- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- II-188-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00580-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pareiškėjas
- V. K., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiškėjos) skundą dėl Valstybinės duomenų inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 3R-29 (2.13-1) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjos pateikė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2018 m. sausio 10 d. skundą, kuriame nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį (toliau – Nuosprendis) Pareiškėjoms tapo žinoma, kad konkrečių tinklalapių (duomenų bazių) duomenis pasisavino nusikaltimą padaręs asmuo. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami tik nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens veiksmai ir jo atsakomybės klausimas, o internetinių tinklalapių (asmens duomenų valdytojų) veiksmai bei atsakomybės klausimai ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasirinkimu bei teismo nebuvo minėtos baudžiamosios bylos dalykas, todėl nepraleidžiant termino kreipiasi į Inspekciją, kad būtų nustatyta ar internetinių tinklalapių (asmens duomenų valdytojai) tinkamai vykdė savo pareigas asmens duomenų srityje bei jiems pritaikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones. Jei Inspekcija manytų, jog terminas skundui dėl asmens duomenų valdytojų atliktų veiksmų yra praleistas, prašo atnaujinti šį terminą, nes Pareiškėjos neturėjo galimybių susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija bei nežinojo konkrečių tinklalapių (asmens duomenų valdytojų) pavadinimų. Pareiškėjų teisės buvo pažeistos, nes asmens duomenų valdytojai savo sistemoje turėjo saugumo spragų, dėl ko nusikaltimą padaręs asmuo pasisavino Pareiškėjų duomenis bei vėliau juos panaudojo kitoms nusikalstamoms veikoms. Asmens duomenų valdytojai nesiėmė tinkamų priemonių tam, kad vartotojų duomenys būtų apsaugoti nuo trečiųjų asmenų neteisėto duomenų naudojimo ir jų saugojimo. Dėl interneto tinklalapių (asmens duomenų valdytojų) netinkamo Pareiškėjų asmens duomenų saugojimo atsirado žala, todėl prašo, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrintų skunde ir Nuosprendyje nurodytų interneto tinklapių (asmens duomenų valdytojų) veiksmus, t. y. patikrintų, kaip jie laikosi asmens duomenų apsaugos srityje nustatytų teisės aktų, ar jie diegė antivirusines sistemas ir kitus saugojimo sprendinius ir pan., kaip jie po įvykdytų asmens duomenų pasisavinimo užtikrino, jog panašūs įsilaužimai nepasikartotų ateityje, ar iš viso interneto tinklapio (asmens duomenų valdytojai) ėmėsi kokių nors priemonių, ar šiuo metu interneto tinklapių (asmens duomenų valdytojai) tinkamai saugo Pareiškėjų asmens duomenis, taip pat, kodėl interneto tinklapių (asmens duomenų valdytojai) neinformavo vartotojų apie tai, kad buvo pasisavinti vartotojų asmens duomenys iš jų internetinių svetainių, bei imtis atitinkamų poveikio priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 3R-29 (2.13-1.) (toliau – Sprendimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 45 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atsisakė nagrinėti Pareiškėjų skundą, kadangi nuo skunde nurodytų galimų pažeidimų padarymo (t. y. interneto tinklalapių valdytojų veikimo (neveikimo) galimai neužtikrinant tinkamų saugumo priemonių buvo atlikti 2015 metais) iki skundo padavimo Inspekcijai yra praėję daugiau kaip vieneri metai.
