- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- I-1726-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04614-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Jolanta Vėgelienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2018-11-22 sprendimą Nr. KS-287 „Dėl V. P.“ (b. l. 1–3).
Paaiškino, kad tyrimas dėl viešųjų ir privačių interesų galimo pažeidimo buvo pradėtas VTEK gavus informaciją apie tai, kad pareiškėjas, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, pateikė Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimo „Dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo“ projektą ir šio projekto aiškinamąjį raštą. VTEK 2018-04-26 Tarybai pavedė įvertinti ar pareiškėjas, dalyvaudamas priimant sprendimą dėl jo pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, numatančių pareigą vengti interesų konflikto ir draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o jam kilus – nusišalinti. Elektrėnų savivaldybės meras sudarė darbo grupę, kuri, atlikusi tyrimą, išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų. Nepaisant to, VTEK nusprendė tyrimą atlikti pati, nustačiusi, kad Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu sudarytos darbo grupės pateiktas pareiškėjo veiklos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatų, priėmė sprendimą, jog pareiškėjas neišvengė interesų konflikto situacijos ir nenusišalino nuo dalyvavimo bet kokiose sprendimo, susijusio su pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimu, rengimo, derinimo procedūrose.
Pareiškėjo teigimu, VTEK padaryta išvada, kad jis dalyvavo rengiant sprendimo dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo projektą yra nepagrįsta, nes Tarybos sprendimai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo, Tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų nuostatomis. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo kūrimo procesas buvo pradėtas nuo iniciatyvos, kurią pateikė ne pareiškėjas, o savivaldybės meras, kuris pavedė savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriui parengti Tarybos sprendimo projektą. Teisės ir personalo administravimo skyrius savarankiškai parengė ir suderino sprendimo projektą su kalbos tvarkytoju, teisininku ir finansininku be jokio pareiškėjo įsikišimo. Pareiškėjo parašo nėra sprendimo projekto aiškinamojo rašto dalyje, skirtoje projekto derintojams. Sprendimo projekto rengėjas, pabaigęs rengti sprendimo projektą (t. y. pasibaigus sprendimo projekto rengimo procedūroms), sprendimo projektą kartu su aiškinamuoju raštu 2018- 02-07 pateikė mero referentui, kuris tą dieną įregistravo aiškinamąjį raštą gautų dokumentų registre. Tik tada jau parengtas bei suderintas sprendimo projektas, kartu su aiškinamuoju raštu buvo pateiktas pareiškėjui, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, sprendimo projektą pateikė merui, pasirašydamas aiškinamajame rašte. Taigi pareiškėjas aiškinamajame rašte pasirašė tik tada, kai sprendimo projektas jau buvo parengtas ir nėra pagrindo šio parašo laikyti kaip dalyvavimo sprendimo projekto rengimo procedūrose. Be to, pareiškėjas nedalyvavo ne tik sprendimo projekto rengimo, bet ir sprendimo projekto svarstymo, sprendimo priėmimo procedūrose, t. y. siekdamas, kad savo buvimu nedarytų įtakos Tarybos nariams priimant sprendimą, pareiškėjas paliko posėdžių salę Elektrėnų savivaldybės tarybos kontrolės komiteto posėdžio metu ir taip pat Tarybos 2018-02- 21 posėdžio metu (svarstant ir priimant minėto sprendimo projektą).
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–41).
Paaiškino, kad asmens tarnybinėje veikloje gali atsirasti būtinybė spręsti klausimus, kurie kartu gali būti veikiami ir privataus intereso, nuo kurio įtakų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymas ir saugo. Nagrinėjamu atveju, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einančio pareiškėjo tarnybinėje veikloje susiklosčiusios tam tikros aplinkybės, t. y. būtinybė spręsti kausimus dėl jo pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo, tapo interesų konflikto, kurio jis neišvengė, priežastimi. Pareiškėjas pasirašė Tarybos sprendimo dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo projekto aiškinamajame rašte ir kartu su šio sprendimo projektu teikė jį merui. Tarybos posėdyje svarstytinų klausimų kartu su sprendimų projektais merui pateikimas yra viena būtinų visos Tarybos sprendimų priėmimo procedūros dalių, kurią atlikus, projektas teikiamas svarstyti Tarybos posėdyje, priimant galutinį sprendimą. Taigi administracijos direktoriaus pasirašymas Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte nėra tik formali procedūra, o priešingai, tai vienas etapų, be kurio nebūtų įmanomas tolimesnis Tarybos sprendimų priėmimo procesas.
Interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo (susidedančio iš keleto etapų) stadijoje. Nagrinėjamu atveju viename šių etapų pareiškėjas veikė aktyviai (pasirašė jam interesų konfliktą keliančio Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte bei pateikė jį merui) ir neišvengė interesų konflikto situacijos. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnis nenumato išimčių sprendimų, kuriais patvirtinama tam tikra procedūros eiga ar kiti faktai, priėmimui, t.y. priimant tokius sprendimus galioja bendrosios interesų konfliktų valdymo taisyklės (informavimas, nusišalinimo pareiškimas ir kt.). Be to, pareiškėjui, einančiam Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, turi būti taikomi aukščiausi elgesio standartai ir dėl jo veiksmų visuomenei neturi kilti nė menkiausių abejonių. Pareiškėjo ginčijamas VTEK sprendimas priimtas remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais bei juose įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir kt. principais, paremtas galiojančia Lietuvos teismų praktika. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir raštu bei žodžiu pateikė VTEK paaiškinimus, VTEK įvertino juose pateiktus pareiškėjo argumentus.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTEK sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. VTEK ginčijamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, pasirašęs Tarybos sprendimo „Dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo“ projekto aiškinamajame rašte ir kartu su šio sprendimo projektu teikęs jį merui, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad V. V. 2018-02-23 prašymu kreipėsi į VTEK, prašydamas ištirti galimą pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, dėl to, jog pareiškėjas nenusišalino nuo sprendimo dėl jo paties atlyginimo pakėlimo priėmimo (b. l. 48–49).
Teismas nustatė, kad Taryboje 2018-02-07 užregistruotas Elektrėnų savivaldybės mero sprendimo „Dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo“ projektas, prie jo pridedamas tvirtinamas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas ir 2018-02-06 aiškinamasis raštas (b. l. 10–16). Nurodyto aiškinamojo rašto skilties „Specialistų vertinimai (derinimai)“ pabaigoje pasirašė pareiškėjas, prie jo parašo pažymėta, kad administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, teikia merui šį savivaldybės tarybos posėdyje svarstytiną klausimą kartu su sprendimo projektu (b. l. 15).
Elektrėnų savivaldybės meras 2018-02-07 potvarkiu nutarė 2018-02-21 10.00 val. sušaukti Tarybos posėdį, vienas iš Tarybai teikiamų klausimų buvo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimas (b. l. 68–69). Kaip matyti iš 2018-02-19 Tarybos posėdžio protokolo, trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimas – Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja pristatė tarybos sprendimo projektą, tarybos sprendimo projektui pritarta. Prieš šio klausimo nagrinėjimą pareiškėjas išėjo iš salės (b. l. 70–71). Tarybos 2018-03-05 protokole užfiksuota, kad 2018-02-21 vykusio posėdžio metu svarstytas klausimas dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos patvirtinimo – Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja pristatė sprendimo projektą, nutarta priimti sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šiame 2018-02-21 posėdyje dalyvavo patariamojo balso teisėmis (b. l. 72–77). Taigi 2018-02-21 Elektrėnų savivaldybės meras priėmė sprendimą patvirtinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės A lygį ir 17 kategoriją (b. l. 78).
