Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Nusikalstamos veikos buvo padarytos esant tokioms aplinkybėms: 2008 m. gruodžio 27 d., apie 2 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, elgdamiesi itin žiauriai, (duomenys neskelbtini), prie gimnazijos (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo E. L., E. L. užpuolė. D. R. E. L. kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, o K. J. spyrė į krūtinę, dėl to R. L. pargriuvo. A. J. ranka laikė apglėbęs parklupusio E. L. kaklą ir neleido šiam atsikelti. Tuo metu D. R. E. L. sudavė į galvą ne mažiau kaip du smūgius kumščiu ir ne mažiau kaip vieną smūgį koja, o K. J. nešaunamuoju ginklu – kastetu – sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą. Paleidęs nukentėjusįjį E. L., bandant šiam atsikelti, A. J. jam ne mažiau kaip du kartus spyrė į nugarą. Nukentėjusysis pargriuvo. Gulinčiam ant žemės E. L. D. R. rankos alkūne į galvą sudavė vieną smūgį, K. J. nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas kastetu sudavė ne mažiau kaip du smūgius, o koja ne mažiau kaip tris smūgius, A. J. nukentėjusiajam į galvą įspyrė ne mažiau kaip du kartus. Suduodami E. L. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, iš jų ne mažiau kaip keturis smūgius kastetu, kaltinamieji nukentėjusiajam sukėlė didelį fizinį skausmą bei kančias, smūgių vietose padarė sužalojimus, iš jų daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, dešinės akies apatinio voko ir paakio įtrūkimus ir paviršines žaizdas, abiejų lūpų vidinio paviršiaus gleivinės įtrūkimus, muštines žaizdas ir kraujosruvas, muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje – momėnkaulio gumbure, daugybines kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, abiejų smilkinių raumenyse, pakaušio vidurinėje – viršutinėje dalyje, kairėje pakaušio pusėje ir viršugalvio vidurinėje dalyje, padarė nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės duobės vidurinės dalies akytkaulio lūžius, difuzines kraujosruvas galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose ir galvos smegenų sumušimą, smulkias kraujosruvas abiejų didžiųjų pusrutulių gilumoje bei smegenų kamiene – tilte. Įvykio vietoje paliktas nukentėjusysis E. L. nuo galvos smegenų sumušimo ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžio, išsivysčius galvos smegenų, plaučių pabrinkimui ir aspiracijai krauju, mirė. Palikdamas įvykio vietoje sužalotą E. L., kaltinamasis A. J. iš įvykio vietos slapta pagrobė E. L. 999 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D 500“, kurį rado šalia gulinčio ant žemės nukentėjusiojo. Tą pačią 2008 m. gruodžio 27 d. naktį, apie 2 val. 20 min., A. J. nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D 500“, panaudodamas savo vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), už 50 litų užstatė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis K. J. nešaunamąjį ginklą – kastetą – 2008 m. birželio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai įgijo iš R. Š. ir laikė savo bute, (duomenys neskelbtini). Šį nešaunamąjį ginklą – kastetą – K. J. neteisėtai nešiojosi, kol 2008 m. gruodžio 30 d. kratos metu policijos pareigūnai kastetą surado ir paėmė.

Kaltinamasis D. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad su kaltinamuoju A. J. nusipirko alaus ir paskambino K. J.. Išgėrę pas K. J. namuose keturis litrus alaus, visi trys ėjo pasivaikščioti prie tvenkinio, pakvėpuoti grynu oru, prasiblaškyti, susitikti su merginomis prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Kiek buvo laiko, neprisiminė. Einant pro mokyklos stadioną, iš kažkur atsirado nukentėjusysis E. L.. Jis sudavė D. R. į smilkinį ir vijosi jį apie 15 metrų. Po to užpuolė K. J.. Šis E. L. spyrė į šoną, krūtinę ir E. L. parvirto. Pribėgęs D. R. taip pat spyrė E. L. į šoną. A. J. E. L. čiupo už kaklo, parklupdė ir smaugė. D. R. E. L. į galvą spyrė, sudavė alkūne į veidą, gulinčiam ant žemės E. L. spyrė 3–4 kartus, buvo ant nukentėjusiojo atsisėdęs, prispaudęs kairiąja koja. Nukentėjusysis bandė gintis, atsistoti, bet jam nepavyko. Kol A. J. laikė, D. R. gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam sudavė daug smūgių. Kai pamatė, kad nukentėjusysis nejuda, kraujuoja, gargaliuoja, tik tada atsistojo. Nukentėjusiojo telefoną paėmė A. J., nes jis nukentėjusįjį smaugė, o D. R. tuo metu sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, veidą. Kuriuo momentu A. J. paėmė telefoną, nematė. Tą pačią naktį telefoną užstatė lombarde. Ar nukentėjusiajam į veidą sudavė ir K. J., gal matė, o gal nematė, ar K. J. į veidą spyrė, nematė. Viskas vyko labai greitai. Iš įvykio vietos pasišalino visi trys vienu metu. Kai pastebėjo, kad K. J. pametė laikrodį, į įvykio vietą ieškoti laikrodžio sugrįžo tik D. R.. Suradęs K. J. laikrodį, vėl susigrūmė su E. L., spyrė penkis kartus jam koja, sudavė smūgius kastetu. Šių grumtynių su E. L. metu K. J. laikrodį pametė. Tą naktį kasteto pas K. J. nematė. K. J. kastetą matė savaitę laiko prieš įvykį. Po įvykio pas K. J. nuėję nebuvo, ten nepersirengė.

2009-01-08 parodymų patikrinimo vietoje metu D. R. parodė, kur susitiko su nukentėjusiuoju E. L., kur E. L. jam sudavė smūgį į smilkinį, kur K. J. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, kur smaugdamas nukentėjusįjį laikė A. J., parodė, kaip pats ir K. J. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, kaip tai darė A. J. (t. 3, b. l. 77–87).

Kaltinamasis A. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad su D. R. nusipirko alaus ir paskambino K. J., pas kurį namuose tą alų ir gėrė. Išgėrė apie 2–3 pusantro litro talpos „bambalius“ alaus ir išėjo pasivaikščioti, susitikti su merginomis. Girtas nebuvo. Ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Einant D. R. atsiliko. A. J. pastebėjo, kad prie D. R. eina kažkoks vaikinas. Sugrįžęs prie D. R., A. J. liepė vaikinui ramintis. Sugrįžo ir K. J.. K. J. vaikinui spyrė, ir šis atsisėdo ant žemės. Atsistojęs šoko ant A. J.. A. J. šoko ant vaikino, čiupo jį už kaklo ir abu pargriuvo ant žemės. A. J. parklupusį ant kelių vaikiną laikė iš už nugaros, sučiupęs už kaklo abiem rankomis, neleido vaikinui atsikelti, o K. J. tuo metu vaikinui iš priekio sudavė tris smūgius, D. R. sudavė į smilkinį. Kai K. J. vaikinui spyrė į pilvą, A. J. nuo vaikino atšoko, spyrė vaikinui į nugarą. Kai vaikinas buvo beveik atsikėlęs, įspyrė jam į kaklą, norėjo įspirti į galvą, spyrė, bet, ar pataikė, nežino. Kai vėl norėjo įspirti, pats pargriuvo, ir tuo metu pamatė telefoną. Tuo metu į telefoną buvo atėjusi žinutė nuo kažkokios (duomenys neskelbtini), ir telefonas švietė. Telefoną A. J. pasiėmė ir nuėjo link mokyklos. Vaikino kišenių niekas netikrino. Kai iš įvykio vietos pabėgo, matė, kad einantis jam iš dešinės K. J. ant kairės rankos buvo užsidėjęs kastetą. Kad rado telefoną, bendrininkams pasisakė ir telefoną iš kišenės išsitraukė, kai ėjo dviračių taku. Parėjus į K. J. namus, matė, kad D. R. ir K. J. rūbai buvo sutepti krauju, girdėjo K. J. D. R. sakant, kad pametė laikrodį. K. J. prašė, kad D. R. laikrodžio paieškotų. Kol A. J. klausėsi muzikos, D. R. buvo kažkur išėjęs, bet po 20 minučių sugrįžo. Ką sugrįžęs kalbėjo D. R., negirdėjo, nes tuo metu sėdėjo bendrabučio virtuvėje. A. J. girdėjo D. R. giriantis, kaip šis mušė vaikiną, spardė ir kokius smūgius jam sudavė, bet apie kokius įvykio epizodus buvo kalbama, A. J. nesuprato. Apie kasteto panaudojimą nieko negirdėjo. Policija visus tris sulaikė, kai išėjo iš lombardo, kuriame A. J. už 50 litų užstatė nukentėjusiojo telefoną. Tikslo nužudyti žmogų neturėjo. Pamesto K. J. laikrodžio ėjo ieškoti, kai visi trys buvo paleisti iš policijos. Matė, kad įvykio vietoje jau buvo policija ir greitoji medicininė pagalba.