Šalies argumentai
Nesutikdamos su Inspekcijos priimtu Sprendimu, Pareiškėjos pateikė 2018 m. vasario 13 d. skundą teismui, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti Pareiškėjų skundą. Skunde nurodė, kad Pareiškėjos prašo Inspekcijos kompetencijos ribose patikrinti 2018 m. sausio 10 d. skunde bei Nuosprendyje nurodytų interneto tinklalapių (asmens duomenų valdytojų) veiksmus bei imtis atitinkamų poveikio priemonių. Taip pat nurodė, kad iš skunde suformuluotų 6 prašymų akivaizdu, kad Pareiškėjų siekis buvo, kad Inspekcija atliktų patikrinimą bei nustatytų – ar šiuo metu, t. y. po įvykdytos duomenų vagystės, interneto tinklalapių (asmens duomenų valdytojai) tinkamai saugo Pareiškėjų duomenis. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos skunde nereiškia reikalavimo bausti interneto tinklalapių (asmens duomenų valdytojų) už 2015 metais vasario – birželio mėnesiais padarytus nusižengimus (netinkamai saugotus asmens duomenis), o priešingai, siekia, jog Inspekcija patikrintų ar šiuo metu nėra grėsmės dėl tinkamo asmens duomenų saugojimo. Pareiškėjų 2018 m. sausio 10 d. skunde yra dalis susijusi su Inspekcijos diskrecijos teise surašyti asmens duomenų valdytojams protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytus nusižengimus, tačiau kita skundo dalis yra susijusi su Inspekcijos teise atlikti įmonių (asmens duomenų valdytojų) patikrinimą ir nustatyti ar tinkami yra saugomi Pareiškėjų asmens duomenys (tame tarpe ir kitų asmenų). Inspekcijos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1T-1 (1.12.) patvirtintų „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 3 punkte nurodyta, jog Inspekcijos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir privatumo apsaugos patikrinimai atliekami gavus asmenų skundus ir pranešimus arba Inspekcijos iniciatyva prevencine tvarka, siekiant užkirsti kelią asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimams (prevenciniai patikrinimai). Šių taisyklių 15.2 punkte numatyta, jog prevenciniai neplaniniai patikrinimai gali būti atliekami turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl tikrinamo asmens veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams arba neatitikti teisės aktų reikalavimų. Kadangi Inspekcija įvertino tik 2015 metais įvykdytos asmens duomenų vagystės faktą, bet nesiėmė veiksmų dėl šiuo metu galimo neteisėto asmens duomenų saugojimo, taip pat Sprendime nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl Inspekcija gavusi pakankamai duomenų apie 2015 metais buvusį netinkamą asmens duomenų saugojimą negali šiuo metu atlikti neplaninio patikrinimo, taip pat Sprendime nėra jokių argumentų dėl Pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, Sprendime taip pat nurodė netikslų teisės akto pavadinimą (negaliojantį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą), taip pat Inspekcija nesiuntė Sprendimo Pareiškėjų prašomu būdu ir nepateikė jokių argumentų dėl tokio pristatymo būdo, todėl mano, kad Inspekcijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (b. l. 7-16, 32-41).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti, o Sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Inspekcija išnagrinėjusi Pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nesutinka su skundu, kadangi jis yra nepagrįstas. Pareiškėjos klaidina teismą, kadangi 2018 m. sausio 10 d. skundu prašė Inspekcijos nustatyti šiame skunde bei Nuosprendyje nurodyti interneto tinklalapiai (asmens duomenų valdytojai) tinkamai vykdė savo pareigas asmens duomenų srityje bei jiems pritaikyti teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Taip pat šiame skunde Pareiškėjos nurodė, kad jų teisės buvo pažeistos, nes asmens duomenų valdytojai savo sistemoje turėjo saugumo spragų, dėl ko nusikaltimą padaręs fizinis asmuo, pasisavino jų duomenis bei vėliau juos naudojo kitoms nusikalstamoms veikoms. Asmens duomenų valdytojai nesiėmė tinkamų priemonių tam, kad vartotojų duomenys būtų apsaugoti nuo trečiųjų asmenų neteisėto duomenų naudojimo ir jų saugojimo. Matyti, kad Pareiškėjų skundo esmė buvo šiame skunde nurodytų interneto tinklalapių (asmens duomenų valdytojų) veiksmai (neveikimas), kuriais galimai buvo neužtikrintos tinkamos saugumo priemonės ir dėl kurių fizinis asmuo pasisavino Pareiškėjų asmens duomenis, t. y. šių duomenų valdytojų veiksmai (neveikimas) atlikti 2015 metais. Tokią Inspekcijos išvadą patvirtina ir tai, jog Pareiškėjos kartu prašo ir atnaujinti ir terminą dėl asmens duomenų valdytojų atliktų veiksmų, jei šis terminas yra praleistas. Pareiškėjų teigimas, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jame nenurodyti jokie motyvai ar argumentai, jog ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas vienerių metų terminas yra naikinamasis, yra nelogiškas, jei, kaip teigia Pareiškėjos skundu yra prašoma atlikti tyrimą dėl šiuo metu aptariamų duomenų valdytojų įgyvendinamų duomenų saugumo priemonių, o ne dėl šių duomenų valdytojų veiksmų 2015 metais. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei kaip Pareiškėjos nurodo Skunde, pageidavo, jog Inspekcija atliktų tyrimą savo iniciatyva dėl Skunde nurodytų duomenų valdytojų šiuo metu užtikrinamų duomenų saugumo priemonių, tokiu atveju nesuprantama, kodėl būtų reikalingas skundo padavimo atnaujinimo terminas dėl minėtų duomenų valdytojų 2015 metais atliktų veiksmų. Tai, kad Skundo pabaigoje Pareiškėjos užsimena, jog prašo Inspekcijos įvertinti ir šiuo metu nurodomų duomenų valdytojų įgyvendinamų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių tinkamumą, nekeičia Inspekcijos pozicijos dėl Pareiškėjų skundo esmės. Papildomai pastebėtina, kad ADTAĮ 42 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu skundas gautas žodžiu arba Inspekcija nustatė šio įstatymo pažeidimo požymių iš visuomenės informavimo priemonių ir (arba) iš kitų šaltinių, ji gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Pažymėtina, kad ši ADTAĮ nuostata suteikia Inspekcijai teisę, tačiau neįtvirtina Inspekcijai pareigos pradėti tyrimą savo iniciatyva, kuomet nustatomi galimi ADTAĮ pažeidimo požymiai. Įvertinus tai, kad nuo 2015 metų iki Skundo padavimo yra praėję nuo 2 iki 3 metų, Inspekcija laikosi pozicijos, kad tyrimo savo iniciatyva dėl aptariamų duomenų valdytojų šiuo metu įgyvendinamų duomenų saugumo priemonių, nėra tikslinga pradėti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios dalyvavo baudžiamajame procese ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, galėjo gauti informaciją apie su jomis susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus, pateikti prašymus; <...> ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį <...>. Tai, kad Pareiškėjos šiomis teisėmis nepasinaudojo nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu, nebuvo nagrinėta Pareiškėjų Inspekcijai skundžiamų duomenų valdytojų atsakomybė dėl galimos žalos Pareiškėjoms, vertinamas, kaip pačių Pareiškėjų sąmoningas pasirinkimas dėl kurio pasekmių Pareiškėjos turi prisiimti atsakomybę. Be to nėra aišku, kodėl Pareiškėjos, manydamos, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas netinkamai, ne tokia apimtimi tyrė ir išnagrinėjo baudžiamąją bylą, neskundė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nei Nuosprendžio.
Pareiškėja V. K. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Inspekcijos Sprendimas yra nepagrįstas, atsisakyta nagrinėti jų skundą, nes praleistas 1 metų terminas nuo galimų pažeidimų padarymo dienos. Pažeidimai nėra galimi, jie yra tikri ir nustatyti baudžiamojoje byloje. Faktas, kad įmonės netinkamai saugojo Pareiškėjų duomenis, nustatytas baudžiamojoje byloje. Išsamesnius Inspekcijos argumentus gavo tik atsiliepime į skundą. Inspekcija teigia, kad nuo pažeidimų praėjo 1 metai, baudžiamosios bylos nutartyje nustatyta, kad duomenys buvo pavogti 2015 metų vasario, kovo mėnesiais, o duomenis naudojo vėliau. Ikiteisminio tyrimo ekspertai ekspertizę darė tik 2016 metais. Inspekcija atsisakė nagrinėti Skundą, nes praleistas 1 metų terminas, tačiau jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, Institucija atsisako skundą nagrinėti, o jeigu byla nagrinėjama teisme – vėl atsisako nagrinėti. Visais atvejais atsisako, tai gaunasi, jog pareiškėjos negalėjo pateikti skundo, kas pažeidžia jų konstitucinę teisę. Inspekcija galėjo nagrinėti kaip skundą arba kaip pranešimą ir savarankiškai pradėti tyrimą dėl netinkamo duomenų apsaugos. Iš juridinių asmenų buvo pasisavinti duomenys, tai padarė fizinis asmuo, kuris nuteistas ir pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Juridiniams asmenis gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Žala buvo padaryta 2015 metais, o Pareiškėjų kreipimasis į Inspekciją buvo po vagystės. Tai reiškia, kad iki šios dienos „hakeriai“ gali prieiti prie duomenų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai galbūt gali bendradarbiauti su Inspekcija ir turėjo nukreipti, kad Inspekcija pradėtų tyrimą, bet Inspekcija tokių duomenų negavo, todėl kreipėsi Pareiškėjos. Ji paprašė nuosprendžio, nes norėjo susipažinti su bylos esme. Fiziniai asmenys pripažinti kaltais, o su juridiniais asmenimis nieko nebuvo daroma. Pareiškėjos paskambino Inspekcijai, buvo atsakyta, kad praėjo 1 metų laikotarpis, todėl parašė Skundą. 