VTEK, gavusi duomenų, kad pareiškėjas pateikė Tarybos sprendimo „Dėl administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, lygio ir kategorijos nustatymo“, kuriuo 2018-02-21 posėdyje patvirtintas jo pareigybės lygis, aprašymas ir kategorija bei pareiginės algos priedas, projektą ir šio projekto 2018-02-06 aiškinamąjį raštą, kreipėsi į Tarybą, prašydama atlikti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams (b. l. 85). Elektrėnų savivaldybės meras 2018-08-23 raštu informavo VTEK, kad šiam klausimui spręsi sudarė darbo grupę, kuri rinkosi į tris posėdžius, įvertinusi turimus duomenis pateikė motyvuotą išvadą, kuriai 2018-08-22 Tarybos posėdyje balsų dauguma pritarė (b. l. 88). Pagal minėtą darbo grupės išvadą, pareiškėjas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų (b. l. 90–92). Atsižvelgiant į tai, kad darbo grupės išvadoje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų pateikęs nusišalinimą nuo interesų konfliktą jam keliančio sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų, VTEK nusprendė pripažinti, kad pareiškėjo elgesio vertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje reikalavimų ir tyrimą jo atžvilgiu pradėti pati (b. l. 96–97).
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
Pagal Tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Tarybos 2017-04-25 sprendimu Nr. V.TS-56 (toliau – ir Reglamentas), 8 punktą, Tarybos posėdyje svarstomus klausimus kartu su sprendimų projektais merui kaip vienas iš pateikiančių asmenų nurodomas savivaldybės administracijos direktorius. Tarybos sprendimai priimami, kai Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su parengtais sprendimų projektais merui pateikia nurodyti asmenys, įskaitant ir administracijos direktorių (Reglamento 13.2 papunktis), sprendimų projektai pateikiami kartu su aiškinamaisiais raštais (Reglamento 13.3 papunktis), o aiškinamajame rašte turi būti žymos, kad sprendimo projektas suderintas su kalbos tvarkytoju, teisininku ir savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, kuruojančių sprendimo projekte sprendžiamus klausimus, vedėjais, aiškinamajame rašte turi būti sprendimo projektų rengėjų ir pristatytojų parašai (Reglamento 13.5 papunktis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento 13.7 papunktį, aiškinamasis raštas su priedais pateikiamas administracijos direktoriui, kuris administracijos vardu pasirašydamas aiškinamajame rašte suderina sprendimo projektą ir pateikia jį merui, kuris aiškinamajame rašte nurodo kokiems komitetams siūlo svarstyti sprendimo projektą (Reglamento 13.8 papunktis). Taigi galiausiai, savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka buvo pateikti sprendimų projektai (15 punktas).
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Apibendrinant nustatytą teisinį reglamentavimą bei faktinę situaciją, teismas konstatuoja, kad VTEK pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, jog pasirašymas aiškinamajame rašte nelaikytinas dalyvavimu sprendimo projekto priėmimo procedūrose. Pažymėtina, kad pareiškėjas pasirašė sprendimo projekto aiškinamajame rašte, toks parašas nelaikytinas vien formaliu veiksmu, nes, vadovaujantis Reglamento 13.7 papunkčiu, administracijos direktorius administracijos vardu pasirašydamas aiškinamajame rašte suderina sprendimo projektą ir pateikia jį merui. Taigi pareiškėjas ginčo sprendimo projekto aiškinamajame rašte parašu suderino sprendimo projektą ir toks veiksmas yra privalomas prieš teikiant sprendimo projektą merui. Teismo vertinimu, sprendimo projekto derinimas patenka į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį, nes laikomas veiksmu, galinčiu paveikti tvirtinami sprendimo projekto turinį. Pažymėtina, kad administracijos direktorius yra paskutinis asmuo suderinantis sprendimo projektą prieš teikiant jį merui (Reglamento 13.2-13.3, 13.5 papunkčiai), taigi pareiškėjas turi teisę nederinti sprendimo projekto, jeigu atitinkami projekte užfiksuoti duomenys, jo manymu, yra netinkami ar neteisingi. Todėl pareiškėjo parašas aiškinamajame rašte, kuriuo patvirtinama, jog sprendimo projektas yra suderinamas, laikytinas ne formaliu veiksmu, o viena iš Reglamente įtvirtintų sprendimų projektų patikros ir kontrolės formų.