2009-01-08 parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. parodė, kur K. J. spyrė E. L. į krūtinę, o D. R. spyrė į nugarą, kur A. J., sugriebęs nukentėjusįjį už kaklo, laikė, o tuo metu K. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3–4 smūgius į galvą, spyrė į krūtinę, o D. R. įspyrė į smilkinį. A. J. parodė, kur ir pats nukentėjusiajam du kartus spyrė į kairįjį šoną, vieną kartą – į viršugalvį. A. J. parodė vietą, kur rado nukentėjusiojo telefoną, kur K. J. nuo rankos nusimovė kastetą (t. 3, b. l. 1–10).

Kaltinamasis K. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. K. J. parodė, kad, išgėrę jo namuose alaus, visi trys kaltinamieji išėjo pasivaikščioti. Apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Bevaikščiodami susitiko žmogų, kuris K. J. čiupo už striukės ir jam sudavė. A. J. tą žmogų parvertė, o K. J. įspyrė į krūtinę. Atsistojęs žmogus puldinėjo tai prie K. J., tai prie D. R.. K. J. išsitraukė kastetą, spyrė po vieną kartą tam žmogui į šoną ir į galvą. Kai A. J. gulintį ant šono žmogų laikė suėmęs už kaklo, K. J. nukentėjusiajam spyrė į nugarą, kojas, pilvą. Nors buvo tamsu, bet gulintis žmogus matėsi. Kastetą visada nešiodavosi savigynai. Kastetu nukentėjusiajam nesudavė, jį užsidėjo ant rankos pagąsdinimui. Nei telefono, nei pinigų iš nukentėjusiojo K. J. nepagrobė, tačiau telefoną pas A. J. matė, jį parodė pats A. J.. Savo laikrodį pametė, kai smogė nukentėjusiajam į galvą, laikrodžio pasigedo tik prie savo namų. Paprašė D. R., kad šis nueitų laikrodžio paieškoti, davė jam kastetą. Sugrįžęs D. R. sakė, kad susimušė su nukentėjusiuoju, nes šis jį užpuolė. Nukentėjusiojo telefoną lombarde užstatė A. J.. Atsiradus galimybei telefoną parduoti brangiau, A. J. telefoną iš lombardo išpirko.

2009-01-09 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis K. J. patvirtino, kad stovinčiam E. L. spyrė į krūtinę, o kai nukentėjusįjį, gulintį pusiau šonu, laikė A. J., du kartus spyrė į pilvą ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į veidą (t. 2, b. l. 113–120).

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad įvykio naktį, pažiūrėjus televizijos laidą „Muzikos akademija“, sūnus E. L. išėjo į lauką pasivaikščioti. Atsikėlusi iš ryto, sūnaus namie nerado. Skambino į jo telefoną, bet šis buvo išjungtas. Vėliau važiavo į policijos komisariatą ir atpažinti žuvusio sūnaus. Sūnus nuo pat pirmos klasės sportavo, alkoholinių gėrimų ir rūkalų nevartojo, problemų su teisėsaugos organais neturėjo. Išeidamas iš namų naktį, sūnus pasiėmė raktus, telefoną, ant kaklo, po rūbais turėjo auksinę grandinėlę. Grandinėlės iš po užtrauktu užsegto treningo nesimatė, todėl ir kaltinamieji galėjo jos nematyti.

Liudytojas greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojas S. B. parodė, kad į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko naktį. Buvo tamsu, buvo sniego. Pasitiko asmenys, kurie pranešė apie rastą mirusįjį. Mirusiojo veidas buvo labai sužalotas, kraujuotas ir sutinęs. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. Žmogus buvo miręs prieš kokias 40 minučių. Įvykio vietoje pasišvietė prožektoriumi. Netoli žuvusiojo kūno rado laikrodį, kurį padėjo arčiau kūno ir paliko įvykio vietoje. Apie laikrodį pranešė atvykusiems policijos pareigūnams. Mirusiojo striukės užtrauktuko neatitraukė, kaklo neapžiūrinėjo, grandinėlės ant mirusiojo kaklo nepastebėjo. Įvykio vietoje liudytojas išbuvo apie 10–15 minučių.

Liudytojas S. K. parodė, kad naktį, valandų nežino, su vyru į namus grįžo vėlai; buvo svečiuose. Liudytoja išvedė į lauką pasivaikščioti šunį. Kai šuo pradėjo loti, aplink žmonių nebuvo. Stadione liudytoja pastebėjo ant pilvo gulintį žmogų. Sugrįžo į namus pasiimti telefoną. Nuo liudytojos namų iki įvykio vietos trunkama nueiti apie 20 minučių. Į įvykio vietą sugrįžo kartu su vyru. Iš ten telefonu kvietė greitąją medicininę pagalbą. Pro šalį ėję du jaunuoliai patikslino įvykio vietos adresą. Po 10–15 minučių atvykęs medikas apvertė žmogų ant nugaros, nustatė, kad jis miręs. Mirusiojo striukė buvo atsegta. Įvykio vietoje buvo surastas ir laikrodis.

Liudytojas S. A. parodė, kad su sugyventine S. K. nakties metu buvo nuėjęs prie mokyklos, kur buvo pastebėtas gulintis vyras. Įvykio vietoje pro šalį praeinančių vyriškių paprašė patikslinti adresą ir pranešti apie žmogų greitajai medicininei pagalbai. Žmogus gulėjo veidu į žemę. Atvykęs medikas konstatavo, kad žmogus miręs. Įvykio vietoje buvo surastas laikrodis.

Liudytoja E. B. parodė, kad paėmė iš K. J. mobiliojo ryšio telefoną, kurį perdavė R. B.. Už telefoną K. J. davė 80 litų.

Liudytojas R. B. parodė, kad pirko iš K. J. mobiliojo ryšio telefoną, kurį pardavė draugui (duomenys neskelbtini) už 100 litų. K. J. sumokėjo 80 litų. Pirkinį iš K. J. paėmė E. B..

Liudytojas J. G. parodė, kad iš R. B. pirko telefoną už 100 litų.

Liudytoja A. J. parodė, kad sūnus K. J. apie įvykį nieko nepasakojo. Namie rado sūnaus draugo džinsines kelnes, kurios buvo šlapios. Sūnus jai sakė, kad jį ir jo draugus naktį kažkas buvo užpuolęs, kad susimušė. Liudytoja savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 128–129), kad K. J. draugo kelnes išmetė į šiukšlių konteinerį, patvirtino. Ar kelnės buvo suteptos krauju, nepastebėjo.