2015 metais buvo pavogti jos duomenys, todėl kreipėsi į policiją, kad nustatytų dėl kokių institucijų netinkamo darbo buvo nutekinti pareiškėjos duomenys. Yra įtarimų, kad juridiniai asmenys netinkamai tvarko duomenis, todėl Inspekcija gali atlikti patikrinimą. Dabar Inspekcija nurodo, kad pavogti duomenys, bet nėra pagrindo pradėti tyrimo, nes praėjo keli metai, tačiau teigti, kad nėra pagrindo pradėti neeilinio patikrinimo yra keista. Baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama nukentėjusiųjų asmenų atžvilgių, iš kurių buvo pasisavintos lėšos. Tačiau daug asmenų net nežino tokios situacijos ir nežinojo, ar jų duomenys tinkamai saugomi. Inspekcijos keistas požiūris, kad yra pavogti 60 000 žmonių duomenys ir ji neturi pagrindo pradėti tyrimo. Pastebėtina, kad Inspekcija pradeda tyrimą tik tada, kai faktas paviešinamas televizijoje. Pareiškėjoms rūpi, kaip jų duomenys yra saugomi po įvykio, nes buvo keletas atvejų, kad buvo bandoma jungtis pareiškėjų duomenimis. Vagystės faktas užfiksuotas. Pareiškėjos prašo atlikti patikrinimą dabar dėl duomenų apsaugos. Netiesa, kad pareiškėjos nori žalos atlyginimo. Inspekcija nesugeba net paaiškinti apskundimo procedūros, t. y. apskundimo termino ir tvarkos, nesugeba motyvuotai išdėstyti argumentų. Pareiškėja 2017 metų rugsėjo pabaigoje – spalį dalyvavo Klaipėdos teisme, atsakė į kaltinamojo klausimą, kad ir šiai dienai nežino, kokiu būdu buvo pavogti jos duomenys. Ikiteisminis tyrimas vyko ilgai, duomenys buvo renkami ilgą laiką. Pareiškėjos prašo, kad Inspekcija patikrintų ar juridiniai asmenys tinkamai saugo jų duomenis. Prašo atnaujinti terminą, nes yra pateikti argumentai, kodėl Skundas pateiktas vėliau nei per vienerius metus. Nuosprendžio neskundė, nes gavo įsiteisėjusį. Inspekcijai buvo aiškiai suformuoti klausimai, susiję su 2015 metų įvykiais, ir ko iš jos prašoma. Prašo įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti jų skundą.
Atsiliepimas
Institucijos įgaliota atstovė B. J. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja nurodo, jog Skundo esmė – kad būtų atliktas prevencinis patikrinimas, tačiau to nebuvo galima suprasti iš Skundo. Pareiškėjos dabar nurodo patikrinti ar kažkada buvo tinkamai atliekamos pareigos. Inspekcija laikosi nuostatos, kad praėjus vienerių metų terminui, skundai nebenagrinėjami. Inspekcijai Skunde nebuvo nurodyta, kad Pareiškėjos kreipėsi į policiją ir kažko negavo, tai turėjo būti nurodoma. Jeigu buvo įsilaužta į tinklalapius, tai dar nereiškia, kad duomenų valdytojai neužtikrina duomenų apsaugos, galimai kažkas buvo daroma neteisėtai 2015 metais. Skundo esmė buvo duomenų valdytojo veiksmai 2015 metais, ne prevencinis patikrinimas, kaip teigiama skunde teismui. Inspekcija negali nagrinėti skundų dėl pažeidimų, kurie padaryti vėliau nei prieš 1 metus. Jeigu gauna skundus iš juridinio asmens ar bet kokio kito šaltinio, Inspekcija svarsto skundo pagrįstumą. Savo iniciatyva Inspekcija gali pradėti patikrinimus. Žmonės kartais parašo skundus ir jeigu Inspekcija mato problemą, ji inicijuoja patikrinimą. Juridiniai asmenys dėl patikrinimo nesikreipė į Inspekciją. Dėl žmonių informavimo, jeigu būtų prievolė, tai informuotų po įvykio, o nepraėjus 1 - 2 metams. Baudžiamoji byla buvo dėl duomenų pagrobimo. Saugumo spraga, dėl ko įsilaužta, buvo vieną kartą ir nesvarbu ar vieno vartotojo, ar tūkstančio. Tačiau tai jokio skirtumo, nes yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai, net nėra surašomi protokolai, o nurodymai. 