Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal 2024 m. spalio 21 d. Saugumo valdymo skyriaus pažymą Nr. SV-22-20372, kol galiojo LKT apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 28 d. Apsaugos ir priežiūros instrukcija) pareiškėjas nakties metu savo gyvenamoje patalpoje buvo tikrinamas, tačiau nuo 2024 m. birželio 14 d. pasikeitus Apsaugos ir priežiūros instrukcijai patikrinimai nakties metu neatliekami, išskyrus neatidėliotinus atvejus bei kilus įtarimui ar turint duomenų apie galimą nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą ar kilus pavojui asmens sveikatai, ar gyvybei. Turimais Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus duomenimis pareiškėjo gyvenamoje patalpoje nuo 2024 m. birželio 14 d. nakties metu tikrinimai nebuvo atliekami.

Pareiškėjo skundo LKT direktoriui nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Raštas būtų neatitikęs pareiškėjo turėtų lūkesčių ir turėtų būti naikinamas. Susipažinus su skundui aktualia dokumentacija padaryta išvada, kad skundas yra nepagrįstas.

Dėl odontologo vizito atsakovė pažymi, jog pareiškėjas skunde nepaminėjo, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. jis buvo priimtas skubos tvarka odontologo konsultacijai dėl ūmaus danties skausmo, kurios metu jam buvo paskirtas gydymas. 2024 m. spalio 15 d. pareiškėjas atvykęs tolimesniam gydymui gydytojai odontologei nurodė, kad skausmo nejaučia. Esant šioms aplinkybėms atsakovė vertina, jog pareiškėjas buvo priimtas greičiau nei 2024 m. spalio 15 d., bei paneigtini jo teiginiai, kad jis neva turėjo kentėti dantų skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Rašto, LKT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 19 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė skundą, nurodydamas, kad įstaigos pareigūnai varžo jo teisę į nepertraukiamą miegą nakties metu atlikdami naktinius patikrinimus.

Pravieniškių 1–ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SN-22-2173 nurodė, jog patikrinimai yra neatsiejama režimo ir kalėjimo vidaus tvarkos už tikrinimo priemonė. Patalpų ir jose esančių, miegančių nuteistųjų tikrinimas nakties metu yra atliekamas siekiant rūpintis, visų pirma, pačių nuteistųjų saugumu ir tinkamu bausmės atlikimu. Taip pat pažymėjo, jog pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą suimtąjį ar nuteistąjį ir savo pareigas atlieka atsakingai, todėl nėra priežasčių teigti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai galėjo turėti išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir nesilaikė nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė skundą LKT dėl Rašto, kuri 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2S-5201 pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, jog iš esmės sutinka su Rašte nurodytais argumentais ir papildomai informuoja, kad, remiantis skundo nagrinėjimo metu gauta pažyma, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistųjų patikrinimai – skaičiuotės vyksta ryte ir vakare, nuteistųjų dienotvarkėje numatytu laiku. Taip pat pažymėjo, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundą. Tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame Rašte išdėstyti motyvai, nėra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu. Tuo pagrindu konstatavo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pagrįstai skundą atmetė.

Dėl Rašto bei Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymas grindžiamas, be kita ko, humanizmo principu, kurio esmė – kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami (BVK 4 straipsnio 5 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime yra konstatavęs, valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, inter alia, pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmei įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatingą reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas, todėl pareigūnų taikomos priemonės privalo būti proporcingos. Proporcingumo principas reiškia, kad taikomos poveikio priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Taikoma poveikio priemonė neturi akivaizdžiai varžyti asmens labiau, negu reikia teisėtam tikslui pasiekti. Taigi, turi būti vengiama nereikalingo perteklinio asmens teisių ribojimo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 (galiojusios iki 2024 m. birželio 14 d.) ketvirtame skirsnyje yra reglamentuota kalinamųjų patikrinimai – skaičiuotės. 2023 m. gruodžio 28 d. Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 50 punkte buvo nurodyta, jog papildomai patikrinimai gali būti atliekami kiekvieną dieną ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinybei – bet kuriuo paros metu. Per patikrinimus – skaičiuotes gauti duomenys suvedami į Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinę lentelę, kurioje taip pat nurodomas gyvenamųjų patalpų ir vietų jose skaičius, užimtų miegamųjų vietų skaičius ir kita aktuali informacija.