Liudytoja J. K. parodė, kad K. J. pažįsta gerai, o kitus kaltinamuosius – tik iš matymo. Ji kaltinamajam K. J. K. proga buvo padovanojusi laikrodį. Kas ant laikrodžio buvo užrašyta, neprisimena. Apie žmogaus nužudymą liudytoja sužinojo iš K. J. motinos. Įvykio išvakarėse buvo su K. J. susitikusi, norėjo susitikti ir vėliau, bet K. J. pasakė, kad turi susitikti su draugais, todėl bus su jais. Po įvykio K. J. sakė, kad buvo ne vienas, kad prie jų buvo priėję vaikinai, ir jie susistumdė. K. J. sakė, kad davė kastetą ir D. R..

Liudytojas A. Š. parodė, kad patruliavimo 2008-12-27 metu, ieškant įtariamųjų dėl kito nusikaltimo – plėšimo, apie 2 valandą nakties, prie lombardo sulaikė kaltinamuosius, kurie ėjo skubėdami ir buvo panašūs į paieškomus asmenis. Lombardo darbuotojui paaiškinus, kad sulaikytieji užstatė telefoną, jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Ar sulaikytųjų rūbai buvo sutepti purvu ar krauju, nepastebėjo.

Liudytojas T. T. parodė, kad 2008 m. gruodžio 26–27 d. naktį dirbo lombarde, kuris yra (duomenys neskelbtini). Naktį į lombardą užėjo du asmenys, kurie užstatė telefoną, o po to užėjo policininkai. Priimdamas telefoną, liudytojas jį patikrino, juo skambino. Telefonas veikė.

Iš tyrėjos J. K. 2008 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad į įvykio vietą ji išvyko 2008-12-27 3 val. 40 min., gavusi pranešimą iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Budėtojų dalies apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, tarp mokyklos ir stadiono, ant žolės aptiktas vyriškos lyties lavonas (t. 1, b. l. 1).

Iš 2008 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad įvykio vietos prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra pradėta 4 val. 15 min. Gulintis ant nugaros E. L. lavonas rastas ant žolės tarp gimnazijos pastato ir gimnazijos stadiono. Nuo lavono iki gimnazijos pastato – 27 metrai, nuo lavono iki stadiono – 15 metrų. Už 80 cm nuo lavono rastas balto metalo rankinis laikrodis „Lorus“. Už 110 cm nuo lavono galvos rasta pilkos spalvos kepurė. Ant lavono rastas trijų raktų ryšulys. Apsirengęs trumpa striuke, po striuke vilkėjo užtrauktuku užsegamą bliuzoną. Ant kaklo rasta geltono metalo grandinėlė. Rūbų kišenėse nieko nerasta. Lavono veidas žemėtas ir aplipęs žole. Po lavonu – 80x20 cm dydžio kraujo klanas. Aplinkos oro temperatūra 5 val. 15 min. – apie 0 laipsnių, o lavono kūno temperatūra – plius 36,8 laipsnio. Apžiūrėjus aplinką 50 metrų spinduliu, kitų nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių neaptikta. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavo ir teismo medicinos ekspertas D. V. (t. 1, b. l. 8–16).

Medicinos specialisto išvada Nr. M 1024/08 (03) patvirtina (t. 1, b. l. 25–28), kad E. L. mirė 2008-12-27, apie 1 val. nakties, nuo galvos smegenų sumušimo ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžio, išsivysčius galvos smegenų bei plaučių pabrinkimui ir aspiracijai krauju. E. L. mirė nuo keleto į galvą suduotų smūgių, kuriais buvo sumuštos smegenys, sulaužyta kaukolės pamato priekinė duobė. Kaukolės pamato lūžis akytkaulyje atsirado dėl smūgio į nosį, dėl to lūžo ir nosies kaulai. Ištyrus mirusiojo kūną rasti šie sužalojimai: daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės-minkštųjų audinių kraujosruvos, lūpų gleivinės įtrūkimai, muštinės žaizdos ir kraujosruvos, muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, daugybinės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, abiejų smilkinių raumenyse, pakaušio vidurinėje–viršutinėje dalyje, pakaušio kairėje pusėje, viršugalvio viduryje, nosies kaulų ir kaukolės pamato priekinės duobės vidurinės dalies akytkaulio lūžiai, difuzinės kraujosruvos galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose ir galvos smegenų sumušimas, smulkios kraujosruvos abiejų didžiųjų pusrutulių gilumoje, smegenų kamiene–tilte, nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario išoriniame paviršiuje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje, smulkūs odos nubrozdinimai ir kraujosruvos dešinio riešo sąnario ir dilbio apatinės dalies nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto nugariniame paviršiuje savajame galiniame sąnaryje, smulkūs odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, III ir V delninių pirštų sąnariuose bei III piršto krumplyje, paviršinis odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Visi sužalojimai švieži, padaryti nedaug laiko prieš mirtį 2008 m. gruodžio 26–27 d. naktį. Daugiausiai sužalojimų padaryta suduodant smūgius bukais daiktais bei paviršiais į galvą. Nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario išoriniame paviršiuje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje būdingos spaudimui pirštų galais. Odos nubrozdinimai kairės plaštakos ir III piršto bei dešinės plaštakos III piršto nugariniame paviršiuje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje galėjo gautis pargriuvus, plaštakų odos nubrozdinimai galėjo atsirasti ir nukentėjusiajam bandant gintis, prisidengiant rankomis nuo smūgių galvą. Taip galėjo būti padaryta ir poodinė kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje bei smulkūs odos nubrozdinimai ir kraujosruvos dešinio riešo sąnario ir dilbio apatinės dalies nugariniame paviršiuje. Kaukolės pamato lūžis ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžis vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai gyvam asmeniui sukeltų nežymų sveikatos sutrikdymą. Į galvą suduota dvidešimt smūgių. Didžioji jų dalis padaryta spardant, nukentėjusiajam gulint. Muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, nedidelis apvalus odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairiajame skruoste ir žande, kaktos dešinėje pusėje ir minkštųjų audinių kraujosruvos jų zonoje galėjo būti padaryti keturiais smūgiais su medicinos specialistui pateiktu kastetu (t. 1, b. l. 28, 35–45).

Nustatyti, kuriais konkrečiais smūgiais buvo sumuštos galvos smegenys, pagal nustatytus sužalojimus neįmanoma. Mirtį sukėlę galvos sužalojimai atsirado ne dėl griuvimo, o nuo į galvą suduotų smūgių. Visi sužalojimai padaryti prieš mirtį, pomirtinių sužalojimų nerasta. Prieš mirtį E. L. buvo blaivus. Mirusiojo E. L. šlapime rasti amfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 28, 29, 32, 33).

Iš mirusiojo rūbų apžiūros protokolo turinio matyti (t. 1, b. l. 49–53), kad prieš mirtį E. L. vilkėjo žiemine striuke NIKE, užsegama užtrauktuku iki apykaklės viršaus, sportinėmis kelnėmis ADIDAS, kurių priekinės kišenės užsegamos užtrauktukais, sportinėmis kelnėmis AUDIMAS, trumpikėmis, juodos spalvos sportinio kostiumo švarku, storu medvilniniu, užsegamu užtrauktuku, švarku ADIDAS, kurio kišenės neužsegamos, mūvėjo šiltomis puskojinėmis, auliniais suvarstomais pusbačiais. Apžiūrėtos ir juodos spalvos pirštinės, kurios ir jų radimo vieta įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 8–15) nepaminėta, bet kurios paminėtos specialisto išvadoje. Vienos (dešinės) pirštinės viršutinė dalis suplėšyta (t. 1, b. l. 26, 53). Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta megzta nukentėjusiojo kepurė (t. 1, b. l. 9, 11, 14, 15), apie kurią neužsiminta specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 26), ir daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 49–50, 51–53). Ant kai kurių rūbų rasti sutepimai, panašūs į kraują. Ypač gausūs tokie sutepimai rasti striukės apykaklės užpakalinėje dalyje ir pečių juostos nugarinėje dalyje, kitur rasti tik pavieniai sutepimai. Sportinio kostiumo švarko vidinė nugaros dalis nežymiai sutepta kažkuo panašiu į kraują. Storo medvilninio švarko ADIDAS apykaklės viršutinėje dalyje rastas nežymus sutepimas, panašus į kraują. Ant sportinių kelnių ADIDAS kraujo pėdsakų nepastebėta. Sportinių kelnių AUDIMAS dešinės klešnės šonas gausiai suteptas purvu.