Teismo vertinimu, suderinant sprendimo projektą parašu egzistavo pareiškėjo privatus interesas ir interesų konflikto situacija. Pažymėtina, kad sprendimu, kurio projektas suderintas pareiškėjo parašu, nustatomas pareiškėjo darbo užmokesčio dydis (pareiginė alga ir priedai), kaip matyti iš sprendimo projekto turinio, juo nustatomas aukštesnis pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareiginės kategorijos dydis (vietoje 16, nustatoma 17). Taigi šiuo sprendimo projektu, kurį kaip tinkamą savo parašu prieš teikiant merui suderino pareiškėjas, padidinamas paties pareiškėjo darbo užmokestis, kas reiškia, kad pareiškėjas priima sprendimą derinti teisės akto, tiesiogiai paveikiančio jo finansinę situaciją, projektą. Taigi nagrinėjamu atveju egzistavo privataus ir viešojo interesų konflikto situacija, apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nesiėmė jam Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto situacijos ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nes nenusišalino nuo sprendimo, kuriuo jam sukeliami tiesioginiai padariniai, derinimo, neinformavo savo institucijos vadovo apie esamą interesų konfliktą. Nors pareiškėjas nusišalino nuo sprendimo projekto svarstymo 2018-02-19 Elektrėnų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje, tačiau pasirašydamas sprendimo projekto aiškinamajame rašte tiesiogiai galėjo daryti įtaką sprendimo projektui (jo turiniui), kuris, ateityje pasirašytas mero, sukels jam tiesioginius finansinius padarinius (padidins jo darbo užmokestį). Todėl vien nusišalinimas nuo sprendimo projekto svarstymo nereiškia, kad pareiškėjas ėmėsi pakankamai priemonių interesų konfliktui išvengti, nes jis vis tiek galėjo paveikti sprendimo projektą jo derinimo stadijoje (jį suderinti arba nesuderinti prieš teikiant merui). Be to, pareiškėjas prieš priimdamas sprendimą suderinti sprendimo projektą neinformavo savivaldybės tarybos, kuriai jis yra tiesiogiai pavaldus (pagal viešai skelbiamą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2015-05-20 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V.TS-6, 8 punktą). Pareiškėjo nusišalinimas 2018-02-19 posėdyje nereiškė, kad jis nusišalino nuo sprendimo projekto derinimo, nes tokiu veiksmu, jis nusišalino tik nuo sprendimo projekto posėdyje svarstymo, bet jo teisė nederinti sprendimo projekto išliko ir interesų konflikto situacija nebuvo pašalinta. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė interesų konflikto situaciją, kuri jo paties veiksmais nebuvo pašalinta, todėl VTEK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Pareiškėjo argumentai, jog jis atliko formalią pareigą, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, pasirašyti sprendimo projekto aiškinamajame rašte prie pateikiant sprendimo projektą merui, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vengti interesų konflikto. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viena vertus, valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, tačiau taip pat toks asmuo turi pareigą vengti interesų konflikto. Būtent Įstatymas įtvirtina taisykles, pagal kurias turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėta pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1422-10). Taigi vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai buvo formalaus pobūdžio ar negalėjo būti neišvengiami, priešingai, pareiškėjas turėjo Įstatyme numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų (informuoti tiesioginį vadovą ar nusišalinti nuo tokios įstatyme numatytos pareigos pasirašyti sprendimo projekto aiškinamąjį raštą atlikimo), tačiau jų neatliko ir interesų konflikto situacijos neišvengė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti konkrečias pasekmes, patvirtinančias, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2959/2012, 2012-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012, 2007-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/2017 ir kt.). Todėl aplinkybė, kad konkrečiu atveju nenustatyta konkrečių sprendimo projekto suderinimo pasekmių pareiškėjo atžvilgiu, jo neatleidžia nuo atsakomybės ir pareigos laikytis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų pareigų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas VTEK 2018-11-22 sprendimas Nr. KS-287 „Dėl V. P.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.