Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. S., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.S. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai, dėl 2010-12-14 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 17), kuriame nurodė, jog 2010 m. birželio 7 d., apie 16.00 val. Šilutės r., Rusnės sen. pasienio ruože Skirvytės upėje, kurios vaga eina valstybės siena, ties Rusnės valymo įrengimais, K. S. nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vandens transporto priemonę, išreikštą duodant signalą balta vėliava. K. S. veiksmai kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 119³ straipsnį.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu (b.l. 5) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 119³ straipsnyje, padarymą K. S. paskirta 3500 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. ir jo atstovas skundą palaiko ir prašo nutarimą panaikinti.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 119³ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vandens transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 17), tarnybiniais pranešimais (b.l. 18-20), paaiškinimais (b.l. 22,23) administracinio teisės pažeidimo vietos schema (b.l. 21).

ATPK 35 straipsnyje yra nustatyti terminai, per kuriuos gali būti paskirta administracinė nuobauda. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnyje nėra detalizuota termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo tvarka, o tik išvardyti atvejai, kurie gali būti pagrindas pratęsti šį terminą. Aiškinant šią teisės normą termino pratęsimo aspektu, darytina išvada, kad termino pratęsimas turi būti atliktas priimant atitinkamą procesinį sprendimą, o tokį sprendimą gali priimti tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek organas, nagrinėjantis administracinę bylą iš esmės, tokiame sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama (Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 122-125, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N575-3394/2009). Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N3 -1601/07).

Kadangi yra tvirtinama, kad ATPK 119³ straipsnyje numatytas pažeidimas buvo padarytas 2010 m. birželio 7 d., ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas baigėsi 2010 m. gruodžio 8 d.. Iš byloje esančio nutarimo (b.l. 32) matyti, jog 2010 12 06 administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas. Esant nurodytai aplinkybei laikytina, jog skiriant administracinę nuobaudą K. S., buvo laikytasi administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal K. S. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai dėl 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimo panaikinimo. Šioje byloje K. S. administracinėn atsakomybėn pagal 205 straipsnio 2 dalį patrauktas už tai, kad 2010 m. birželio 7 d. apie 15.35 val. Šilutės r., Rusnės sen. pasienio ruože plaukė iš Atmatos į Skirvytės upę, kurios vaga eina valstybės siena, be Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo. Taip pat plaukiojo nepranešęs VSAT apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje plaukiančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą sugrįžti laiką.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Šioje teisės normoje yra įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi nusikaltimų sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei iš vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda).

Nustatyta, jog 2010 m. birželio 7 d. K.S. padarė du administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėjo tas pats organas (pareigūnas). Esant nurodytai aplinkybei, Institucija privalėjo K. S. už jo padarytus administracinius pažeidimus paskirti subendrintą administracinę nuobaudą. Kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimai, kuriais buvo paskirtos dvi atskiros administracinės nuobaudos, pažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir sunkina padėtį, byla grąžintina Institucijai pakartotinai spręsti nuobaudų rūšių ir dydžių skyrimo bei jų subendrinimo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus, turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik įrodžius jo kaltę įstatymų leidėjo numatytų įrodymų visuma.

Byloje pateikti įrodymai vienareikšmiai nepatvirtina, jog pažeidimą padarė būtent K. S. Pagal byloje esančią iš Lietuvos saugios laivybos administracijos gautą informaciją (b.l. 58) ginčo vandens motociklas nuo 2010 06 04 yra registruotas R. S. vardu. 2011 02 18 teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S. negalėjo nurodyti, kas 2010 m. birželio 7 d. naudojosi jam nuosavybės teise priklausančia vandens transporto priemone.

Kadangi yra tvirtinama, jog 2010 m. birželio 7 d. ginčo vandens transporto priemone naudojęsis asmuo nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vandens transporto priemonę, išreikštą duodant signalą balta vėliava, Institucijoje turėtų būti aiškinamasi, kas turėtų būti tokia vandens transporto priemone padaryto teisės pažeidimo subjektu.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžinama Institucijai subjekto patraukimo administracinėn atsakomybėn tinkamumo bei nuobaudos dydžio skyrimo bei jų subendrinimo klausimo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr.126-29-10 panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.