Iš kito daiktų apžiūros protokolo turinio matyti (t. 1, b. l. 54–57), kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas laikrodis „LORUS“, kurį liudytoja J. K. padovanojo kaltinamajam K. J.. Viena laikrodžio apyrankės dalis, kuri buvo pritvirtinta prie laikrodžio korpuso, nutraukta, o nutraukta galėjo būti mušant nukentėjusįjį E. L. ir šiam ginantis. Apžiūros metu laikrodžio mechanizmas rodė tikslų laikrodžio apžiūros laiką.

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji V. L. atpažino įvykio vietoje rastą sūnaus E. L. kepurę, raktus ir geltono metalo grandinėlę (t. 1, b. l. 67–68). Po atpažinimo šie daiktai buvo atiduoti V. L. (t. 1, b. l. 70).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų matyti, kad pranešimas apie sumuštą žmogų buvo gautas 2008-12-27 2 val. 43 min., o medicinos pagalba į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini) mokyklos nuvyko 2 val. 57 min. Įvykio vietoje buvo rasti keturi piliečiai, aptikę žmogų be gyvybės požymių. Sužalotasis gulėjo ant nugaros, buvo be sąmonės, be širdies veiklos, ant veido, nosies landose kraujas sukrešėjęs, apatinis žandikaulis sustingęs, veido, rankų oda atšalusi. Apie lavoną žolė išmindžiota, kraujuota, mėtėsi rankinis laikrodis (t. 1, b. l. 96).

2001-12-29 liudytojas T. T. tyrėjui pateikė lombardo UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sutartį su A. J. (t. 1, b. l. 110). Iš sutarties turinio matyti, kad 2008-12-27, pateikęs vairuotojo teises, kaltinamasis A. J. lombarde už 50 litų užstatė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG D500, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 111).

2009-02-04 daiktų pateikimo protokolo turinys patvirtina, kad A. J. telefoną SAMSUNG D500 iš lombardo atsiėmė, nes tas pats telefonas be SIM kortelės buvo paimtas iš liudytojo J. G., kuris šį telefoną pirko iš R. B. (t. 1, b. l. 118). Po apžiūros šis telefonas atiduotas nukentėjusiajai V. L. (t. 1, b. l. 119–120, 121). Teisiamajame posėdyje V. L. patvirtino, kad šis telefonas priklausė jos žuvusiam sūnui (t. 4, b. l. 112).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad 2006 metų pabaigoje telefono SAMSUNG D500 rinkos vertė buvo 999 litai (t. 1, b. l. 124).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ pažymų turinio matyti, kad paskutinį kartą nukentėjusiojo E. L. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) iš jo telefono buvo skambinta 2008-12-27 1 val. 50 min. į informacinę tarnybą „118“ (t. 1, b. l. 136, 145, 146, 184), o atsakymas SMS žinute iš šios tarnybos buvo gautas 1 val. 51 min. (t. 1, b. l. 184, t. 4, b. l. 105). Iš į policiją pristatytų asmenų registracijos žurnalo duomenų matyti, kad kaltinamieji K. J., D. R., A. J. į policijos nuovadą buvo pristatyti 2008-12-27 2 val. 35 min., kai nukentėjusiojo E. L. telefoną užstatė lombarde. Nuovadoje kaltinamieji buvo nupaveiksluoti, iš nuovados paleisti tą pačią naktį 2 val. 59 min. 2009 m. sausio 8 d. dėl jų veikų kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 33-1-00021-09) pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 1–6).

Iš lombardo UAB (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)), sutarties Nr. 668 turinio matyti, kad A. J. 2008-12-29 užstatė telefoną „Nokia 2610“ (t. 2, b. l. 7), pateikęs vairuotojo pažymėjimą, o D. R. telefoną „Nokia 6610“ sutartimi Nr. 613 užstatė 2008-12-23, pateikęs pasą (t. 2, b. l. 7, 8).

2008-12-30 teismo medicinos ekspertas K. J. apžiūrėjo ir jo nugaroje nustatė taškinius odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu prieš 3–5 paras iki apžiūros (t. 2, b. l. 23).

2008-12-30 kratos metu iš K. J. Buto (duomenys neskelbtini), buvo paimtas kastetas, dujų balionėlis, batai (t. 2, b. l. 25–26). Šie daiktai buvo apžiūrėti. Nustatyta, kad metalinis kastetas yra „pertrūkęs“ (t. 2, b. l. 27–30).

Specialisto išvada patvirtina, kad kratos metu paimtas kastetas priskiriamas prie smogiamojo–triuškinamojo poveikio nešaunamųjų–šaltųjų ginklų, kurie civilinėje apyvartoje draudžiami (t. 2, b. l. 34–35). 2009-01-06 apžiūrėjus iš K. J. paimtus sportinius batelius, striukę, megztas pirštines, įplyšimų ar kraujo pėdsakų ant jų neaptikta (t. 2, b. l. 36, 37–41).

Iš 2008-12-30 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, apžiūrėjus A. J., buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir paviršinė muštinė žaizda kairėje plaštakoje. Odos nubrozdinimas kairio piršto krumplyje padarytas prieš 7–9 paras iki apžiūros, o muštinė paviršinė žaizda nubrozdintoje vietoje padaryta prieš 1–3 paras iki apžiūros (t. 2, b. l. 140).

Iš kaltinamojo A. J. striukės apžiūros protokolo turinio matyti, kad kairės kišenės viršuje rastas įplėšimas, dešinėje rankovėje – įdrėskimai, striukės pamušale, gobtuve – įplėšimai (t. 2, b. l. 145–148).

Iš 2008-12-30 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad prieš 3–5 paras iki apžiūros D. R. buvo padarytos kraujosrūvos veido kairėje, kairėje ausyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais bukais daiktais. Kraujosruva pasmakrio kairėje padaryta paros laikotarpiu iki apžiūros (t. 3, b. l. 32).

Ant 2008-12-30 kratos metu paimtų D. R. rūbų, batų nusikaltimo pėdsakų nerasta (t. 3, b. l. 35–36, 37–41).

Įvertinus visų trijų kaltinamųjų parodymus, matyti, kad siekiama teismą įtikinti, jog ne kaltinamieji E. L., bet jis be jokios priežasties juos užpuolė ir bandė sumušti, o kaltinamieji nukentėjusįjį mušė tik gindamiesi. Kaltinamieji neigia, kad E. L. užpuolė dėl chuliganiškų paskatų ar savanaudiškais tikslais, turėdami tikslą pagrobti jo turtą. Tam atvejui, jei teismas savigynos versija nepatikėtų, kaltinamieji pateikė versiją, kad E. L. žuvo dėl kaltinamojo D. R. kaltės, kad mirtinus smūgius, sugrįžęs į įvykio vietą antrą kartą, sudavė D. R.. Tuo tikslu kaltinamieji savo parodymus keitė, tokiais bandymais siekė teismą suklaidinti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamasis D. R. yra jos pusbrolis. D. R. motina mirė prieš dvejus metus. D. R. bendravo su A. J., o D. R. motina tokiai draugystei nepritarė. Kai ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai leidus, liudytoja su D. R. susitiko areštinėje, šis sakė, kad visą kaltę dėl nužudymo prisiims sau, nes taip reikia, kad būtų lengviau kitiems.