2016 metais kai buvo nustatyti asmenys, tada Pareiškėjos galėjo kreiptis į Inspekciją, būtų svarstę dėl termino. Jeigu suėjęs vienerių metų terminas, skundas nenagrinėjamas. Dėl 60 000 vartotojų duomenų pavogimo buvo baudžiamoji byla. Saugojimo spragos buvo tik 2015 metais. Duomenų valdytojai tikrai kažką darė po tokių duomenų vagysčių. Inspekcija daro prielaidą, kaip ir Pareiškėjos. Nėra pagrindo teigti, kad duomenų valdytojai nieko nedarė, nes nėra įsilaužimų. Įsilaužiama ir į Pentagoną, bet tai nereiškia, kad jie nieko nedaro. Inspekcija turi nustatytus reikalavimų standartus ir žiūri ar atitinka, ar ne. 2015 metais nebuvo pareigos duomenų valdytojui informuoti apie įsilaužimą. Po 2015 metų nebuvo pranešimų iš duomenų valdytojų apie duomenų įsilaužimus. Kai kurie valdytojai net nėra Inspekcijos jurisdikcijoje. Jei Pareiškėjų Skundo esmė būtų prevencinis patikrinimas, tai atnaujinti termino net nereikėtų. Pareiškėjos prašo iš naujo nagrinėti Skundą, todėl atsakymas liks nepakitęs.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis apibrėžia skundo sąvoką, t. y. skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Motyvuojamoji dalis
ADTAĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę pateikti Inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojų veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos. Pagal šio straipsnio 4 dalį skundais nelaikomi asmenų kreipimaisi žodžiu ar raštu, kuriuose neskundžiami duomenų valdytojų veiksmai (neveikimas), o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus skundui, t. y. skunde nurodoma: adresatas – Inspekcija; pareiškėjo vardas, pavardė, adresas; skundžiamo duomenų valdytojo pavadinimas arba vardas, pavardė, buveinės arba duomenų tvarkymo vietos adresas; skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; pareiškėjo prašymas Inspekcijai; skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas. ADTAĮ 45 straipsnis numato atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus.
ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad Pareiškėjų 2018 m. sausio 10 d. skundo reikalavimas (atitinkantis įstatymais apibrėžtą skundo sampratą) – nustatyti ar Nuosprendyje įvardinti internetiniai tinklalapiai (asmens duomenų valdytojai) tinkamai vykdė savo pareigas asmens duomenų srityje 2015 metais bei jiems pritaikyti teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Šiuo atveju yra skundžiamas Inspekcijos atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną nurodytiems asmens duomenų valdytojams dėl Pareiškėjų atžvilgiu galimai padarytų administracinių nusižengimų 2015 metais, susijusių su galimai neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Inspekcija, susipažinusi su Pareiškėjų Skundu, priėmė Sprendimą atsisakyti nagrinėti Skundą, nurodydama atsisakymo pagrindą – ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes nuo Skunde nurodytų galimai padarytų pažeidimų padarymo iki Skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Teismas sutinka su Institucijos pozicija ir Sprendimo motyvais, nes tiek vadovaujantis ADTAĮ 45 straipsniu, tiek ANK 591 straipsniu, yra suėję senaties terminai, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena yra negalima.
Pažymėtina, kad Pareiškėjų prašymas, kuris pateiktas kartu su Skundu, susijęs su minėtų asmens duomenų valdytojų šiuo metu vykdoma asmens duomenų apsauga, tačiau nėra susijęs su Skundo reikalavimais, todėl negali būti sprendžiamas kartu su Skundu. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjos su prašymu dėl šiuo metu vykdomos Pareiškėjų asmens duomenų apsaugos, gali kreiptis į duomenų valdytoją (-jus), kuris (-ie) privalo suteikti duomenų subjektui (Pareiškėjoms) informaciją apie tai, kaip yra įgyvendinamos ADTAĮ nustatytos duomenų subjekto teisės, tvarkomi ir saugomi asmens duomenys. Duomenų vykdytojas privalo pateikti atsakymą į duomenų subjekto prašymą. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsisakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai baigai ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas pateikti atsakymui. Inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui (ADTAĮ 23 – 27, 30 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, atsisakydama priimti pareiškėjų 2018 m. sausio 10 d. skundą, teisingai vertino ir taikė materialines teisės normas, todėl Valstybinės duomenų inspekcijos 2018 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 3R-29 (2.13-1) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ir įpareigoti iš naujo nagrinėti skundą nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų V. K., L. R. ir G. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti V. K., L. R. ir G. P. skundo.
Valstybinės duomenų inspekcijos 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 3R-29 (2.13-1) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.