Nuo 2024 m. birželio 15 d. galiojančios Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 50 punkte nurodyta, jog papildomai tokie patikrinimai gali būti atliekami kiekvieną dieną, ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinybei – bet kuriuo paros metu. Patikrinimai nakties metu gali būti atliekami tik neatidėliotinais atvejais, kilus įtarimui bei turint duomenų apie galimą nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą ar kilus pavojui asmens sveikatai, ar gyvybei. Per patikrinimus – skaičiuotes gauti duomenys suvedami į Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinę lentelę, kurioje taip pat nurodomas gyvenamųjų patalpų ir vietų jose skaičius, užimtų miegamųjų vietų skaičius ir kita aktuali informacija.

Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog nuo 2024 m. birželio 15 d. Apsaugos ir priežiūros instrukcijoje pasikeitė naktinių patikrinimų tvarka – jie gali būti atliekami tik neatidėliotinais atvejais, kai kyla įtarimų dėl nusikalstamos veikos, kitų teisės pažeidimų arba pavojaus asmens sveikatai ar gyvybei, tuo tarpu pagal ankstesnę Apsaugos ir priežiūros instrukcijos redakciją, tokie papildomi patikrinimai galėjo būti atliekami bet kuriuo paros metu esant būtinybei.

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas pateiktame 2024 m. rugpjūčio 19 d. LKT Pravieniškių 1-ajam kalėjimui skunde nurodė, kad pareigūnai varžo jo teisę į nepertraukiamą miegą nakties metu kas naktį atlikdami patikrinimus, todėl prašė išsiaiškinti padėtį ir imtis atitinkamų veiksmų. Taigi, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsakovė, gavusi pareiškėjo skundą ir siekdama išsiaiškinti skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą, privalėjo atlikti tyrimą ir nustatyti nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. 19 d. atliekamų pareiškėjo atžvilgiu naktinių patikrinimų buvimą/nebuvimą, dažnumą, reguliarumą, teisinį pagrindą, imtis atitinkamų priemonių, jei nustatytų, kad naktiniai patikrinimai vyksta be teisinio pagrindo ir administraciniame sprendime nurodyti argumentus bei įrodymus, reikšmingus nagrinėjamam klausimui, pateikti teisinį sprendimo priėmimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas Rašte atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundą nurodė, jog tikrinimas gali būti atliekamas reguliariai, suplanuotu laiku ir dažnumu arba pasirinktinai tam tikras gyvenamąsias patalpas, esant objektyviems duomenims, kad toks tikrinimas yra tikslingas, taip pat pagal situaciją, įtarus galimai daromą pažeidimą ar kitokiu atveju, kai siekiama užtikrinti taikomo režimo ar vidaus tvarkos reikalavimus. Taip pat užtikrino pareiškėją, kad pareigūnai neturi tikslo specialiai trikdyti jo nakties miegą, tačiau patikrinti situacijos gyvenamojoje patalpoje, visiškai be jokios intervencijos į ją, deja, neįmanoma. Tuo pačiu pažymėjo, jog pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat pareigūnų etikos kodeksu.