Šios liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, nes ir D. R. parodymų prieštaravimai, prisipažinimo rašymas, siekimas susitikti su bendrininkais bent akistatų metu liudytojos J. D. parodymus patvirtina. Kaltinamieji turėjo galimybių bendrauti ir tartis ne tik iki sulaikymo, bet ir iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje. A. J. buvo sulaikytas tik 2008-12-29 23 val. 50 min. (t. 2, b. l. 132–133), o K. J., D. R. buvo sulaikyti 2008-12-30, vienas – 0 val. 10 min., kitas – 0 val. 30 min. (t. 2, b. l. 17, t. 3, b. l. 25–26). K. J. ir D. R. suėmimo metu susirašinėjo, tarėsi, kokius duoti parodymus (t. 4, b. l. 91).

Nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo pasireiškia ypatingu žiaurumu.

Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

2008-12-30 apklaustas kaip įtariamasis D. R. parodė, kad K. J. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, ir šis pargriuvo, bet vėl greitai atsistojo. Tada A. J. iš už nugaros sugriebė nukentėjusįjį už kaklo ir pargriovė. Kai bandė atsikelti, D. R. dešinės rankos kumščiu smogė vieną smūgį jam į veidą. Kai nukentėjusysis pasakė: „vyrai, ką jūs darot“, D. R. atsitraukė, pasakė draugams: „baikite, ką jūs darote, užmušite“, pamatęs kraują, daugiau nukentėjusiojo nelietė. Kol A. J. laikė, K. J. nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą, tiek pat į galvą smogė kumščiais. Kai nukentėjusysis nesipriešino, A. J. jį paleido, ir gulinčiam ant žemės kumščiais sudavė keletą smūgių. K. J. spardė į kairę galvos pusę. Atsitraukiant po K. J. ir A. J. paskutinių smūgių, K. J. pasakė: „gargaliuoja, gali užspringti“. Iš įvykio vietos visi trys pabėgo (t. 3, b. l. 60–62).

2009-01-07 D. R. parodė, kad kai A. J. smaugdamas nukentėjusįjį pargriovė ir parklupdytą laikė, D. R. kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą, o kitą smūgį į lūpas. K. J. į nukentėjusiojo galvą smūgiavo kojomis ir kumščiais. Po K. J. smūgių iš nukentėjusiojo nosies, burnos pasipylė kraujas. Kai A. J. nukentėjusįjį paleido, D. R. kojos keliu prispaudė nukentėjusiojo galvą ir dešine alkūne smogė į viršugalvį, po to atsistojo ir nuėjo prie nukentėjusiojo kojų, o K. J. su A. J. stovėjo prie nukentėjusiojo galvos. A. J. ir K. J. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą. K. J. koja smūgiavo labai daug kartų. Po K. J. smūgių nukentėjusysis pradėjo gargaliuoti. Nueinant K. J. nukentėjusiajam koja įspyrė į galvą iš šono ir iš viršaus. K. J. savo namo laiptinėje nusimovė kruvinas pirštines, pasakė, kad buvo apsimovęs kastetą, bet į veidą juo nemušė, pasakė, kad kastetas plėšo veido odą. Pas K. J. namuose persirengė. K. J. D. R. davė sportines kelnes, nes D. R. kelnės, ypač keliai, buvo kruvini. K. J. persirengė taip pat, nes buvo visas kruvinas, o A. J. persirengti nereikėjo, nes jis krauju nesusitepė (t. 2, b. l. 64-65).

2009-03-23 D. R. parodė, kad po to, kai nukentėjusysis E. L. puolė prie vieno, prie kito ir pargriuvo, o po to kėlėsi, K. J. jam spyrė į krūtinę. Nukentėjusysis parkrito, o kai atsistojo, A. J. ranka apkabino jo kaklą ir parklupdė. Kai A. J. E. L. laikė, D. R. sudavė nukentėjusiajam į galvą kumščiais du smūgius, o K. J. spyrė į veidą. Kai A. J. nukentėjusįjį paleido, nukentėjusysis nugriuvo. Tada K. J. nukentėjusiojo galvą mušė kumščiais ir spardė, o D. R. nukentėjusiajam į kaktą smogė alkūne. Ar E. L. gargaliavo, D. R. negirdėjo. Apie gargaliavimą žino tik iš K. J. žodžių (t. 3, b. l. 68–70).

2008-12-31 D. R. prisipažino, kad nukentėjusiajam į galvą sudavė ranka tris smūgius, mušė, kur pakliuvo, patvirtino, kad draugai į nukentėjusiojo galvą smūgius sudavė ir kojomis, kad ant žemės nukentėjusysis nukrito po K. J. smūgio koja į galvą (t. 3, b. l. 89–91).

2008-12-30 K. J. parodė, kad spyrė vaikinui į krūtinę, šis atsirėmė rankomis į žemę, bet ir vėl puolė ant K. J.. Taip vaikinas šokinėjo nuo vieno prie kito, kol A. J., pašokęs iš už nugaros, ranka suspaudė jo kaklą ir parvertė ant žemės. Vaikinas buvo pridusintas, nes jau nešokinėjo ir nuo žemės nesikėlė. Gulinčiam vaikinui K. J. dešinės rankos kumščiu smogė į galvą tik vieną smūgį, du smūgius sudavė į nugarą ar šoną, du kartus spyrė žemiau juosmens, į galvą nespyrė. Kol A. J. laikė nukentėjusįjį, D. R. taip pat atliko kažkokius veiksmus (t. 2, b. l. 101–103).

2009-01-08 K. J. patvirtino, kad grumtynių pradžioje nukentėjusiajam spyrė, ir šis atsirėmė rankomis į žemę, o A. J. buvo apkabinęs nukentėjusiojo kaklą ir laikė jį pargriautą. Kol A. J. laikė nukentėjusįjį, K. J. nukentėjusiajam du kartus spyrė gal į koją, gal į pilvą, smogė vieną smūgį kumščiu į nosį ar lūpas, todėl susikruvino pirštines. Po to kai spyrė į krūtinę, ant kairės rankos užsidėjo kastetą, kad pagąsdintų, bet juo nemušė. K. J. suprato, kad nukentėjusysis matė, kaip jis išsiėmė iš kišenės kastetą ir užsidėjo jį ant rankos, ant kurios buvo pirštinė. D. R. nukentėjusįjį mušė taip pat. Kaip po muštynių nusimovė kastetą, matė ir D. R., ir A. J.. Kastetą nešiodavosi visada. Iš įvykio vietos sugrįžo pas K. J. į namus, ten pabuvo apie 20 minučių. D. R. davė apsivilkti savo kelnes, nes jo kelnių keliai buvo kruvini. Pats taip pat pasikeitė kelnes ir batelius, kuriuos išplovė kitą dieną (t. 2, b. l. 105–106).

2009-03-19 K. J. patvirtino, kad spyrė koja nukentėjusiajam į krūtinę, ir šis beveik pargriuvo, o kai A. J. nukentėjusįjį laikė, kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, koja du kartus spyrė į pilvą ar į kojas. Kastetą ant rankos užsidėjo po spyrio nukentėjusiajam į krūtinę, nes nukentėjusysis puolė (t. 2, b. l. 111–112).

