Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams V. G. ir VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, UAB „Geoteka“, VĮ Valstybės žemės fondas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė: 1) panaikinti 2003-05-05 atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, 2) panaikinti su žemėtvarkos skyriumi suderintą minėto atsakovo žemės sklypo 2003-05-05 kadastrinių matavimų planą, 3) nustatyti ieškovės A. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal ieškovės pateiktą 2007-08-22 žemės sklypo planą be gretimo žemės sklypo savininko V. G. sutikimo, 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2011-11-15 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. G.. Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo V. G., kadangi dėl jo netinkamų veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą, kadangi šie atlikti su klaidomis. Atsakovas savo veiksmais, kurių ėmėsi ieškovei kreipusis į teismą, pripažino ieškinį ir įvykdė ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-24 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė bei grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio, kadangi tai, kad ginčas išspręstas nepriimant teismo sprendimo, besąlygiškai neįrodo kurios nors ginčo šalies nesąžiningumo ar veiksmų neteisėtumo. Šiuo konkrečiu atveju teismas preziumavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kurio tikslai galėjo būti (ir buvo) pasiekti žemėtvarkos institucijų veiksmais faktiškai ne ginčo tvarka ir ne tenkinant tiesioginius ieškinio reikalavimus, veikė savo rizika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-24 nutartį iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovo neveikimas (žemės sklypo kadastrinių matavimų klaidų netaisymas ir klaidų nepašalinimas iš viešojo registro) buvo vienintelė ir pagrindinė priežastis, kuri užkirto kelią ieškovei suderinti ir įregistruoti žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo galimybes savo reikalavimus patenkinti neteisminiu keliu. Bylos eigoje atsakovas ir VĮ „Valstybės žemės fondas“ sutiko atlikti atitinkamus veiksmus. Jų atlikti veiksmai suteikė galimybę Nacionalinei žemės tarnybai suderinti ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė be atsakovo aktyvių veiksmų, kuriuos jis atliko bylos parengiamojo nagrinėjimo stadijoje, neturėjo jokios kitos galimybės neteisminiu būdu įpareigoti atsakovą patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tokiu būdu atsakovas iš esmės pripažino ieškinį.

Atsakovas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Paaiškina, kad joks subjektas nėra kreipęsis į atsakovą dėl jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų suderinimo. Bet kokiu atveju atsakovui nebuvo jokio pagrindo ir pareigos pasirašyti ant kokių nors dokumentų, tikslinančių žemės sklypo duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Kadangi žemės sklypo matavimo klaidą padarė matininkai, o atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie sąlygotų ieškovės teisėtų interesų pažeidimą, jis nebuvo atsakingas už žemės sklypo klaidingų duomenų nustatymą. Nustačius atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plano koordinačių neatitikimus (neturinčius įtakos žemės sklypo faktiniai padėčiai ir plotui), ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir žemės sklypo planas turėjo būti suderintas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastro registre vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktu. Ieškovė, vadovaudamasi nuostatų nustatyta tvarka, turėjo reikalauti žemėtvarkos skyriaus atlikti jam priskirtus veiksmus. Ieškovė pati nesiekė ginčo spręsti bendradarbiaujant su atsakovu, tačiau pateikė teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį. Sužinojęs apie žemės sklypo kadastrinių matavimų klaidas, atsakovas suderino žemės sklypo ribų nustatymus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo prerogatyva.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamos teismo nutarties teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, kai ieškovas atsisako nuo ieškinio.

Pagal CPK 94 str. 1 d. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tarp jų ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), tarp šalių priklauso nuo viseto aplinkybių, kurių vertinimas paliekamas teismo diskrecijai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė pareikštu ieškiniu prašė panaikinti 2003 m. gegužės 5 d. atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti su Žemėtvarkos skyriumi suderintą atsakovo žemės sklypo 2003 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų planą; nustatyti ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal ieškovės pateiktą 2007 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo planą be gretimo žemės sklypo savininko – atsakovo sutikimo. Atsakovas V. G. ieškinį prašė atmesti, kadangi ieškovė, nustačiusi neatitikimus kadastro žemėlapyje, turėjo vadovautis neteismine netikslumų sprendimo tvarka, be to, atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, kadangi netikslumai kadastro žemėlapyje nėra sąlygoti atsakovo veiksmų. 2011 m. lapkričio 15 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame paaiškino, kad atsakovas iš esmės patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus ir atliko visus reikalingus veiksmus, tikslu įregistruoti VĮ „Registrų centras“ jam priklausančio žemės sklypo patikslintą kadastrinę bylą.

Tarp šalių ginčas buvo kilęs dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo koordinačių patikslinimo. Bylos medžiaga nustatyta, jog sklypų koordinačių netikslumai buvo sąlygoti matininkų klaidų. Esminę reikšmę aptariamu atveju turi tai, ar ieškovė galėjo patikslinti savo sklypo koordinates, atsakovui nesutikus patikslinti savo sklypo koordinačių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu buvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-09-01 raštas Nr. 20-683, kuriame nurodyta, kad be žemės sklypo savininko (atsakovo) sutikimo kadastro duomenų keitimas nėra galimas, o su patikslintu planu nesutinka žemės sklypo savininkas, todėl žemės sklypo ribos gali būti nuginčytos tik teismine tvarka (t. 1, b. l. 14). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2009-06-26 rašte Nr. 6.15-876-(24.25) konstatuota, kad kol nebus išspręstas žemės sklypo ribų nesutapimo klausimas tarp ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius negalės suderinti ieškovei priklausančio žemės sklypo planų (t. 1, b. l. 21). Iš minėto aišku, jog ieškovė neteismine sklypo koordinačių patikslinimo tvarka pasinaudoti negalėjo, o į teismą kreipėsi kaip į paskutinę instanciją, galinčią išspręsti susidariusią situaciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė pateikė po to, kai atsakovas pasirašė ant savo žemės sklypo ribų paženklinimo akto. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės sklypo ribų patikslinimas iš esmės priklausė nuo atsakovo sklypo ribų patikslinimo, kuris galėjo būti atliktas tik su atsakovo sutikimu, konstatuotina, jog atsakovas, atlikdamas minėtus veiksmus, iš esmės pripažino, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Būtent tokio materialinio teisinio rezultato ieškovė ir siekė, reikšdama ieškinį. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, ir bylą nutraukus, turi būti atlygintinos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos ieškovei atsirado dėl atsakovo veiksmų. Kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą (CPK 6 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir priėmė toje dalyje neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl nutartis naikintina ir priimtina nauja – tenkinant ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, matyti, jog ieškovė sumokėjo 484 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1, b. l. 147), 2 400 Lt advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 226). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės išlaidos atsiskaitant su antstoliu už faktinių aplinkybių konstatavimą nėra susijusios su šioje byloje kilusio ginčo objektu, todėl jos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos. Įvertinus ginčo pobūdį, suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei vadovaujantis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nurodytais dydžiais (8.2., 8.3., 8.17., 8.18 p.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo visa apimtimi.

Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo V. G. 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje palikti nepakeistą.