- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-502-1569-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. VPK) įgaliotas pareigūnas E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P147568 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad 2008 m. kovo 27 d., 11.00 val., į Vilniaus m. VPK 5 – ąjį policijos komisariatą kreipėsi G. M., kuri nurodė, kad ji, būdama buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkė, nuo 2008 m. kovo 25 d. negali patekti į minėtą butą, kadangi negali atrakinti šio buto įėjimo durų spynos. Jos teigimu, minėto buto bendraturtis E. S. savavališkai pakeitė šio buto įėjimo durų spyną.
Protokole pažymima, jog E. S. veika esminės žalos G. M. teisėms ir teisėtiems interesams nepadarė, todėl ji kvalifikuotina pagal ATPK 188 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2008 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. A11-1329 (toliau – ir Nutarimas) E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
E. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde E. S. teigė, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis neigė, kad pakeitė buto, kurio bendraturtė yra G. M., įėjimo durų spyną ir nedavė jai rakto, kuriuo ji galėtų atrakinti minėtą spyną. Nurodė, kad G. M. jai nuosavybės teisėmis priklausančia minėto buto dalimi nesinaudoja, nes ją nuolat nuomoja, dėl ko buto raktus perduoda nuomininkams. G. M. nuolat gyvena kitoje vietoje. Akcentavo, jog jiems nuosavybės teisėmis priklausančio buto įėjimo spynos jis niekada nėra keitęs, o dėl prarasto rakto G. M. taip pat į jį nėra kreipusis. Pabrėžė, kad G. M., būdama minėto buto bendraturte, bet kada galėjo pakeisti įėjimo durų spyną ar pasigaminti kitą raktą tuo atveju, jeigu būtų praradusi savąjį. Tai patvirtina ir tas faktas, jog E. S. perdavė G. M. raktą nuo bendro įėjimo į butą spynos, idant ji pasidarytų jo dublikatą. Pažymėjo, kad nepadarė jam inkriminuojamo administracinio tesės pažeidimo. Laikėsi pozcijos, jog trukdymas savininkui naudotis jam priklausančiu turtu turėtų būti nagrinėjamas remiantis civilinės teisės normomis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu E. S. skundą patenkino ir Nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos iškelimo vada buvo G. M. 2008 m. kovo 27 d. skundas Vilniaus m. VPK 5 – ajam policijos komisariatui, kuriame ji teigė, kad dėl E. S. savavaldžiavimo negalinti patekti į jai nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atkreipė dėmesį į tai, jog policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buto durų niekas neatidarė, o apklausti E. S. kaimynai negalėjo patvirtinti, jog jis pakeitė įėjimo durų spyną, be to, šiuo klausimu išsiskyrė ir ten buvusių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai: P. K. teigė, kad spynos širdelė buvo pakeista, o jo kolega paaiškino priešingai.
Pažymėjo, jog tą aplinkybę, kad buvo pakeista buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durų spyna, nurodė G. M. Rėmėsi ATPK 256 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžė, jog nukentėjusiojo paaiškinimai tėra viena iš administracinio teisės pažeidimo įrodinėjimo priemonių, kuri turi būti tiriama kartu su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įėjimo durų spynos pakeitimo faktas nebuvo įrodytas. Nurodė, jog G. M. ir E. S. nuolat konfliktuoja, dėl ko kyla pagrįstų abejonių G. M. paaiškinimų teisingumu. Be to, nukentėjusioji neatvyko į teisminį bylos nagrinėjimą.
Vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą, E. S. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties, nutraukė.
III.
G. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde G. M. nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir šališkas. Teigia, jog apie teisminį bylos nagrinėjimą ji nežinojo, nes nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2008 m. birželio 22 d. gydėsi Druskininkų sanatorijoje „Eglė”. Vertino, jog skundžiamas nutarimas yra neobjektyvus todėl, jog ji, taip pat ir H. S., kurio parodymai, anot jos, galėtų būti vertingi, nebuvo apklausti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
E. S. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, kuriame numatyta, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 iki 500 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu, remdamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, minėtą Nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukė.
Nukentėjusioji G. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. S. ir G. M. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčiai. Nukentėjusioji teigia, jog E. S., pakeisdamas minėto buto įėjimo durų spyną ir apie tai neinformuodamas jos bei neduodamas jai rakto nuo šios spynos, apribojo jos galimybes naudotis jai nuosavybės teisėmis priklausančia buto dalimi. Taigi E. S. yra kaltinamas tuo, jog įgyvendindamas savo tikrą teisę, padarė žalos G. M. teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau jos mastas nėra esminis. E. S. neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą (E. S. 2008 m. kovo 29 d. paaiškinimai (b. l. 24; 25); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 17 d. posėdžio protokolas (b. l. 55-57)).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog E. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi nebuvo įrodytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durų spynos pakeitimo faktas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinkta medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju in dubio pro reo principu buvo vadovautasi pagrįstai.
Policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais, davė skirtingus parodymus dėl to, ar buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durų spyna buvo pakeista: P. K. nurodė, jog vizualiai buvo matyti, kad minėta spyna galėjo būti pakeista, o M. B., priešingai, teigė, kad nepastebėjo, kad ji būtų buvus pakeista (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 17 d. posėdžio protokolas, b. l. 55-57). Minėto buto įėjimo durų spynos keitimo fakto taip pat nepatvirtino nei vienas iš įvykio vietoje apklaustų šio buto kaimynų: E. P., R. R., B. B., J. M., L. M. S. (M. B. 2008 m. kovo 27 d. ir kovo 29 d. tarnybiniai pranešimai dėl pareiškimo patikslinimo (b. l. 15; 26); L. M. S. 2008 m. kovo 27 d. paaiškinimas (b. l. 16); P. K. 2008 m. kovo 28 d. tarnybinis pranešimas dėl G. M. pareiškimų (b. l. 17-18); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 17 d. posėdžio protokolas (b. l. 55-57)). Tai, jog G. M. turimas raktas netiko buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durų spynai atrakinti, taip pat savaime neįrodo, jog minėta spyna buvo pakeista. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tarp E. S. ir G. M. jau seniai vyksta nuolatiniai konfliktai (tą iliustruoja ir nagrinėjamos bylos medžiaga), todėl nukentėjusioji galėjo siekti apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. G. M. raktas nebuvo palygintas su minėtai spynai tinkančiu raktu. Antra vertus, liudytojas P. K. nurodė, kad vizualiai abu raktai buvo panašūs. Vis dėlto manytina, kad jų identiškumui konstatuoti to nepakanka. Neatmestina ir galimybė, jog G. M., policijos pareigūnų akivaizdoje tyčia naudojosi kitu raktu, idant juos suklaidintų, nes vėliau, esant galimybei palyginti E. S. ir G. M. turimus raktus, pastaroji atitinkamo rakto su savimi neturėjo (M. B. 2008 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas dėl pareiškimo patikslinimo, b. l. 26). Teisėjų kolegija G. M. duotus paaiškinimus vertina kritiškai. Panašiai vertintinas ir jos apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neobjektyvus, kadangi nebuvo apklaustas, G. M. teigimu, vertingas liudytojas H. S.. Kaip matyti iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo (b. l. 66-67), minėtas asmuo gyvena tuo pačiu adresu kaip ir ji, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius, taigi gali būti suinteresuotas šios bylos baigtimi.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo, kaip teisėto ir pagrįsto, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.