Pareiškėjui apskundus Raštą, LKT priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Papildomai nurodė, kad, remiantis skundo nagrinėjimo metu gauta pažyma „Nuteistojo teiginiai, kad Įstaigos pareigūnai atlieka naktinius jo patikrinimus neatitinka tikrovės. Peržiūrėjus Įstaigos Saugumo valdybos skyriaus dokumentaciją DBSIS duomenų, kad gyvenamojoje patalpoje kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistas E. S. būtų buvę atliekami naktiniai patikrinimai, nerasta“. LKT neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis. Be to, pabrėžė, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, bei privalo užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi, kaip pareiškėjui yra paaiškinta ir Rašte. Tuo pačiu Sprendimu priminė, kad nuteistieji yra asmenys, turintys specifinį teisinį statusą, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras pareiškėjo asmeninių laisvių ir teisių suvaržymas yra neišvengiamas.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. SV-22-20372 nurodyta, kad nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. birželio 14 d. vadovaujantis Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 50 punktu, pareiškėjas nakties metu savo gyvenamoje patalpoje buvo tikrinamas atsižvelgiant į tai, kad pataisos pareigūnų atliekami gyvenamųjų patalpų bei situacijos jose nakties metu patikrinimai yra neatsiejama režimo ir kalėjimo vidaus tvarkos užtikrinimo priemonė. Patalpų ir jose esančių miegančių nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, tikrinimas nakties metu buvo atliekamas siekiant rūpintis, visų pirma, pačių nuteistųjų saugumu ir tinkamu bausmės atlikimu. Toks tikrinimas buvo atliekamas reguliariai, suplanuotu laiku ir dažnumu, arba pasirinktinai tam tikras gyvenamąsias patalpas, esant objektyviems duomenims, kad toks tikrinimas yra tikslingas, taip pat pagal situaciją, įtarus galimai daromą pažeidimą ar kitokiu atveju, kai siekiama užtikrinti taikomo režimo ar vidaus tvarkos reikalavimus. Taip pat pažymoje nurodyta, jog 2024 m. birželio 14 d. LKT direktoriaus įsakymu Nr. V-481 įsigaliojus Apsaugos ir priežiūros instrukcijos pakeitimams, patikrinimai nakties metu gali būti atliekami tik neatidėliotinais atvejais, kilus įtarimui bei turint duomenų apie galimą nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą, ar kilus pavojui asmens sveikatai, ar gyvybei. Turimais Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 14 d. (pasikeitus teisiniam reglamentavimui) savo gyvenamoje patalpoje nakties metu tikrinamas nebuvo. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos kalėjimo tarnybos 2025 m. birželio 10 raštas Nr. 1S-4339 Dėl informacijos pateikimo Nr. 1S-4339.

Vis dėlto, teismo vertinimu, nei ginčijamame Rašte, nei Sprendime pareiškėjui į jo keliamą problemą dėl neteisėtų naktinių patikrinimų nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio 14 d. atsakyta nebuvo, kadangi išsamus aplinkybių tyrimas apie pareiškėjo naktinių patikrinimų buvimą/nebuvimą, dažnumą, reguliarumą, rūšį (planinis, papildomas, esant būtinybei), teisinį pagrindą minėtu laikotarpiu atliktas nebuvo. Teismo vertinimu, toks administracinis sprendimas neatitinka išsamumo principo, nes jame nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jo motyvai. Tai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjo prašymas dėl situacijos išsiaiškinimo dėl jo atliekamų naktinių patikrinimų paminėtu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio 14 d. iš esmės neišnagrinėtas, todėl nei Raštas, nei Sprendimas negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl situacijos išsiaiškinimo dėl jo naktinių patikrinimų laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio 14 d., nes nenustatė faktinių aplinkybių dėl naktinių patikrinimų buvimo, dažnumo, rūšies ir neatliko jų teisinio vertinimo.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ginčijami Raštas ir Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl naikintini kaip neteisėti bei nepagrįsti, o Lietuvos kalėjimų tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. S. 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašymą, jį nagrinėjant atlikti išsamų tyrimą patikrinant vedamą apskaitą, įvertinant filmuotą vykusių naktinių patikrinimų medžiagą, apklausiant pareigūnus apie patikrinimų reguliarumą ir pagrindą, apklausiant pareiškėjo kameroje minimu laikotarpiu kalintus kitus kalinius, tam, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės dėl laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio 14 d. pareiškėjo naktinių patikrinimų buvimo, dažnumo, rūšies, teisinio pagrindo ir priimtas įstatymo reikalavimus atitinkantis sprendimas.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti LKT nevykdyti be svarbių priežasčių pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kasdien naktinių patikrinimų ir užtikrinti jo privatumo teisę į nepertraukiamą miegą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima individualių administracinių aktų, nes tai yra atsakovės diskrecija, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl vizito pas odontologę

