Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas nubausti J. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. 800 Lt bauda ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nesant J. L. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) 2012-08-03 nutarimu J. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. už tai, kad UAB „V (duomenys pakeisti)“ supaprastintų neskelbiamų derybų būdu vykdant viešąjį pirkimą „Įmokų surinkimo paslaugos“ (toliau - Viešasis pirkimas) buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) ir UAB „V“ Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų UAB „V“ prezidento 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 207 (toliau - Taisyklės, galiojusios nuo 2010-05-05) bei Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų UAB „V“ prezidento 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 449 (toliau - Taisyklės) reikalavimai (Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7).

UAB „V“ Viešojo pirkimo komisija (toliau - Komisija), kurios nare buvo J. L., Viešojo pirkimo procedūras vykdė vadovaudamasi Taisyklių 78.4 p. bei Taisyklių, galiojusių nuo 2010-05-05, 41.5 p., kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali pateikti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos perkančiajai organizacijai tinkamos alternatyvos.

UAB „V“ 2010 m. ir 2011 m. viešųjų pirkimų planuose nustatytas aukščiau nurodytų paslaugų pirkimo būdas – supaprastintos neskelbiamos derybos. Tačiau Komisijos 2010-11-29, 2011-01-24 protokoluose nenurodytos aplinkybės, įrodančios, kad tik tiekėjai AB „D (duomenys pakeisti) bankas, UAB „M (duomenys pakeisti)“ bei „G (duomenys pakeisti)“ yra išimtiniai vieninteliai tiekėjai (su kuriais sudarytos įmokų surinkimo paslaugų sutartys), galintys teikti ir turintys išimtinę teisę teikti tokias paslaugas, tuo labiau, kad 2011 m. UAB „V“ sudarė 3 įmokų surinkimo sutartis, o pagal 2011 m. pirkimo planus ketino sudaryti dar ne mažiau kaip 8 analogiškas sutartis, t. y. tos pačios kategorijos ir to paties viešojo pirkimo objekto kodo, numatytu tokiu pačiu viešojo pirkimo būdu.

Komisijos, kurios nare buvo J. L., sprendimas Viešąjį pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo yra nepagrįstas, pažeidžia Taisyklių, galiojusių nuo 2010-05-05, 41.5 p. ir Taisyklių 78.4 p. reikalavimus.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. L. atstovės advokatės J. Judickienės skundą, 2012-10-08 nutarimu panaikino Tarnybos 2012-08-03 nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant J. L. veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Tarnyba apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-08 nutarimą paliekant Tarnybos 2012-08-03 nutarimą nepakeistą.

Nurodo, kad Įstatymo 85 str. 2 d. numatyta, kad perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Ši Įstatymo nuostata įpareigoja perkančiąsias organizacijas supaprastintus viešuosius pirkimus vykdyti išimtinai pagal savo pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija pažeidžia pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tai reiškia, jog ji nevykdo ir pažeidžia Įstatymo 85 str. 2 d. reikalavimus. Todėl galima teigti, kad J. L., pažeidusi Taisyklių, galiojusių nuo 2010-05-05, 41.5 punkto ir Taisyklių 78.4 punkto reikalavimus, kartu pažeidė ir Įstatymo 85 str. 2 d. reikalavimus.

Pažymi, kad jokiame teisės akte, išskyrus Lietuvos Respublikos ATPK, nėra numatyta administracinė atsakomybė už supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymą. Vadovaujantis teismo nutarime nurodytais motyvais, išeitų taip, kad už supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, padarytus iki 2011-12-22 Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. pakeitimo, administracinė negalėtų būti taikoma. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos ATPK 1 str. reikalavimams.

