantas, vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė. Nuspręsta, kad objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, pareiškėja nenurodė.

III.

Atskiruoju skundu J. L. (R.) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir terminą pateikti skundą teismui atnaujinti. Paaiškina, kad priimant skundžiamą nutarimą dalyvavo, tačiau nesuprato jo esmės, dėl kalbos barjero negalėjo pasiaiškinti, t.y. nurodyti, kad dar 2006 m. spalio mėnesį (Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (15/5-12)-14U-8) jai buvo leista sugrįžti į Lietuvą bei kitų svarbių aplinkybių. Jos dalyvavimas priimant nutarimą, pareiškėjos manymu, neatitinka ATPK nuostatų ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad vertėjas jai nebuvo pasiūlytas, ji suprato tik tiek, kad jai liepiama išvykti iš Lietuvos. Paaiškina, kad ji yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, nemokanti lietuvių kalbos. Jai duotų 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo kopijų ji negalėjo nedelsiant išsiversti, nes jos buvo nekokybiškos, neįskaitomos, o kreiptis į Migracijos valdybą pakartotinai neturėjo galimybės, nes jau kitą dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, baiminosi, kad jai nuvykus į minėtą instituciją, gali būti surašytas dar koks nors protokolas. Pažymi, kad nurodymo išvykti iš Lietuvos Respublikos buvimą įrodo skundžiamo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo turinys, kad nevykdydama tokio nurodymo, ji būtų pažeidusi migraciją reglamentuojančius teisės aktus. Todėl teismo išvada, kad jos delsimas kreiptis teisminės gynybos yra jos pačios pasirinktas elgesio variantas, nulemtas subjektyvių, o ne objektyvių aplinkybių, yra nepagrįstas. Nepagrįsta ir išvada, kad lietuvių kalbos nemokėjimas nėra svarbi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ji pažeidžia tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintą nuostatą apie asmenų lygias teises (taip pat ir lygią teisę į teisminę gynybą), nepriklausomai nuo jų tautybės, išsilavinimo ir kitų socialinių sąlygų. Pabrėžiama, kad nuo pareiškėjos valios nepriklauso, jog ji gimė kinų tautybės, taip pat kad per 10 dienų neįmanoma buvo išmokti lietuvių kalbos. Paaiškina, kad jai nuvykus į Lenkiją, vertėjas atsisakė jai suteikti paslaugas dėl dokumentų neįskaitomo teksto, paaiškinus, kad teisinio dokumento vertimas turi būti preciziškas, priešingu atveju gali kilti atsakomybė už neteisingą vertimą. Įgalioto jos vardu Lietuvos Respublikoje veikti asmens J. L. (R.) nurodo tuomet neturėjusi, tik 2009 m. balandžio mėnesį C.B. išdavusi įgaliojimą surinkti visus su jos statusu Lietuvos Respublikoje susijusius dokumentus bei atstovauti ją Lietuvos Respublikos institucijose. Paaiškina, jog, gavęs įgaliojimą, C.B. kreipėsi su prašymu dėl skundžiamo nutarimo nuorašo išdavimo, tačiau 2009 m. gegužės 20 d. buvo priverstas prašymą papildyti. Prašymas patenkintas tik 2009 m. birželio viduryje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įgaliotinis lietuvių kalbą taip pat moka silpnai, jis buvo priverstas kreiptis į vertėją dėl teksto išvertimo. Tik žinodama nutarimo turinį, pareiškėja pažymi galėjusi kreiptis dėl minėto nutarimo panaikinimo. Nurodo, jog dėl negalėjimo pasinaudoti advokato paslaugomis (sunki jos turtinė padėtis) nuo susipažinimo su nutarimo turiniu iki skundo pateikimo dienos dar praėjo šiek tiek laiko. Mano, jog tai, kad ji skundą padavė tik po 2009 m. liepos 17 d., nulėmė objektyvios aplinkybės - Migracijos departamentas leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jos sutuoktinio mirties klausimą sprendė net du mėnesius.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Ginčijamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno nutarimas priimtas 2008 m. gruodžio 11 d., todėl paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, buvo 2008 m. gruodžio 22 d. J. L. (R.) skundą teismui padavė 2009 m. liepos 23 d., tai yra praleidusi įstatyme numatytą skundo padavimo terminą.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. gegužės 13 d. J. L. (R.) atstovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininką dėl ginčijamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo nuorašo gavimo (b.l. 10). Tačiau parašas minėtame nutarime patvirtina, kad nutarimo nuorašas J. L. (R.) buvo įteiktas jau 2008 m. gruodžio 11 d. J. L. (R.) nurodo, kad ji nemoka lietuvių kalbos, kad nutarimą jai buvo atsisakyta išversti dėl jo neįskaitomumo, be to, jau kitą dieną po nutarimo priėmimo ji buvo priversta išvykti iš Lietuvos Respublikos. J. L. (R.) paaiškina, kad C.B., 2009 m. balandžio mėnesį jam išdavus atitinkamą įgaliojimą, kreipėsi su prašymu dėl skundžiamo nutarimo nuorašo išdavimo, jo prašymas patenkintas tik 2009 m. birželio viduryje. Vėliau įgaliotinis, kuris lietuvių kalbą taip pat moka silpnai, kreipėsi į vertėją dėl teksto išvertimo. J. L. (R.) pažymi, kad dėl sunkios materialinės padėties ji negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis, todėl nuo susipažinimo su nutarimo turiniu iki skundo pateikimo teismui dar praėjo šiek tiek laiko.

Konstatuotina, jog J. L. (R.) nurodytos įstatymo numatyto skundo pateikimo teismui termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, nes ji nepaaiškino, kodėl anksčiau, iš karto po skundžiamo nutarimo priėmimo ir jo nuorašo jai įteikimo, negalėjo kreiptis į jos nurodomą pažįstamą asmenį C.B. ir išduoti jam atitinkamą įgaliojimą, kad galėtų laiku pateikti teismui skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo. Įrodymai, kad ji dėl sunkios materialinės padėties negalėjo laiku pasinaudoti advokato paslaugomis, taip pat nepateikti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu bei 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atmestas jos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti, vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, tenkinti atskirąjį skundą, naikinant pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. (R.) atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius