- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 1-273-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00198-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2009-11-25, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus vardu, bet realiai pradėdamas dirbti direktoriaus pareigose tik nuo 2010-05-18, AB SEB banke, esančiame (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal grynųjų pinigų išmokėjimo iš sąskaitos čekius paėmė: 2009-11-26 Nr. 51 9900,00 Lt, 2009-12-24 Nr. 52 9800,00 Lt, 2010-01-27 Nr. 53 400,00 Lt, iš kurių 670,00 Lt 2010-01-14 mokėjimu Nr. 391673086 įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, bei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei Ž. D. pateisinančius dokumentus: 2009-11-24 sąskaitą faktūrą MAZ Nr. 090013 581,00 Lt sumai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentų patvirtinimo, 2009-11-25 sąskaitą Nr. 1174479-1 198,00 Lt sumai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo, 2009-11-26 PVM sąskaita faktūrą KRA Nr. 002136 59,00 Lt sumai dėl antspaudo gamybos, taip apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus bendroje sumoje už 18592,00 Lt.
Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2009-11-25, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, nuo 2010-06-04 iki 2010-08-24 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tai yra neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą piniginių lėšų gavimo finansinių operacijų, gautų iš UAB „Š. H.“ pagal kasos pajamų orderius GRI: 2010-06-16 Nr. 1 5000,00 Lt, 2010-06-21 Nr. 2 5000,00 Lt, 2010-06-30 Nr. 3 10000,00 Lt, 2010-07-03 Nr. 4 13000,00Lt, 2010-07-23 Nr. 5 3000,00 Lt, 2010-07-26 Nr. 6 1000,00 Lt, 2010-07-30 Nr. 7 4000,00Lt, 2010-08-12 Nr. 8 1100,00 Lt, 2010-08-12 Nr. 9 4920,00 Lt, 2010-08-24 Nr. 10 280,00 Lt, pagal 2010-06-04 mokėjimo nurodymą Nr. 222 7000,00 Lt, iš viso už 54300,00 Lt, taip pat iš bendrovės banko atsiskaitomosios sąskaitos išimtų pinigų pagal grynųjų pinigų išmokėjimo iš sąskaitos čekius: 2010-06-04 Nr. 54 5000,00 Lt, 2010-06-07 Nr. 55 1390,00 Lt, iš viso už 6390,00 Lt, neįformino kasos pajamų orderiais, šių kasos operacijų neįrašė kasos knygoje, taip dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2010-08-24.
Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.
Šios veikos ir jų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats G. Š. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirma jo įmonė, iki tol neturėjo jokios patirties apie tai kaip yra steigiama ir valdoma įmonė, kokie yra pildomi dokumentai ir kokia tvarka jie yra teikiami Sodrai bei mokesčiams, bei kaip yra vedama buhalterinė apskaita. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2009 m., bet veiklą pradėjo vykdyti nuo 2010 m. gegužės mėnesio, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė subrangos sutartį su UAB „Š. H.“. Parodė, kad nuo pat pradžių save laikė bendrovės direktoriumi, nors realiai su juo darbo sutartis buvo pasirašyta daug vėliau, kai bendrovė realiai pradėjo vykdyti darbus. Bendrovė turėjo sąskaitą banke SEB, ten pat turėjo išsiėmęs ir čekių knygelę, kuri buvo susieta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Parodė, kad imdamas pinigus iš bendrovės sąskaitos banke SEB jis dar nebuvo pasirašęs darbo sutarties, jog eina direktoriaus pareigas, bet, galvodamas, kad ateityje vis vien bus darbų ir pasirašys įdarbinimo dokumentus, save pristatinėjo bendrovės direktoriumi, nes nenorėjo, kad kitu atveju kiltų kokie nors neaiškumai ar sunkumai, kurie ribotu ar neleistu disponuoti pinigais, esančiai bendrovės sąskaitoje. Parodė, kad kiekvienu atveju kai banke nuimdavo pinigus, jie jam buvo išmokami tiesiai į rankas ir jis pats nuspręsdavo kur juos panaudoti, bet nuimtų pinigų neapskaitė. 2009 m. lapkritį atliko pirmą operaciją su pinigais ir tai buvo 9900 litų nuėmimas iš bendrovės banko sąskaitos, kurių nepanaudojęs bendrovės veikloje ir neapskaitęs, atidavė M. L., kuris buvo sumokėjęs pinigus už bendrovės įstatinį kapitalą. Parodė, kad dar tais pačiais 2009 m. jis nuėmė apie 9800 litų, kuriuos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos pinigus taip pat nusiėmė banke SEB, pagal čekių knygelę kurie jam buvo išmokėti kaip bendrovės direktoriui, nors tuo metu dar direktoriaus pareigų nėjo, o su gautais į rankas pinigais pasielgė savo nuožiūra. Parodė, kad iki kol pradėjo oficialiai eiti direktoriaus pareigas, jis dar per kelis kartus, nuėmė apie 1000 litų, kurių niekur neapskaitė ir kurie jam buvo išmokėti kaip bendrovės direktoriui. Taip pat parodė, kad per skelbimą laikraštyje rado moterį, kur tvarkė bendrovės buhalteriją pagal jai pateiktus dokumentus, pareigybiniai nuostatai su buhaltere pasirašyti nebuvo. Nebuvo patvirtinęs apskaitos bendrovėje vedimo politikos, sąskaitų plano, nepildė deklaracijų, nežinojo ir tuo metu nenumanė, kad bendrovėje turi būti vedama kasos knyga ir didžioji knyga. Pradėjus vykdyti subrangos sutartį su UAB „Š. H.“, pastaroji atsiskaitydavo su juo grynais pinigais ir tik tada ėmė išrašyti kasos pajamų orderius, bet šių orderių niekur neapskaitė (2 t. 50-52 b. l.).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos 2013-03-26 Nr. 5-4/30 specialisto išvados „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, matyti, kad: ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai už tiriamąjį laikotarpį. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo registruojami. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybių, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009-2010 metus metinių pelno mokesčio deklaracijų. Dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 4 d. reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2010-08-24 (1 t. 188-194 b. l.).
Liudytoja Ž. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyriausia buhaltere. Pareigybiniai nuostatai jai pasirašyti nebuvo pateikti. Dirbdama bendrovėje skaičiavo darbuotojų atlyginimus, segė į vieną segtuvą visus pristatytus jai dokumentus, kuriuos jai į namus atveždavo direktorius G. Š.. Bendrovė veiklą vykdė 2010 metais, tuo metu buvo įdarbinami darbuotojai. Dokumentai, kuriuos atveždavo G. Š. buvo pas ją namuose, juos sudarinėjo ir teikė jis pats, bet kasos ir didžioji knyga nebuvo vedamos, nes nevisi dokumentai buvo pristatyti. Kas sudarė bendrovės pajamas ir jas detalizuoti negali, nes neatsimena. Bendrovės pinigais disponavo G. Š., kito atskaitingo asmens nebuvo. Kiek gavo G. Š. nežino, nes kaip buhalterė ji grynų pinigų nematė. Kaip buvo atsiskaityta su bendrove nežino, kokia yra likusi skola nežino, nes nevisus dokumentus turėjo. Apyvartos žiniaraščiai vedami nebuvo, nes dalis dokumentų buvo pas G. Š.. Ar bendrovėje buvo čekių knygelė nežino. Kokie darbai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už kokią sumą, nežino, nes viską tvarkė G. Š.. Kokiu pagrindu ir kiek pinigų G. Š. nuėmė nuo bendrovės sąskaitos nežino, nes visus atsiskaitymus ir grynųjų operacijas vykdė jis pats, o į kasą G. Š. realiai nieko neįnešdavo ir ji jokių pinigų nematė (1 t. 121-123 b. l.).
Darbo sutarties kopijoje užfiksuota, kad G. Š. direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo eiti nuo 2010-05-18 (1 t. 19 b. l.).
Kasos pajamų orderių serija GRI Nr. 1 – 9 kopijos, kuriose užfiksuoti piniginių lėšų gavimai iš UAB „Šilutės hidrostatyba“ (1 t. 20-28 b. l.).
Sąskaitų faktūrų kopijos, kuriose užfiksuoti piniginių lėšų panaudojimai (1 t. 34-35 b. l.).
LR BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino...“. Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2011).
LR BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pvz., kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-305/2009).
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą G. Š. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. G. Š. veikdamas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nors nebuvo paskirtas direktoriumi, apgaule savo naudai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus viso bendroje sumoje 18592,00 Lt. Be to jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai pasireiškė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo registruojami, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybių, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009-2010 metus metinių pelno mokesčio deklaracijų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2010-08-24.
Kaltinamojo G. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 223 straipsnio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, jog LR BK 182 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, todėl prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme (2 t. 55 b. l.).
Kaltinamasis G. Š. anksčiau neteistas (2 t. 17-18 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t. 16 b. l.), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės įskaitoje neįrašytas (2 t. 29, 31 b. l.), dirbantis (2 t. 19-21 b. l.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Atsižvelgiant į LR BK 41 str. apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas neatsargus nusikaltimas ir vienas tyčinis nusikaltimas), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę (anksčiau yra neteitas, administracine tvarka nebaustas, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, dirbantis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 10 MGL dydžio bauda, už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 8 MGL dydžio bauda. Paskirtas bausmes subendrinus sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant paskirtą švelnesnę bausmę, skirtina galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL (1560,00 Lt) dydžio bauda (LR BK 63 straipsnio l dalis, 4 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo Kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 2 mėnesiai nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam G. Š. baudžiamojoje byloje 2013-02-01 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 53-54 b. l.), kuri paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio baudą.
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 MGL (1040,00 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 MGL (1560,00 Lt) dydžio baudą.
Įpareigoti kaltinamąjį G. Š. 12 MGL (1560,00 litų) dydžio baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Palikti galioti G. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam G. Š..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.