2008-12-31 K. J. parodė, kad nukentėjusiajam ranka trenkė į galvą, du kartus spyrė į šoną koja. Nuo K. J. smūgio nukentėjusysis buvo parkritęs, bet, atsirėmęs rankomis į žemę, atsistojo tuojau pat. Nukentėjusysis pargriuvo, kai A. J. iš už nugaros šoko jam ant kaklo. Kai nuėjo iš įvykio vietos, nukentėjusysis liko gulėti ant žemės (t. 2, b. l. 122–123).

2008-12-31 A. J. parodė, kad K. J. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, ir šis pargriuvo, bet greitai atsistojo. Tada A. J. iš už nugaros, dešiniojo šono, sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, pakišo koją ir permetė jį per save ant žemės. Nukentėjusysis klūpojo, o A. J. iš už nugaros laikė jį apkabinęs kaklą. Taip laikant D. R. kumščiu nukentėjusiajam į galvą sudavė du smūgius, o K. J. spyrė į pilvą ar kitur. Nukentėjusysis muistėsi, nes norėjo ištrūkti. Kai tai nukentėjusiajam pavyko ir jis kėlėsi, A. J. jam spyrė du kartus į nugarą. Nuo kažkieno smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės. Gulinčiam A. J. porą kartų spyrė į galvą ir pataikė į pakaušį galvos kairėje pusėje. Spyrė ir į kairįjį šoną. K. J. tuo metu buvo prie nukentėjusiojo galvos (t. 2, b. l. 182–184).

2009-01-07 A. J. parodė, kad po pirmo K. J. smūgio koja į krūtinę, nukentėjusiajam į nugarą spyrė D. R., o tada A. J. čiupo nukentėjusįjį už kaklo ir laikė jį parklupdytą. Tuo metu K. J. kumščiu klūpančiam nukentėjusiajam į galvą smogė ne mažiau kaip 3–4 kartus, o D. R. spyrė į kairiąją veido dalį, prie smilkinio, apie du kartus sudavė kumščiu į veidą. Kai K. J. spyrė į krūtinę, nukentėjusysis atsitrenkė į A. J. ir alkūne sudavė A. J. į galvą. A. J. nukentėjusįjį paleido, ir šis parkrito ant žemės. Gulinčiam A. J. du kartus spyrė į kairįjį šoną. Kai nukentėjusysis pradėjo keltis, pribėgęs A. J. spyrė nukentėjusiajam į viršugalvį. Kažkas vėl parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Nueidamas nuo nukentėjusiojo matė, kad draugai prie nukentėjusiojo dar judėjo, girdėjo ne mažiau kaip tris duslius, stiprius smūgius, girdėjo D. R. kalbant. Nueidamas D. R. spyrė nukentėjusiajam į šoną. A. J. matė, kaip artėdamas nuo nukentėjusiojo, K. J. nuo dešinės pirštine apmautos rankos nusimovė kastetą. Kastetas ir pirštinė buvo šlapi, kruvini. K. J. kastetą teko matyti ir anksčiau. Iš įvykio vietos nuėjo į K. J. namus. Ten K. J. persirengė, nes buvo kruvinas, o D. R. davė sportines kelnes (t. 2, b. l. 187–188).

2009-03-23 A. J. patvirtino, kad kol jis laikė E. L., K. J. E. L. dešine ranka sudavė 3–4 smūgius į galvą, o D. R. įspyrė į kairįjį smilkinį ir kumščiu sudavė du smūgius į veidą. A. J. E. L. du kartus spyrė į kairįjį šoną, vieną kartą į viršugalvį. Kai rado telefoną ir pasitraukė toliau, girdėjo 3–4 duslius smūgius. K. J. kastetą pastebėjo, kai ėjo pro mokyklos stadiono žibintus. Pas D. R. jokio kasteto nematė (t. 2, b. l. 191–193).

2008-12-31 A. J. parodė, kad K. J. nukentėjusiajam spyrė į krūtinę, ir šis pargriuvo. Kai nukentėjusysis atsistojo, A. J. iš nugaros pusės jį sugriebė už kaklo. Tada K. J. spyrė nukentėjusiajam į pilvą, o A. J. spyrė du kartus į nugarą, vieną kartą į pakaušį. Kadangi buvo tamsu, kas kiek smūgių sudavė, nematė (t. 3, b. l. 12–16).

Bylos duomenimis (kaltinamųjų parodymai, medicinos specialisto išvada apie sužalojimų kiekį) nustatyta, kad E. L. buvo mušamas intensyviai ir pakankamai ilgai: pirmiausia E. L. buvo mušamas kumščiais ir spardomas iki to momento, kai kaltinamasis A. J. E. L. sučiupo už kaklo ir parklupdytą pradėjo smaugti, vėliau E. L. buvo mušamas A. J. jį laikant už kaklo, net kai A. J. E. L. paleido ir šis parkrito ant žemės, dar ir po to E. L. buvo mušamas. Ant E. L. rankų rasta sužalojimų, kurie galėjo atsirasti ne tik dėl nevienkartinio griuvimo, bet ir būdingų savigynai. Aukštam (189 cm), atletiško kūno sudėjimo (t. 1, b. l. 26) ir blaiviam (t. 1, b. l. 29) nukentėjusiajam įveikti reikėjo laiko. Nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario išoriniame paviršiuje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje pagal dydį, formą bei išsidėstymą būdingos spaudimui rankų pirštų galais (t. 1, b. l. 28). Dėl sugebėjimo kurį laiką gintis, o nukentėjusysis buvo susipažinęs ir su Rytų kovos menais (t. 4, b. l. 107–110), mušimo laikas užsitęsė. Nukentėjusysis buvo mušamas ir kumščiais, ir spardomas kojomis, ir smaugiamas. Kaltinamasis K. J. nukentėjusįjį mušė ir metaliniu kastetu. Nors K. J. kasteto panaudojimą neigia, šio įrankio kūnui žaloti panaudojimą patvirtina teismo medicinos eksperto išvados. Ne mažiau kaip keturi smūgiai kastetu buvo suduoti ir į galvą (t. 1, b. l. 28). K. J. parodymais, norėdamas mušamam nukentėjusiajam padaryti psichologinį poveikį, jis demonstratyviai užsidėjo kastetą ant rankos. Dėdamasis kastetą ant rankos, K. J. buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis šį jo veiksmą turėjo matyti (t. 4, b. l. 90). Kaltinamųjų parodymais, jie E. L. sudavė smūgius ne tik į galvą, bet ir į šonus, nugarą, kojas. Nors šiose E. L. kūno dalyse sužalojimų nerasta (kairio kelio sąnario nubrozdinimas galėjo atsirasti pargriuvus), tokių smūgių sudavimo galimybių neatmetė nė teismo medicinos ekspertas (t. 4, b. l. 124–125). Suduodami smūgius besiginančiam nukentėjusiajam į rūbais pridengtas vietas, kaltinamieji be abejo pastebėjo, kad smūgių poveikis nėra efektyvus, todėl visą dėmesį sutelkė į nukentėjusiojo galvą kaip ypatingai gyvybiškai pavojingą kūno dalį. Teismo medicinos eksperto pastebėjimą, kad mirusio nukentėjusiojo kūnas prieš tyrimą atrodė baisiai (t. 4, b. l. 124), patvirtina ne tik prie specialisto akto pridėtos nuotraukos. Nukentėjusiajam smūgiuota į kaktos kairę ir dešinę puses, į abu smilkinius, pakaušio vidurį ir į kairiąją jo pusę, viršugalvį, nosį. Nosies kaulai, kaukolės pamato priekinės duobės vidurinės dalies akytkaulis buvo sulaužyti. Kadangi nukentėjusysis mirė ne iš karto, parklupdytas ant kelių, laikomas už kaklo, smaugiamas, dusinamas ir tuo pačiu metu ilgą laiką mušamas, kol prarado sąmonę, juto didelį skausmą ir pažeminimą. Itin didelį kaltinamųjų žiaurumą, tikslą suduoti kuo daugiau gyvybei pavojingų smūgių patvirtina ir ta aplinkybė, kad į nukentėjusiojo galvą kaltinamieji sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, iš kurių keturi suduoti kastetu (t. 1, b. l. 28).