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atvykęs pas odontologę 2024 m. rugsėjo 24 d., nebuvo priimtas, kadangi susidubliavo vizitai su kitu asmeniu, todėl jo kitas vizitas pas odontologę įvyko tik 2024 m. spalio 15 d.ir iki šio vizito jam teko kęsti dantų skausmą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl dantų skausmo. Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. ambulatorinio apsilankymo apyrašo matyti, kad pareiškėjas skundėsi dantų skausmu abiejose pusėse, jam buvo nustatyta gili kariozinė ertmė, dygstantys dantys. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad situacija palikta stebėjimui 1–1,5 mėn. – neatsiradus simptomų, dantis bus plombuojamas, o vėliau planuojama veido-žandikaulių chirurgo konsultacija dėl 48 ir 38 dantų pašalinimo. Pareiškėjui paskirtas atitinkamas gydymas.

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl susidubliavusių vizitų jis nebuvo priimtas konsultacijai 2024 m. rugsėjo 24 d. ir dėl to turėjo laukti iki 2024 m. spalio 15 d., tačiau tokie jo argumentai yra nepagrįsti. Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. ambulatorinio apsilankymo apyrašo turinio matyti, kad pareiškėjas buvo priimtas odontologo konsultacijai skubos tvarka dėl ūmaus danties skausmo apatinio žandikaulio kairėje pusėje ir jam buvo paskirtas gydymas – duotas (duomenys neskelbtini) burnos skalavimui. Jokių gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų nenurodyta.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo priverstas laukti kito vizito iki 2024 m. spalio 15 d. ir dėl to kentėjo dantų skausmus, kadangi jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba dar iki minėtos datos. Be to, ir iš 2024 m. spalio 15 d. ambulatorinio apsilankymo apyrašo matyti, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 15 d. atvyko tolimesniam gydymui, nurodė, kad neskauda apatinio žandikaulio dešinės pusės.

Kita vertus, jeigu pareiškėjas iš tiesų būtų patyręs intensyvų ar nuolatinį dantų skausmą, tikėtina, kad jis būtų nedelsdamas kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl būtinos medicininės pagalbos suteikimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų inicijavęs tokį kreipimąsi, todėl jo teiginiai dėl esą patirto ilgalaikio skausmo ir kančios vertintini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad nuo 2024 m. pradžios iki 2024 m. spalio 9 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai varžo jo teisę į nepertraukiamą miegą, t. y. nakties metu atlieka neteisėtus patikrinimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešojo atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad LKT neatlikus tinkamo situacijos ištyrimo, byloje nenustatyti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos – pareigūnų neteisėti veiksmai, kadangi byloje esančių duomenų neužtenka išvadai, jog kalėjimo pareigūnai varžė pareiškėjo teisę į nepertraukiamą miegą, t. y. nakties metu atliko neteisėtus patikrinimus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti civilinę atsakomybę.

Be to, kaip matyti iš byloje esančios Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 21 d. pažymos Nr. RV-22-„Dėl nuteistojo E. S.“, pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 9 d., nė karto nesikreipė į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių, dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų ar orumo pažeminimo, kuriuos, jo teigimu, galėjo sukelti naktį gyvenamosiose patalpose vykdomi neplaniniai patikrinimai, sutrikdydami jo nepertraukiamą miegą ir poilsį. Tokiu būdu, pareiškėjo teiginiai apie jam kilusią neturtinę žalą – nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog dėl dantų skausmo jam teko patirti fizines, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pagalba buvo suteikta, į jo nusiskundimus buvo reaguojama.

Be to pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei LKT atlikus išsamų nurodytų aplinkybių tyrimą paaiškėtų naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisių galimu pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2S-5201 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SN-22-2173.

Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą pareiškėjo E. S. 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje pareiškėjo E. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.