Jeigu Tarnybos 2012-08-03 nutarime dėl formalios klaidos ir nėra nurodytas Įstatymo 85 str. 2 d. pažeidimas, tai nereiškia, kad šis nutarimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas turi teisę ištaisyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimo klaidas, jeigu tokių esama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-89/2010).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2002-09-25 išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ str., 224, 247⁷ ir 259¹ str.“ atsispindi įstatymų leidėjo valia taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatytą atsakomybę už Įstatymo pažeidimus tam, kad būtų išvengta situacijos, kai Tarnyba pati priima poįstatyminius teisės aktus ir pati taiko atsakomybę už šių teisės aktų pažeidimą. Pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. nurodydamas, kad administracinė atsakomybė taikoma tik už Įstatymo pažeidimus, neturėjo tikslo įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kad administracinė atsakomybė negalėtų būti taikoma už perkančiųjų organizacijų patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės nėra Įstatymą įgyvendinantis teisės aktas. Įstatymas yra norminis teisės aktas, kuris gali būti įgyvendinamas tik norminiais poįstatyminiais teisės aktais. Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės taikomos tik perkančiosios organizacijos vykdomiems viešiesiems pirkimams. Be to, Įstatymo ir supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reguliavimo objektai yra skirtingi.

J. L. atstovė advokatė J. Judickienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Teigia, kad kaip teisingai nurodė teismas, iki 2012-01-01 galiojusi Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. dalies redakcija numatė administracinę atsakomybę tik už Įstatymo nuostatų pažeidimą. Administracinė atsakomybė už Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus nebuvo nustatyta. J. L. nebuvo kaltinama pažeidusi kokias nors Įstatymo nuostatas.

Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2002-09-25 išvados atmestini, nes joje neužsimenama apie administracinę atsakomybę už perkančiųjų organizacijų patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus. Tarnyba siekia plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatantį įstatymą. Toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. 1 d., teismų praktikoje visuotinai pripažįstamam principui, draudžiančiam plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas. Lietuvos Respublikos ATPK nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukti asmens vien dėl to, kad efektyviau būtų vykdoma jų kontrolė. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-89/2010 nėra aktuali šioje byloje, nes bylų aplinkybės nėra tapačios. Apeliaciniame skunde nepagrįstai formuluojami nauji kaltinimai, kurie nebuvo suformuluoti Tarnybos 2012-08-03 nutarime.

Tarnybos apeliacinis skundas netenkinamas.

Tarnybos 2012-08-03 nutarimu J. L. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. Šio straipsnio 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1260 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutarime, J. L. inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. redakcija numatė administracinę atsakomybę tik už Įstatymo nuostatų pažeidimą, tačiau nenumatė administracinės atsakomybės už Įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus. Be to, Įstatymo, nustatančio viešųjų pirkimų vykdymo tvarką ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarką, pažeidimas yra būtinas Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju J. L. buvo pareikštas kaltinamas pažeidus Taisyklių, galiojusių nuo 2010-05-05, 41.5 p. ir Taisyklių 78.4 p. reikalavimus, tačiau nenurodytas nei vienas Įstatymo atitinkamos nuostatos pažeidimas. Administracinė atsakomybė už Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, kaip savarankišką teisės pažeidimą, atsirado tik 2012-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. dispozicijos redakcijai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vien tai, kad Tarnybos 2012-08-03 nutarimu J. L. buvo pripažinta pažeidusi Taisyklių, galiojusių nuo 2010-05-05, 41.5 p. ir Taisyklių 78.4 p. reikalavimus, negali būti pagrindas konstatuoti, kad jos veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Įstatymo 85 str. 2 d. numatyta, jog perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, todėl galima teigti, kad J. L., pažeidusi Taisyklių, galiojusių nuo 2010-05-05, 41.5 p. ir Taisyklių 78.4 p. reikalavimus, kartu pažeidė ir Įstatymo 85 str. 2 d. reikalavimus. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008, N575-327/2012). Įstatymo 85 str. 2 d. nuostatos pažeidimas nebuvo inkriminuotas J. L. administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl šios Įstatymo nuostatos pažeidimo konstatavimas teismo procesiniame sprendime peržengtų bylos nagrinėjimo ribas.

Tarnybos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-89/2010 šiuo atveju nėra aktuali, nes joje nustatytos bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių. Apeliaciniame skunde pateikiama Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2002-09-25 išvados „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ str., 224, 247⁷ ir 259¹ str.“, taip pat Įstatymo ir supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tarpusavio santykio interpretacija nepaneigia to fakto, kad asmuo gali būti traukiamas už Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą tik pripažinus jį padarius Įstatymo, nustatančio viešųjų pirkimų vykdymo tvarką ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarką, pažeidimą.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-08 nutarimą Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą ir Viešųjų pirkimų tarybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.