Įvykio vietoje šalia E. L. lavono rasti laikrodis, kepurė, ant lavono rastas raktų ryšulys, po lavonu – kraujo klanas patvirtina, kad grumtynės su kaltinamaisiais vyko toje vietoje, kur rastas lavonas, kad sužalotas E. L. po to, kai kaltinamieji pasišalino iš įvykio vietos, niekur nėjo, net nešliaužė. Tai patvirtina jokių nusikaltimo pėdsakų neradimas 50 metrų spinduliu apie lavoną. Kaltinamojo D. R. versija apie tai, kad jis, sugrįžęs į įvykio vietą, grūmėsi su žuvusiuoju, nes šis jį užpuolė, prieštarauja įvykio vietos apžiūros duomenims.

Gausūs panašūs į kraują sutepimai rasti žieminės striukės NIKE apykaklės užpakalinėje dalyje ir pečių juostos nugarinėje dalyje, panašūs į kraują sutepimai rasti juodos spalvos sportinio kostiumo švarko nugaros vidinėje dalyje, storo medvilninio švarko ADIDAS apykaklės viršutinėje dalyje patvirtina, kad kraujas iš sužalotų vietų tekėjo nukentėjusiajam gulint ant nugaros, o ne gulint ant pilvo. Kai S. K. ir S. A. rado nukentėjusįjį gulintį ant pilvo, jis jau buvo miręs, o iš mirusiojo žaizdų kraujas netekėjo. Protokole nėra duomenų, kad būtų rasta kraujo nutekėjimų ant nukentėjusiojo striukės priekinio paviršiaus, kelnių, batų, todėl yra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis po priekinės veido dalies (nosies) sužalojimų nevaikščiojo. Ir teismo medicinos eksperto nuomone, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo vaikščioti ar net atsikelti (t. 4, b. l. 125). Jeigu D. R., kaip tvirtino teisiamajame posėdyje, sugrįžo į įvykio vietą ir surado K. J. laikrodį, tai parnešti laikrodį K. J. nebuvo jokių kliūčių, nes nukentėjusysis E. L. užpulti nebegalėjo.

Liudytojos S. K. parodymais, ji iš namų pasivaikščioti su šunimi išėjo po 24-tos valandos. Bevaikščiodama su šunimi, ji lavoną rado apie 1 val. 30 min., po to sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur į įvykio vietą sugrįžo su liudytoju S. A.. Į greitąją medicinos pagalbos tarnybą skambino apie du ar tris kartus. Užtruko, kol praeiviai padėjo pasitikslinti įvykio vietos adresą. Vėl skambino į GMP. Apie rastą sužalotą žmogų greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešimą užregistravo 2 val. 43 min., o medicininė pagalba į įvykio vietą prie(duomenys neskelbtini) mokyklos (netoli (duomenys neskelbtini)gimnazijos) nuvyko 2 val. 57 min.

Internetiniu (duomenys neskelbtini) žemėlapio atstumų matuokliu nustatyta, kad nuo įvykio vietos iki liudytojos namų tiesiai yra apie 830 metrų. Kol liudytoja S. K. pasivaikščiodama su šunimi nuėjo šį atstumą, praėjo nemažai laiko, per kurį nei ji kaltinamųjų ar vieno iš jų ar kaltinamieji jos nepastebėjo. Kai liudytoja nukentėjusįjį E. L. rado įvykio vietoje, jis, remiantis teismo medicinos eksperto išvada, buvo neseniai miręs (apie 1 val.).

Kaltinamieji į policijos nuovadą buvo pristatyti 2008-12-27 2 val. 35 min., kai nukentėjusiojo E. L. telefoną užstatė lombarde. Iš nuovados paleisti tą pačią naktį 2 val. 59 min. Kolegija netiki kaltinamųjų parodymais, kad D. R., nesugebėjęs be kitų kaltinamųjų pagalbos įveikti nukentėjusiojo, krauju išteptomis kelnėmis sugrįžo į įvykio vietą, nors prieš tai skubinosi (net bėgte) palikti įvykio vietą, ir dar kartą susigrūmė su nukentėjusiuoju, tačiau tiki kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad atsikratę nusikaltimų įkalčių (persirengę K. J. namuose, užstatę nukentėjusiojo telefoną lombarde) jie, bet ne vienas D. R., ketino po lombardo sugrįžti į įvykio vietą (galbūt ir paieškoti K. J. laikrodžio, nors tikslios jo pametimo vietos K. J. nežinojo, nes laikrodžio pasigedo tik prie savo namų ar dar vėliau – kai po muštynių visi trys sugrįžo į K. J. gyvenamojo namo laiptinę (t. 2, b. l. 107–108), išėjus iš lombardo (t. 3, b. l. 60–62), einant į lombardą (t. 2, b. l. 101–103), tačiau tam sutrukdė sulaikymas ir pristatymas į policiją. Savo sumanymą būtų įgyvendinę, kai buvo paleisti iš policijos (remiantis K. J. parodymais, po to, kai juos paleido iš policijos, laikrodžio ieškoti ėjo (t. 2, b. l. 111–112), bet pastebėję, kad įvykio vietoje jau yra medicinos ar policijos darbuotojai (paleidimo iš policijos laikas ir medicinos darbuotojų atvykimo į įvykio vietą laikas šią aplinkybę patvirtina), tokio ketinimo atsisakė.

Kolegija nemano, kad kokios nors įtakos muštynių pradžiai su kaltinamaisiais turėjo tai, jog nužudytasis kažkada prieš mirtį buvo vartojęs nenustatytą kiekį amfetamino, kad šios psichotropinės medžiagos paveiktas žuvusysis pats buvo agresyvus ir be jokios priežasties užpuolė kaltinamuosius, nes E. L. šlapime rasti tik amfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 33), o specialisto P. M. parodymai teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 125–126) prielaidos, kad pats E. L. galėjo užpulti kaltinamuosius, nepagrindė. Kaltinamųjų kaltė dėl tyčinio E. L. nužudymo itin žiauriai yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaltinamieji suprato itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą, nes, veikdami bendrai, stebėdami vienas kito veiksmus, suduodami į nukentėjusiojo gyvybei ypač pavojingą kūno dalį – galvą – daug smūgių kojomis, kastetu, kumščiais intensyviai ir ilgą laiką, pasinaudodami nukentėjusiojo bejėgiškumu, kai kaltinamasis A. J. laikė nukentėjusįjį už kaklo smaugdamas ir dusindamas, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, suvokė, kad dėl tokio smurto panaudojimo nukentėjusįjį gali ištikti mirtis arba jis gali būti sunkiai sužalotas, tačiau konkrečių pasekmių savo sąmonėje nedetalizuodami, iš anksto nužudyti nesitardami (tokį susitarimą nusikaltimo darymo metu atstojo konkliudentiniai veiksmai) norėjo ir aktyviais veiksmais siekė bet kurios iš tų pasekmių atsiradimo, todėl kaltinamieji nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta medicininė pagalba, paliko nukentėjusįjį nakties metu nuošalioje vietoje, esant nulinei lauko temperatūrai mirti, nepalikdami jokių šansų išgyventi. Nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo keleto į galvą suduotų smūgių visumos, nuo galvos smegenų sumušimo ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžio, išsivysčius galvos smegenų bei plaučių pabrinkimui ir aspiracijai krauju. Tokia kaltinamųjų K. J., D. R., A. J. nusikalstama veika – tyčinis nužudymas žmogaus itin žiauriai, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Laikytina, jog įrodyta ir tai, kad kaltinamasis K. J. nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį panaudojo E. L. nužudymo metu 2008 m. gruodžio 27 d., 2008 m. birželio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai įgijo iš R. Š. ir laikė savo bute, (duomenys neskelbtini). Šį nešaunamąjį ginklą – kastetą – K. J. neteisėtai nešiojosi, kol 2008 m. gruodžio 30 d. kratos metu policijos pareigūnai kastetą surado ir paėmė.

Kaltinamasis K. J. kasteto neteisėto įgijimo, nešiojimo faktą pripažino, tik neigė šio ginklo panaudojimą E. L. nužudymo metu.

Neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu – kastetu – faktą patvirtino kaltinamieji D. R., A. J., liudytojas R. Š., kuris parodė, kad jis kastetą K. J. padovanojo 2008 metų vasarą.

Kastetas buvo surastas ir paimtas 2008-12-30 kratos metu K. J. bute, (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (t. 2, b. l. 25–26, 27–30).

Kaltinamojo K. J. nusikalstama veika dėl neteisėto nešaunamojo ginklo – kasteto – įgijimo ir nešiojimo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d.

Dėl kaltinimų pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 9 p., 180 str. 2 d.

Kaltinamieji yra kaltinami E. L. nužudymu dėl chuliganiškų paskatų, o nužudymas dėl šių paskatų kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kaltinamieji yra kaltinami E. L. nužudymu ir dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama tik tada, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Savanaudiškumas baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip nusikaltimo motyvas – skatinamoji priežastis, pagrindas nusikalstamam veiksmui – nužudymui.

Atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis, siekiant pagrobti jo turtą, susijęs su įsibrovimu į patalpą arba nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimu.

Objektyvių bylos duomenų, kurie duotų neginčytiną pagrindą manyti, kad E. L. buvo nužudytas dėl chuliganiškų paskatų ar turint tikslą pagrobti jo turtą, ar dėl kitokių savanaudiškų paskatų, nėra. Nukentėjusysis žuvo, liudytojai, kurie galėjo matyti įvykio pradžią, nenustatyti. Apie tai, kur kaltinamieji susitiko E. L. ir dėl ko įvyko grumtynės, žinoma tik iš kaltinamųjų parodymų. Tai, kad buvo pagrobtas ir nukentėjusiojo telefonas, duoda tik pagrindą įtarti, kad nukentėjusiojo užpuolimo priežastimi buvo tikslas atimti jo telefoną.

2008-12-30 apklaustas kaip įtariamasis D. R. parodė, kad jis pro (duomenys neskelbtini) gimnaziją ėjo priekyje K. J. ir A. J., kurie buvo atsilikę. Iš kur atbėgo nukentėjusysis, nepastebėjo. Pasakęs „koks senelis šaltis“, nukentėjusysis kumščiu smogė D. R. į kairįjį smilkinį. D. R. nukentėjusiajam į galvą kumščiais sudavė du smūgius. Tuo metu atbėgo draugai, ir nukentėjusysis puolė K. J., kurį atstūmė rankomis (t. 3, b. l. 60–62). 2009-03-23 apklaustas kaip įtariamasis D. R. parodė, kad nukentėjusysis E. L. prie jo pribėgęs paklausė, kas Kalėdų senelis, pareikalavo cigaretės ir kumščiu smogė D. R. į smilkinį. D. R. pabėgo. Tuo metu pribėgo K. J. ir A. J.. Nukentėjusysis puolė prie vieno, puolė prie kito, paslydo ir pargriuvo (t. 3, b. l. 68–70).

2008-12-30 apklaustas kaip įtariamasis K. J. parodė, kad 2008-12-26 buvo pas draugę J. K., po to vėlai vakare susitiko su A. J. ir D. R., nusivedė juos pas save į namus, kur per dvi valandas išgėrė 3 ar 4 dviejų litrų talpos plastikinius butelius alaus, o po to išėjo pasivaikščioti po savo gyvenamąjį rajoną. Ėjo pro (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadioną, kur ant cementinių blokų sėdėjo vaikinas. Praeidamas D. R. parodė A. J. į vaikiną ir pasakė, kad sėdi senis šaltis. Vaikinas puolė prie D. R. ir A. J., o kai priėjo K. J., tai puolė ir prie jo, čiupo už striukės ir jį nuo savęs atstūmė (t. 2, b. l. 101–103).

2008-12-31 teismo posėdyje K. J. parodė, kad D. R., pamatęs nukentėjusįjį, A. J. pasakė: „žiūrėk, Kalėdų senelis sėdi“. Nukentėjusysis puolė pirmas, puolė A. J. (t. 2, b. l. 122–123).

2008-12-31 apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad 2008-12-26, iki 23-ios ar 24-tos, visi trys kaltinamieji pas K. J. namuose gėrė alų. Po to ėjo pasivaikščioti. Eidami pro (duomenys neskelbtini) gimnaziją, A. J. su D. R. kalbėjosi apie Kalėdas, K. J. ėjo šiek tiek atsilikęs. Nukentėjusįjį pamatė pareinantį nuo stadiono. Su juo susitiko ant žolyno. Pirmas puolė nukentėjusysis, klausdamas, kas yra senelis šaltis, bandė įspirti D. R.. Buvo tamsu. A. J. paragino ateiti K. J.. Kai priėjo K. J., nukentėjusysis jį puolė (t. 2, b. l. 182–184). 2008-12-31 teismo posėdyje A. J. parodė, kad nukentėjusysis pirma užpuolė D. R., o kai šis pabėgo, tada puolė K. J. (t. 3, b. l. 12–16).

Apie nukentėjusiojo telefono atsiradimo pas A. J. aplinkybes tėra žinoma tik iš kaltinamųjų parodymų.

2008-12-30 apklaustas kaip įtariamasis D. R. parodė, kad, bėgdamas iš muštynių vietos, A. J. iš kišenės išsitraukė telefoną ir pasakė, kad nukentėjusiojo telefoną rado ant žemės. Telefoną A. J. užstatė lombarde (t. 3, b. l. 60–62).

2009-03-23 D. R. parodė, kad jis po muštynių iš įvykio vietos pabėgo pirmas, o paskui jį ir jo draugai. Nepribėgus bendrabučių, vėl visi trys susitiko, ir A. J. parodė telefoną. Pagrobti telefoną nesitarė. Kokį telefoną užstatė lombarde, A. J. nesakė. Gautais už telefoną pinigais D. R. nesinaudojo (t. 3, b. l. 68–70).

2008-12-31 teismo posėdyje K. J. parodė, kad iš nukentėjusiojo telefoną paėmė A. J., bet iš pradžių telefono neparodė, parodė vėliau. Į lombardą nunešti telefoną sugalvojo A. J. (t. 2, b. l. 122–123).

2009-01-07 A. J. parodė, kad radęs ant žemės nukentėjusiojo telefoną, paragino draugus baigti muštynes ir eiti (t. 2, b. l. 187–188).

Liudytojas R. B. parodė, kad pirko iš K. J. mobiliojo ryšio telefoną, kurį pardavė draugui J. už 100 litų. K. J. sumokėjo 80 litų. Pirkinį iš K. J. paėmė E. B..

Liudytojas J. G. parodė, kad iš R. B. pirko telefoną už 100 litų.

Liudytojas T. T. parodė, kad 2008 m. gruodžio 26–27 d. naktį dirbo lombarde, kuris yra (duomenys neskelbtini). Naktį į lombardą užėjo du asmenys, kurie užstatė telefoną, o po to užėjo policininkai.